Telšių „dailiokus“ aplankė žymus skulptorius iš Izraelio

Iš kairės: VDA Telšių fakulteto dekanas doc. Ramūnas Banys, Izraelio skulptorius Sasha Serber, VDA Telšių galerijos vedėjas Mantas Petreikis.

VDA Telšių galerijoje įvyko susitikimas su Izraelio skulptoriumi Sasha Serber, kurio metu autorius ne tik pristatė savo darbus, bet ir papasakojo apie kūrybinę veiklą bei jos užkulisius. Susitikimą moderavo VDA Dizaino inovacijų centro direktorė Audronė Drungilaitė.

Justina Lukošienė

VDA Telšių galerijoje pasitaikė unikali galimybė susipažinti su menininku iš Izraelio — skulptoriumi Sasha Serber, kuris savo praktiką pradėjo 1992 metais. Jo darbai 2010 m. ir 2014 m. apdovanoti Izraelio kultūros ministerijos apdovanojimais. Kūrėjas dėsto Bezalelio menų akademijoje Jeruzalėje bei Šenkaro inžinerijos, menų ir dizaino mokykloje Ramat Gane (Izraelis). Savo darbuose autorius tyrinėja ribas tarp skulptūros instaliacijų ir realistinės skulptūros. Menininkas praktikuoja klasikines skulptūros technikas — drožybą ir kalybą, tačiau naudoja modernias medžiagas — plastiką, polistereną, vašką ar putoplastį. Pagrindinė vystoma darbų tema — pamirštų arba fantastinių vietų rekonstrakcija ir simuliacija.
Susitikimo metu autorius, pasitelkdamas skaidres, pristatė savo kūrinius, kurie buvo eksponuojami įvairiose parodose. Pirmasis darbas — „Nukryžiavimo rinkinys“, pasak menininko, kompozicine ir estetine prasme nieko ypatingo, nes naudojamos paprastos medžiagos — medienos imitacija, tačiau labai svarbus pats kontekstas. „Jeruzalė — Izraelio sostinė yra šventa vieta, kur dauguma žmonių itin religingi, tad toks nukryžiavimo rinkinys yra kaip manifestas. „Pasidaryk pats“ buvo eksponuotas viename iš Tel Avivo parkų. Daliai žmonių tai labai patiko, jie fotografavo, džiaugėsi, bet, atėjus kitą dieną, to kūrinio jau nebuvo, nes daliai tos konservatyviosios bendruomenės tai buvo sunkiai suprantama. Šis darbas išprovokavo aršią diskusiją, sukėlė nemažai ažiotažo vietinėje menininkų bendruomenėje“,— pasakojo S.Serber.
Kūrėjas pradėjo nuo ganėtinai klasikinių darbų iš bronzos, metalo, tačiau jie didelio pasisekimo nesulaukė, nes Izraelyje viskas, kas yra susiję su amatais, yra laikoma šiek tiek žemesniu pradu, neturi tokios išliekamosios vertės, todėl norima šiuolaikiškesnių, modernesnių darbų. S.Serber nusprendė, kad reikia ieškoti to modernesnio priėjimo: 2006 m. surengė autorinę parodą „Labai gražus gaisras“, kurioje buvo eksponuojama sudegusio namo imitacija, sukurta iš steradūro (polistireninio putplasčio). „Atradau keletą žydų namų, kurie buvo sudeginti karo metu, ir taip stengiausi juos perkelti į visiškai baltą, švarią galeriją Tel Avive, taip sukuriant kontrastą ir iškeliant antisemitinę temą, kuri, be abejo, aktuali ir šiais laikais“,— kalbėjo skulptorius. Kaip pastebėjo VDA Dizaino inovacijų centro direktorė Audronė Drungilaitė, įdomu tai, kad autorius anglį, su kuria piešia menininkai, bandė materializuoti, įkelti į interjerą ir iš to sukurti instaliaciją.
S.Serber teko studijuoti Romoje ir Florencijoje, todėl jo darbuose yra šiek tiek itališkos įtakos. Italai labai konfrontuoja su amerikiečiais dėl popkultūros, to įkvėptas menininkas sukūrė Betmeno skulptūrą, kuri turi asociacijų su Belvederio Apolonu. „Čia vėl pasirinkta pigi medžiaga — steradūras, kuris nudažytas juodais statybiniais dažais. Šis kūrinys yra konfrontacija tarp seno ir naujo pasaulio“,— sakė autorius bei pridūrė, kad Izraelis yra susiskaldęs į religingąją ir ateistinę dalis, tad nustebino tai, jog šis darbas tiko net religingų žmonių bendruomenei, kurie negali pakęsti italų skulptūrų dėl nuogumo ir atvirumo. Jiems šis Betmenas priminė velnią.
Kitas darbas, kurį pristatė S.Serber, yra labiau sentimentalus, nes atspindi nesantaiką tarp Izraelio ir Palestinos, kur nuolat iš abiejų pusių vyksta bombardavimai. Skulptorius nuvyko į palestiniečių namus, kuriuose po bombardavimo rado apdegusius vaikiškus baldus. Parsivežė pas save į studiją ir iš steradūro atkūrė analogišką jų kopiją. „Paroda buvo eksponuojama muziejuje Izraelyje, bet taip ir nesulaukė uždarymo termino, nes buvo atšaukta dėl kilusių įvairių diskusijų“,— teigė kūrėjas.
Menininkas yra realizavęs ne vieno užsakovo įnorius, vieni iš jų — Izrealio teismo atstovai, panorę, kad S.Serber sukurtų skulptūrą, kuri stovėtų toje vietoje, kur kaltinami arba teisiami politikai. Iš aliuminio buvo sukurta pinokio skulptūra, kuri dabar stovi Teismo rūmuose. „Tokia pinokio metafora man pasirodė labai aktuali, nes politikai mėgsta meluoti, dėl ko ir pakliūna į teismą. Kuomet jie įeina į teismo rūmus, tarsi pamato save iš šono“,— kalbėjo skulptorius.
Paskutinė paroda buvo įkvėpta filmo „Blogas skonis“. Autorius sukūrė skulptūrą, kuri yra blogo skonio ženklas — Žana d’Ark su visiška disproporcija, išlieta iš pigaus skirtingo plastiko ir eksponuota ant parodinio karučio. „Tikslas buvo padaryti kiek įmanoma prasto skonio ženklo skulptūrą, kuri įkūnytų tam tikras realijas“,— akcentavo S.Serber bei atskleidė, jog toje galerijoje, kurioje buvo eksponuota ši skulptūra, kuratorius kreipėsi į jį su prašymu nukirsti skulptūros galvą, atlieti ją iš bronzos, o tada nudažyti, kad atrodytų kaip plastikas. Menininkas sugebėjo parduoti net šešias kopijas šio kūrinio.
„Tik S.Serber gali padaryti meną iš nieko, ir kad tas menas gali būti taip tiražuojamas, yra šiuolaikinis paradoksas“,— konstatavo VDA Dizaino inovacijų centro direktorė Audronė Drungilaitė.