Pastaruoju metu dėl karo įvykių Ukrainoje dažnas iš mūsų susiduriame su nerimu, baime ir slogiomis nuotaikomis. Visa tai gali gerokai išderinti rutiną, gyvenimo būdą — sutrikti darbas, mokslai, kasdienė veikla. „Kalvotoji Žemaitija“ pakalbino iš Telšių kilusią gydytoją psichiatrę Donatą Lukošiutę, dirbančią VUL Santaros klinikų Psichiatrijos skyriuje ir Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje, bei Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėją, gydytoją psichiatrę Sonatą Slavinskienę, kurios pasidalino rekomendacijomis, kaip išlaikyti stabilią psichikos sveikatą šiuo neramiu laikotarpiu.
Justina Lukošienė
Gydytoja psichiatrė D.Lukošiutė teigė kol kas nepastebėjusi padidėjusio pacientų srauto, tačiau iš nuolatinių pacientų tenka išgirsti, jog nerimas tikrai suintensyvėjęs, sunkiau laikytis rutinos, sutriko miegas. Taip pat neretai žmonės paprašo išrašyti medikamentų ilgesniam laikotarpiui nei įprastai. Medikė sakė, kad esame tie, kurie gyvena šalia karo, o ne kare, tačiau šiuolaikinės technologijos mums suteikia galimybę stebėti karą savo mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių ekranuose, medijos pilnos žiaurių vaizdų, informacija atnaujinama nuolat. „Per didelis įsitraukimas gali priversti mūsų organizmus įjungti tam tikrą parengties režimą, lyg patys būtume kare, lyg išgyventume visus tuos žiaurumus. O tada jau užmirštame ir valgyti, ir gerti, sunku užmigti, sunku susikaupti. Taip atsitikus, labiausiai padėtų riboti gaunamą informacijos kiekį — tikrinti naujienas tik kelis kartus per dieną ir, pavyzdžiui, skirti tam po 10 minučių.
Taip pat svarbu pasirinkti, kokią informaciją stebite, rinktis tik oficialius ir patikimus šaltinius, apriboti tų šaltinių skaičių. Jeigu esame tie, kurie reaguoja jautriau, galima atsisakyti peržiūrėti filmuotą ar fotografuotą medžiagą, tik perskaityti ar pasiklausyti naujienų. Galite paprašyti sau artimo žmogaus, kad papasakotų jums svarbiausias naujienas, nutikusias per dieną, užuot patys viską sekę“,— patarė specialistė bei pridūrė, jog kylantis nerimas yra energija, todėl suprantama, jog ramiai sėdėti sudėjus rankas šiuo laikotarpiu ypač sunku. Pasak jos, galima pabandyti tą nerimą paversti produktyvia pagalba — paaukoti gelbstinčioms organizacijoms, pasidomėti savanoryste, padedant organizuoti pagalbą ukrainiečiams.
Nors mes patys šiuo metu esame saugūs, galima su artimaisiais aptarti, ką darytume, jei situacija keistųsi. „Galų gale vienas svarbiausių dalykų — neiškristi iš rutinos: pasirūpinti įprasta mityba, neužmiršti gerti vandens, būti fiziškai aktyviems, bendrauti ir palaikyti ryšį su artimaisiais. Ne vienas mano aplinkoje dalinasi, kad apima toks jausmas, lyg viskas tapo beprasmiška, sunku rūpintis kasdienybe, dirbti darbą, jaučiamės bejėgiai, negalėdami nieko pakeisti. Norėčiau paskatinti kiek įmanoma daugiau gyventi įprastą gyvenimą, spręsti kasdienius rūpesčius, dirbti savo darbą, nes tai mokame geriausiai, ir būtent tai mums gali sugrąžinti tą galėjimo jausmą“,— kalbėjo gydytoja psichiatrė D.Lukošiutė.
Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėja S.Slavinskienė informavo, kad tiek privačioje praktikoje, tiek Regioninės Telšių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje kol kas nepastebėjo pacientų padaugėjimo būtent dėl karo neramumų Ukrainoje, tačiau mano, kad dar kiek per anksti matyti išaugusį pacientų srautą. „Žmonių psichika tokio staigaus streso metu mobilizuojasi, įjungia visus prisitaikymo mechanizmus, pati „ruošiasi kovai“. Simptomai išryškėja dažniausiai tada, kai lyg ir situacija pagerėja, lyg ir atsipalaiduojame. Tačiau visai kitką pasakyčiau apie jau besigydančius pacientus, kuriuos pastarąją savaitę konsultavau. Nerimas padidėjęs visiems be išimties, nebuvo nė vieno, kuris apie tai nekalbėtų ar bandytų kaip nors paneigti. Apie COVID-19 pandemiją tikrai galėčiau pasakyti, kad dalis tikrai neigė, netikėjo, nekalbėjo. Iš tikro mes dar nespėjome atsikvėpti po visos tos kelerius metus trunkančios pandemijos, suvaržymų, baimių. Ir vėl grėsmė. Grėsmė saugumui, gyvybei, vertybėms. Tokie įvykiai atkartoja jau mūsų patirtas traumas ir sunku prognozuoti, kokia bus reakcija: vieniems tai atkartoja tremties, Antrojo pasaulinio karo, kitiems sausio įvykių patirtis, dar kitiems — sunkias asmenines netektis, traumas. Akivaizdu, kad šiuo metu nesaugiai jaučiamės visi. Susitikusi su kolegomis, taip pat pastebėjau, kad nuotaikos tikrai nekokios ir tarp psichikos sveikatos specialistų“,— pasakojo S.Slavinskienė.
Anot specialistės, dabar rekomendacijų pilnos medijos, visi patarinėja, visi moko, tačiau akivaizdu, kad stresas šiuo metu apima mus visus ir kiekvienas tvarkomės taip, kaip mokame ir žinome. „Norėčiau paraginti tuos žmones, kurie sirgę psichikos ligomis, turėję sunkesnių išgyvenimų, kad atkreiptų dėmesį į savo kasdienę savijautą-nuotaiką, apetitą, miegą, energiją, darbingumą. Tokiems žmonėms tikrai būtų pravartu pasikonsultuoti su specialistu. Mano nuomone, šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbiausia išlaikyti kasdienę rutiną, neatsisakyti kažkokių planų, jeigu tai nesusiję su pavojingomis zonomis, užsiimti mėgiama veikla ir, jeigu įmanoma, mažiau sekti medijas. Labai svarbu bendrauti su artimaisiais, žinoti, kad jie yra saugūs, kas ir pačiam priduos didesnį saugumo jausmą. Tačiau visiškai nuneigti, kad niekas nevyksta nereikėtų — vis dėlto vyksta, ir kiekvieno pareiga pagalvoti apie savo saugumą, turėti pirminį planą, pasidomėti civilinės saugos, pirmosios pagalbos principais ekstremalių situacijų metu. Patarčiau bendrauti su kaimynais, pasirūpinti šalia esančiais senjorais, neįgaliaisiais, vienišais. Mums ukrainiečiai įrodė, kad vienybė ir susitelkimas yra pati stipriausia jėga. Savanorystė, pagalba tiems, kuriems šiuo metu jos reikia, taip pat suteikia reikalingumo, saugumo jausmą. Daug kas galvojo, kad mūsų tauta susvetimėjo ir sausio įvykių nebekartotų, bet per savaitę įrodėme, kad esame be galo stiprūs ir vieningi“,— dėstė Psichiatrijos skyriaus vedėja bei akcentavo, jog, norint išlaikyti kiek įmanoma tokioje situacijoje stabilią psichikos sveikatą, reikia vadovautis ta pačia „auksine“ trijų aštuonetų taisyklė: 8 valandos miego, 8 valandos darbo ir 8 valandos laisvalaikio bei sau malonių veiklų. Jeigu visgi tai nebepavyksta, raginama nedelsti ir pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu.