Telšiuose — medaliai NE garbei ir garbei

Telšiuose 38-ąjį kartą surengta Tarptautinė medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovykla, skirta jautriems įvykiams Ukrainoje ir visame pasaulyje įprasminti. Šiųmečio simpoziumo tema — NE/GARBĖS MEDALIAI.

Donata Kazlauskienė
Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė

Tarp medalininkų — garsios pavardės
Bemaž dvi savaites trukusį renginį geriausiai atskleidė medalininkų kūrybinis rezultatas — medalių ir mažosios skulptūros kūrinių — paroda, įkurdinta VDA Telšių galerijoje. Projektą įgyvendino Žemaičių muziejus „Alka“ su partneriu Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu.
„Šiandien — paskutinė stovyklos diena. Matyti rezultatai ir kai kurių nuovargis, bet viską atperka tai, kas sukurta ir eksponuojama čia“,— stovyklos uždarymo renginyje sakė projekto vadovė Ingrida Vaitiekienė.
Vienas medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos iniciatorių skulptorius Antanas Olbutas prisipažino, kad idėja kurti medalius Lietuvoje gimė anksčiau negu pati stovykla. „Rengti medalininkų dirbtuves sumanėme su skulptoriumi Aloyzu Janušausku. Mudu buvome baigę tuometį Telšių taikomosios dailės technikumą. Susitikęs Vilniuje, Aloyzas kreipėsi į mane: tu baigei menotyrą, kurkime Medalininkų sekciją. Taip ir padarėme. Keturiese nuėjome į Lietuvos dailininkų sąjungą ir ją įsteigėme“,— sakė A.Olbutas.
A.Olbutas pasakojo, kad tuomet, kai įgyvendino savo idėją, Telšiuose veikė suvenyrinių ženklelių ir medalių gamybos įmonė „Telšių praktika“, tad pirminė bazė medaliams lieti Žemaitijos sostinėje jau buvo.
„Visi rašo, kad pirmąją stovyklą pradėjome 1985-aisiais, tačiau tai įvyko šiek tiek anksčiau. Susirinkome į pirmąją stovyklą Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto pastate ir patį liejimą pradėjome nuo vaško. Skulptoriai mokėjo lieti vašką, o mes — ne. A.Janušauskas mus mokė, kaip lieti vašką, o po to sekė bronza. Bronzos praktiškai neturėjome, tad pirmieji liejiniai buvo iš aliuminio. Pradžia tokia ir buvo — o dabar jau 38-eri metai, kai važinėju į Telšius. Ir vis galvoju — kodėl aš toks jaunas, juk tik 38-eri“,— juokavo A.Olbutas.
Per bemaž keturias dešimtis metų keitėsi medalininkų kartos. Tarp medalio kūrėjų sąrašuose rastume tokias garsias pavardes, kaip Skaistė Jūratė Žilienė, Aloyzas Janušauskas, Levas Raibšteinas (Leo Ray), Dovydas Zundelovičius, Romualdas Inčirauskas, Petras Gintalas. Daugelis jų tebepuoselėja ir saugo medalių kūrimo tradiciją, juos kuria ir dalyvauja stovyklose. Šiemet į Telšius atvyko arba stovyklos veiklose per nuotolį dalyvauja net 24 metalo plastikos meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Izraelio, Lenkijos. Vyriausiam stovyklos dalyviui profesoriui Leonui Žukliui — 99-eri!
Drauge su medalio meno grandais kuria ir patirties semiasi jaunosios kartos menininkai — taip užtikrinamas medalio ir mažosios skulptūros tradicijos Telšiuose ir Lietuvoje tęstinumas.

Tarptautiškumą skatinanti stovykla
Pasidomėjus, kaip vyko medalininkų atranka, stovyklos kuratorius VDA Telšių fakulteto doc. Marius Norkus sakė: „Labiausiai atkreipėme dėmesį į pačią įvairovę ir saviraišką. Kiekvienas autorius turi savo braižą, savitą plastiką. Ir ta įvairovė yra labai įdomi visiems žiūrovams, net patiems menininkams. Parodoje galima pamatyti, kaip tie darbai skiriasi. Parodą papildo užsieniečiai: lenkai, ukrainietė bei latvė. Žiūrint į jų kūrybinius darbus, matome, kaip jie visi skiriasi. Ir svarbu, kad būtų jaunosios kartos atstovų dėl projekto tęstinumo“.
Kalbinta skulptorė Svetlana Saveljeva iš Rygos neslėpė susižavėjimo stovykla. „Aš čia atvykau pirmąjį kartą. Esu skulptorė, medalininkė iš Latvijos, Rygos miesto. Dėkoju Linai Kalinauskaitei, kad ji mane surado ir pakvietė čia. Tai toks įvykis. Įprastai skulptoriai sukuria ir paruošia vaško formą, tačiau nedalyvauja pačiame medalio liejimo procese, o štai čia yra galimybė pačiam iš bronzos išsilieti savo medalį. Aš paruošiau keturis medalius: pirmieji du susiję su karo Ukrainoje tematika, trečiasis skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui (vilkų tema), ketvirtasis — ordinas, labiau konceptualus ir susijęs su latvių mitų veikėju Ausekliu“.
Medalininkas iš Izraelio Sasha Serber Telšiuose — nebe pirmą kartą. Prieš keletą mėnesių iš garsiosios Izraelio Bezalel meno ir dizaino akademijos žymus skulptorius ir profesorius surengė kūrybines dirbtuves Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentams.
„Aš čia jaučiuosi labai gerai ir labai laukiamas. Puiki atmosfera, man patinka čia dirbti, patinka žmonės, labai vertinu šią vietą. Manau, kad šis simpoziumas yra labai svarbus ir unikalus. Iki šiol dar tokių stovyklų nesu matęs. Izraelyje universitete liejimui skirtų patalpų neturime, tad tokie dalykai suteikia reikšmingos patirties menininkams, taip pat ir studentams, todėl man labai svarbu būti čia“,— kalbėjo skulptorius Sasha Serber.

Išskirtinis kultūrinis įvykis Telšiams
Žemaitijos sostinėje vykstančios ir tarptautinėmis tapusios medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos yra įvykis, aktualizuojantis subtilų metalo plastikos meną ir priartinantis miesto kultūros gyvenimą prie profesionaliojo meno bei jo kūrėjų.
„Manau, kad medalio menas yra privilegijuota meno rūšis, kadangi jis yra atminties ženklas. Atmintis svarbi mums visiems, o muziejui — kaip Atminties institucijai — juolab, todėl, turėdami tokią neeilinę progą ir galimybę bendradarbiauti su medalininkų stovykla, mes gauname ypatingai didelę dovaną: prisiminimų, atminties fragmentų kolekciją, kuri yra svarbi ne tik mums, bet ir kiekvienam telšiškiui, galų gale — ir lietuviui“,— akcentavo Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja Monika Sudintaitė, atsakinga už saugomus medalius muziejuje.
Ilgą laiką medalis buvo valstybinių įvykių ir Didžiosios istorijos žanras. Šiandien medalis vis labiau priartėja prie kasdienybės istorijos, tad muziejus gali pasigirti savo kolekcijoje turėdamas medalius ir Jonui Basanavičiui, ir namų židinį saugančiai močiutei.
Po šios stovyklos, kaip ir kasmet, keliami lūkesčiai papildyti naujais kūriniais jau turimą beveik 700 medalių muziejaus kolekciją.
Dvi savaites trukusios stovyklos metu medalininkai ne tik kūrė savo medalius, bet ir lankėsi renginiuose Klaipėdoje bei Plungėje ir dalyvavo konferencijoje „38-eri medalio meno metai Telšiuose“, kur pranešimus skaitė Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas ir dailininkė, medalininkė Lina Kalinauskaitė.

Temą padiktavo Ukrainos įvykiai
„Šiųmetė tema — NE/GARBĖS MEDALIAI. Tai specifinė, tačiau labai siaura niša medalių pasaulyje. Visi žino, kad yra garbės medaliai, apdovanojimai, bet yra ir NE garbės medaliai. Tai lyg satyra — tokie medaliai įteikiami už bloguosius nuopelnus. Tema, žinoma, gimė dėl dabartinių įvykių Ukrainoje. Norėjome sieti su Ukraina, bet tiesiogiai temos „nepiršti“ menininkams. Tema patiko, todėl daugelis sukūrė satyrinius NE garbės ordinus, medalius. Buvo ir kitokių interpretacijų, gilesnių, filosofinių. Jaunoji karta netgi dramatiškai į tai pasižiūrėjo. Yra šokiruojančių dalykų, taip pat — laisvesnių, paliesta ir Baltarusijos tema“,— kūrėjų darbus apžvelgė viena projekto dalyvių medalininkė Lina Kalinauskaitė.
Viena svarbiausių dienų medalininkų stovykloje — pastarųjų dviejų savaičių kurtų kūrinių — medalių ir skulptūrėlių — liejimas iš bronzos prie Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto kalvės.
Doc. M.Norkus atkreipė dėmesį, kad „Karštoji diena“ yra labai reikšminga autoriams, nes svarbu, kad darbai gerai būtų atliejami, o po to ekspomuojami galerijoje.
M.Norkus — ilgametis projekto kuratorius, todėl jo pasiteiravome, koks įspūdis matant stovyklos augimą.
„Pradžia buvo kiek keistoka ir sunkoka. Dabar jau turime patirties ir žinome procesus, kas po ko vyksta. O dėl liejininkystės — esame žymiai patobulėję. Turint omenyje, kad dalis čia atvykusių taip pat apie ją žino ir dalijasi patirtimi, kaip draugas iš Didžiosios Britanijos David Snoo Wilson, kuris ir atnešė šią technologiją į fakultetą. Jis pats atvykęs šiemet į Telšių fakultetą nusistebėjo, kaip esame gerokai pažengę į priekį“,— atskleidė pašnekovas.

Prioritetinis Savivaldybės renginys
Stovyklos uždarymo renginį muzikiniu kūriniu pradėjo Juozas Rimeika (Varnių kultūros centras).
Tęsdamas I.Vaitiekienės pradėtą mintį, stovyklos kuratorius Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, doc. Marius Norkus pastebėjo: „Smagu, kad į medalininkų parodą ateina ne keletas, o daugiau žmonių. Tai — grįžtamasis ryšys mums, visiems kuriantiems“.
Kasmet stovyklose gimsta šūkiai, įkvepiantys dirbti. Praėjusiais metais linkėta, „Kad bronza tekėtų gerai“ (aut. Neringa Kalvaitytė), o šiemet, įtrūkus kelioms formelėms, bet sėkmingai jas sutaisius, gimė stovyklos devizas „Kad formaitės atlaikytų!“ (aut. Gvidas Latakas).
Stovyklos kūrybinis rezultatas — bemaž dvigubai daugiau medalių negu pernai. Anot M.Norkaus, tai dviejų ar net trijų medalininkų stovyklų darbo rezultatas, pasiektas per dvi savaites. „Džiugu, kad temą pavyko įprasminti. Menininkai — savo srities žinovai ir profesionalai. Darbai labai skiriasi, ir tai dar labiau džiugina, kad neturime vienos medalių linijos“.
Stovyklos uždaryme ir medalininkų parodoje apsilankęs Telšių rajono savivaldybės vicemeras Mantas Serva pasidžiaugė jau bemaž keturias dešimtis metų vykstančia tradicija. „Šis daugelį metų besitęsiantis procesas ir stovyklos — lyg nenutrūkstama gija mus supančių įvykių ir čia dalyvaujančių žmonių su fantastiškomis istorijomis. Muziejus, fakultetas, Savivaldybė… Visi kartu, tad nenuostabu, kad Medalininkų stovykla buvo įtraukta į prioritetinių kultūros renginių Telšių rajone sąrašą“,— kalbėjo vicemeras bei kartu su Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialiste, laikinai einančia vedėjos pareigas Monika Domarkiene įteikė gėlių I.Vaitiekienei bei M.Norkui, linkėdami žengti tolyn.
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė dėkojo parodos organizatoriams ir sakė: „Man garbė dalyvauti stovykloje bei trečiąjį kartą tarti sveikinimo žodį. Dalis medalių patenka į muziejų ir tampa eksponatais, liudijančiais apie tam tikrus įvykius. Tai žmonių pozicija apie juos. Tikiu, kad Telšių meno ir kultūros lygis aukščiau kilsteli būtent šios medalininkų stovyklos dėka“.

Premija — Lenkijos kūrėjui
Kaip ir kasmet, stovyklą rėmė ir premiją geriausiam šių metų medalininkui skyrė architektas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Algirdas Žebrauskas. Šiemet ji atiteko medalininkui iš Lenkijos prof. Sebastian Mikolajčak už geriausiai įprasmintą stovyklos temą.
„Peržiūrėjęs parodą, pamačiau daug darbų, atitinkančių temą, tačiau labiausiai įsiminė prof. Sebastian Mikolajčak darbai dėl parinktos taiklios medžiagos ir simbolikos. Okupantai Ukrainoje, apsirašinėję tankus Z raide, didžiuojasi jais važinėdami, o mums ši raidė kelia tik vieną asociaciją — ZLO (rus. — blogis)“,— sakė A.Žebrauskas.
Baigiantis uždarymo renginiui, I.Vaitiekienė pristatė ilgamečius stovyklos rėmėjus Juozą ir Eleną Mariją Butkevičius. „Džiaugiuosi, kad visus 38 metus galėjau matyti, kiek čia minčių, grožio, gėrio, darbo, pasiaukojimo ir supratimo įdėta. Būkite visi pagerbti, sveiki ir stebinkite maloniai Telšius, pasaulį bei mus visus!“— sakė Elena Marija Butkevičienė.
Pajuokaudamas, kad paskutinis žodis turi būti jo, J.Butkevičius pasidžiaugė keletą dešimtmečių trunkančia medalininkų draugyste ir tradiciškai dovanų perdavė gėrybių pilną krepšį visiems medalininkams. Atsisveikinta iki kitų metų. Paroda VDA Telšių galerijoje veiks iki rugsėjo mėnesio.
Loretos Norvaišienės ir Monikos Sudintaitės nuotr.

 

Be the first to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.