Spalio 4-ąją Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje įvyko Telšių „Kranto“ progimnazijos pedagogių Jolantos Bieliauskienės ir Irenos Daubarienės kūrybinio projekto „Metų istorijos“ pristatymas ir leidinio — kalendoriaus „2023 metai“ sutiktuvės. Renginį globojo Telšių švietimo lyderių bendrija.
Justina Lukošienė
Šilkinės voratinklio gijos/ rasos karoliukais dabintos,/ pilkėjančios rudenio dienos/ šermukšnio uogelėm nušvinta…/ Paletė dažų išsipylus ant lapų/ juos margina dailiai ir/ krinta jie tarsi laiškai/ į delnus šios žemės keleiviui…
Šiomis Irenos Daubarienės eilėmis, kurios nugulė 2023 metų kalendoriaus spalio mėnesį, renginį pradėjo pedagogė Jurga Stulpinienė. Meniškos prigimties moteris prisipažino, kad jai pirmą kartą gyvenime tenka vesti renginį, tad paliko susirinkusiai klausytojų auditorijai spręsti, ar jai pavyko įveikti šį iššūkį.
Pristatydama Telšių „Kranto“ progimnazijos pedagoges Jolantą Bieliauskienę ir Ireną Daubarienę, charizmatiškoji vedėja pagal abiejų kūrėjų vardus, kurie kildinami iš graikų kalbos, moterų duetą pavadino taikia, ramia žibute. Taip pat šmaikštaudama pridūrė, kad abiejų moterų Zodiako ženklų pavadinimai tarsi susiję su vandeniu (Jolantos — Vandenis, o Irenos — Žuvis), todėl ne veltui yra „paplaukusios“.
„Irena pasižymi subtilumu, dvasingumu, jautrumu, gerumu, išoriniu praktiškumu, emocionalumu, turi gerą skonį, jaučia grožį, meną, priklausoma nuo atsitiktinumų, reikėtų išmokti nepulti iš vieno kraštutinumo į kitą. Jolantai būdingas stiprus teisingumo jausmas, dora, ištikima, atvira, labai stengiasi padėti aplinkiniams (kartais net per daug), turi blaivų protą ir nemažai talentų“,— vardijo kūrėjų asmenines savybes J.Stulpinienė.
Po šių įžvalgų buvo suteiktas žodis ir kalendoriaus autorėms, kurios atsakinėjo į vedėjos užduodamus klausimus. Abi pritarė, kad šiai kūrybinei avantiūrai jas suvedė devizas — „Daryk tai, kuo tiki, ir tikėk tuo, ką darai“. „Jolanta atėjo pas mane ir paklausė, ar mes galime kartu sukurti kalendorių, ji nupieš iliustracijas, o aš parašyčiau eilėraščius. Nors mano darbotvarkė būna tiesiog „kosminė“, labai užimta, visgi nesinorėjo atidėlioti gyvenimo, todėl sutikau. Tuomet buvo praėjusių metų pabaiga, pagalvojau, kad dar visi metai, galiu ir neskubėti“,— pasakojo I.Daubarienė, kurios paroje, kaip ji pati teigia, yra ne 24, o 48 valandos. Progimnazijos vadovė turėjo sąsiuvinį, į kurį susirašė mėnesius, bet nieko nekūrė, tiesiog reflektavo visus tuos metus. Ji save vadina reflektuojančiu žmogumi, o ne poete, kuri, čia pat atsisėdusi, gali kurti posmą. „Iš kažkur ateina mintis, iš kažkokio žmogaus — žodis… Viskas sueina iš labai realių dalykų ir jie kažkaip pasikylėja. Tai yra metų refleksija. Gera buvo vasarą atsipalaidavus tiesiog reflektuoti. Iš tikrųjų visų mėnesių eilėraščiai gimė per vasaros atostogas, bežiūrint į Jolantos piešinius, kurie pas mane tvarkingai sudėti išgulėjo gal pusę metų. Anksčiau negalėjau prie jų prieiti, nes tiesiog nebuvo tam laiko“,— prisiminė eilėraščių autorė.
Dailės mokytoja J.Bieliauskienė — šios kūrybinės idėjos iniciatorė — atviravo, kad buvo menkai susipažinusi su iliustracija, taip pat nėra pažįstama su žymiais iliustratoriais, tad pagrindiniai mokytojai, iš kurių sėmėsi žinių, yra internetas ir žinomo Lietuvos gamtininko, fotografo, rašytojo Selemono Paltanavičiaus užrašai. Kaip pavyzdį dailininkė pateikė sausio mėnesio iliustraciją, kurioje vaizduojama skrynia, o šalia jos — cukriniai arkliukai. „Mano mama labai mėgdavo dainuoti vieną dainą, kurioje minimi cukriniai arkliukai. Sovietiniais laikais iš vis tų saldumynų nedaug gaudavome, dėžutėse mamos taupydavo Kalėdoms. Nepiešiau pusnų, sniego besmegenių, man buvo svarbus skrynios įvaizdis. Kodėl „Metų istorijos“? Ko gero, kiekvienas iš jūsų šiame leidinyje rasite savo istoriją. Pasižiūrėję į šį kalendorių, rasite savąsias mintis ir svajones. Aš noriu, kad 2023 metų sausį išsipildytų visos jūsų svajonės“,— kalbėjo J.Bieliauskienė, kuri su džiugiu jauduliu prisipažino, jog, paėmusi kalendorių į rankas, įsivaizdavo rašytoją, uždirbantį savo duoną iš knygų rašymo, kuriam svarbus tas pirmasis knygos pačiupinėjimas, jos svoris, kvapas. „Nors mūsų leidinys ne tokios didelės apimties kaip kitų rašytojų veikalai, bet man užteko ir tų 14 puslapių. Aš žiūrėjau ir galvojau, kad originalai jau yra, viskas sumaketuota ir įgyvendinta“,— džiaugėsi kūrybinga moteris.
Apibendrindama I.Daubarienė sakė, kad šio kalendoriaus esmė yra Rėdos ratas, kuris sukasi kiekvienais metais. „Žemė rieda aplink saulę ir kiekvieni metai mums dovanoja savo būvį. Tiesiog mes visi einame su savo patirtimi, mes taip gyvename gyvenimą, jį reflektuodami. Viskas, ką mes suprantame, yra mumyse“,— teigė kalendoriaus bendraautorė, dėkodama kolegei už inspiravimą pasidalinti savo patirtimi.
Po leidinio pristatymo autores sveikino kolegos, bendraminčiai, linkėdami, kad šis kūrybinis projektas taptų tradicija, jog nestigtų energijos, įkvėpimo, o Telšių Žemaitės dramos teatro Šokių studijos atlikėjos, vadovaujamos choreografės Inos Levickienės, dovanojo visiems gracingus pasirodymus, kurie tarsi nukėlė į didikų laikus.