Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Labai simboliška, kad beveik šios dienos išvakarėse Regioninėje Telšių ligoninėje pradėjo dirbti vaikų kardiologė Aurelija Siratavičienė.
Skaitytojams pravartu priminti, jog gydytojas vaikų kardiologas tiria ir gydo vaikus, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, vertina, ar gydymas yra veiksmingas, nustato galimą nepageidaujamą vaistų poveikį, stebi gijimo eigą, aptaria sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, kovos su nutukimu svarbą, vaikų kardiologinių ligų rizikos veiksnius, rekomenduoja, kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, pristabdyti ligos raidą ir atitolinti komplikacijas ir t.t. Bet geriausiai apie tai bei kaip jaučiasi Telšiuose, gali papasakoti pati vaikų kardiologė A. Siratavičienė.
Algirdas Dačkevičius
– Jūsų kilimo šaknys ir kas Jus paskatino rinktis gydytojos vaikų kardiologės profesiją?
– Esu gimusi ir užaugusi Kaune. Nuo vaikystės tėvai auklėjo, kad reikia gerbti ir mylėti kitą žmogų, o atsitikus nelaimei – padėti. Tad iš meilės žmogui ir noro padėti – pasirinkau medicinos studijas. Studijuodama supratau, kad labiausiai žavi vaikai. Vaikų stiprybė ir noras kovoti su liga padaro stebuklus. Baiginėjant studijas, dar buvau susižavėjusi akušerijos-ginekologijos specialybe, visgi – nugalėjo pediatrija.
O kodėl vaikų kardiologija? Tai yra labai įdomi ir plati sritis, kurioje gali atlikti ir įvairius tyrimus (širdies echoskopiją, veloergometriją, analizuoti elektrokardiogramas ir kt.) – nusprendžiau čia labiau ir pasigilinti.
– Kodėl pasirinkote darbą Regioninėje Telšių ligoninėje. Kaip Jus priėmė kolektyvas?
– Žemaitija man nesvetimas kraštas. Didžioji dalis giminės iš tėvelio pusės – žemaičiai. Išgirdusi, jog Telšių ligoninėje trūksta vaikų kardiologų, nusprendžiau pamėginti.
Atvykus į susitikimą, maloniai nustebino Telšių ligoninėje esančios kardiologinių tyrimų galimybės vaikams. Taip pat apsispręsti padėjo ir lankstus darbo grafikas. Pirmi susitikimai su kolektyvu nenuvylė, buvau draugiškai pasitikta ir priimta.
– Kas turi įtakos vaikų širdies ligoms atsirasti, jaunėti?
– Veiksnių yra ne vienas. Gali sąlygoti persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos; sėslesnis gyvenimo būdas, su kuriuo kartu atkeliauja nutukimo problemos; žalingi įpročiai jauname amžiuje; jaunatvinis maksimalizmas, kai jaunuoliai sporte nori pasiekti aukščiausių rezultatų (per didelis fizinis krūvis, įvairūs maisto papildai, energetiniai gėrimai).
– Įgimtos širdies ydos. Kaip laiku atpažinti bėdą ir kaip su ta žinia gyventi vaikams ir tėvams?
– Įgimtos širdies ydos – tai dažniausios anomalijos naujagimystėje. Dažnis: 1 iš 100 naujagimių. 25 proc. naujagimių su įgimta širdies yda reikalinga operacija ar intervencija pirmaisiais gyvenimo metais. Tačiau džiugu, jog daugiau nei 90 proc. vaikų su įgimta širdies yda sulaukia pilnametystės ir dažniausiai gyvena visavertį gyvenimą.
Noriu priminti, jog Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių patikra, kurios metu naujagimiai tikrinami dėl kritinių įgimtų širdies ydų (pulsoksimetrija). Šis metodas taikomas ir Telšių ligoninėje gimstantiems naujagimiams. Taip pat džiugu, jog Lietuva turi labai stiprų įgimtų širdies ydų centrą Vilniuje.
Tėvams sunerimti ir kreiptis į gydytoją reikėtų, jei naujagimis ar kūdikis greitai pavargsta valgydamas, jei neauga svoris, jei dažnai kvėpuoja, jei odelė išblykšta ar pamėlsta. Taip pat jeigu vaikas netoleruoja fizinio krūvio taip, kaip jo bendraamžiai, jaučia krūtinės skausmus arba alpsta, ypač jei taip nutinka fizinio krūvio metu, jei yra aukštas kraujo spaudimas. Ikimokykliniame amžiuje svarbu atkreipti dėmesį, ar vaikas gerai jaučiasi fizinio krūvio metu. O vyresniems vaikams, taip pat ir sportuojantiems – labai svarbu nauji simptomai ar būklės pablogėjimas po persirgtų virusinių infekcijų, tokių kaip gripas ar „Covid-19“ infekcija.
– Koks kritiškiausias vaiko amžiaus periodas, kuomet išryškėja gyvybei grėsmingos ydos ir kaip užbėgti nelaimei už akių?
Kalbant apie kritines įgimtas širdies ydas – naujagimystės periodas. Tai periodas, kai, diagnozavus sunkią įgimtą širdies ydą, gali būti reikalinga širdies operacija. Tačiau didžioji dalis įgimtų širdies ydų, tokių kaip prieširdžių ar skilvelių pertvaros defektai, grėsmės gyvybei nekelia, tačiau reikalauja nuolatinės vaikų kardiologo priežiūros dėl galimų problemų, kurios gali atsirasti/išryškėti fizinio krūvio metu.
– Ar tenka susidurti su nervingų mažylių tėvais, kurie nėra dėmesingi nei vaikui, nei sau ir nekontroliuoja savo elgesio? Ką tokiems patariate?
– Gyvenime yra įvairių žmonių. Tikiu, kad kiekvieni tėvai stengiasi būti pačiais geriausiais savo vaikams. Sudėtingesnėse situacijose stengiuosi pasitelkti kantrybę ir racionalius argumentus.
– Vaikų kardiologo konsultacija yra labai svarbi ikimokykliniame ir jaunesniame mokykliniame amžiuje, kai vaikas intensyviai auga. Ką patartumėte tėvams, kad šiuos amžiaus tarpsnius vertintų atsakingai?
– Dažniausiai tokio amžiaus vaikai pas vaikų kardiologą atsiunčiami dėl išklausyto širdies ūžesio. Širdies ūžesiai pagal savo kilmę skirstomi į fiziologinius ir patologinius. Konsultacijos metu ir stengiamės išsiaiškinti, kokios ūžesys kilmės. Tėvams, kaip jau anksčiau minėjau, svarbu atkreipti dėmesį į savo vaiką, bendrą vaiko būklę, kaip jis jaučiasi fizinio krūvio metu, ar nesumažėjo krūvio tolerancija, ar nesiskundžia skausmais širdies plote, ar nejaučia širdies plakimų. Į vaikų kardiologą reiktų kreiptis, jei vaikas dažnai serga apatinių kvėpavimo takų infekcijomis ar šeimoje vyrauja širdies ir kraujagyslių sutrikimai.
– Vaikai kartais būna fiziškai perkraunami, beveik prievarta tempiami į įvairiausius būrelius ar sporto sekcijas. Būna ir vien „kompiuterinių sportininkų“. Kaip rasti vadinamąjį „aukso vidurį“, kad dėl įvairiausių kraštutinumų nenukentėtų vaikų širdis?
– Svarbu ne tik vaikui, o visai šeimai ugdyti fizinį aktyvumą, stengtis aktyviai leisti laisvalaikį, nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių kiekvieną dieną. O intensyviai sportuojančius vaikus svarbu reguliariai tikrinti dėl širdies raumens sustorėjimo (hipertrofinės kardiomiopatijos).
– Kokie įveikti kritiniai atvejai yra labiausiai įsiminę? Ar jaučiate pacientų dėkingumą, o gal žemaičiai santūrūs?
– Kadangi esu dar jauna specialistė, tai dauguma įsimintinų atvejų – iš rezidentūros laikų. Ne visi jie džiuginantys, apie kai kuriuos galvoji ir grįžus į namus. Manau, jog esu gan komunikabili, tačiau ne visus žemaičių vaikus pavyksta prašnekinti. Laikui bėgant, manau, atrasiu būdų.
– Ką galėtumėte patarti ligoniui, kad jis nepavėluotų kreiptis pas Jus? Koks turėtų būti gydytojo ir ligonio tandemas, kad liga būtų sėkmingai įveikta?
– Svarbu neignoruoti atsiradusių simptomų ir tėvams negalvoti, kad vaikai išsigalvoja. Geriau pasitikrinti ir sužinoti, jog viskas gerai, negu „pražiūrėti“ ir po to jausti kaltės jausmą. Gydytojo ir paciento bei jo tėvų tandemas – bendravimas. Bendraujant galima išspręsti daug situacijų.
– Kas Jus džiugina ir neramina pasirinktame darbe?
– Labiausiai džiugina bendravimas su mažaisiais pacientais. Taip pat džiugina, jog pasitelkus Telšiuose lengvai prieinamas vaikų kardiologinio ištyrimo galimybes, galima nustatyti dažniausiai pasitaikančias patologijas ir patarti, kaip jas įveikti bei gyventi visavertį vaikystės laiką.
Nerimą kelia, kad dėl plintančio sėslesnio gyvenimo būdo jauname amžiuje anksčiau pradeda reikštis suaugusius kamuojančios patologijos, tokios kaip arterinė hipertenzija ar padidėjęs cholesterolio lygis kraujyje.
– Jūsų ateities perspektyva. Gal įsitvirtinsite Telšiuose?
– Kol kas „bazuojamės“ su šeima Kaune. Tačiau sakoma „niekada nesakyk niekada“. Esu atvira likimo vingiams.
– Ar turite pomėgių, kurie Jums leistų atsikvėpti po darbo?
– Labiausiai man patinka leisti laiką su savo šeima, patirti vaikystės akimirkas su sūnumi. Mėgstu stiprią skanią kavą su šlakeliu pieno, ypatingai mėgaujuosi, kai geriu ją jaukioje gražioje vietoje. Taip pat labai mėgstu eiti į teatrus, į koncertus, juose pasisemiu energijos. Na, ir stengiuosi kelis kartus per savaitę pabėgioti, kad vėjas prapūstų susikaupusias mintis.
– Dėkoju už atsakymus.
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė džiaugiasi, kad dabar prie vaikų kardiologo, atvykstančio iš Klaipėdos, Sauliaus Šimukausko prisijungė vaikų kardiologė Aurelija Siratavičienė. Tai labai svarbu, nes visoje Lietuvoje gydymo įstaigose tokių specialistų trūksta. „Be abejo, malonu išgirsti ir vaikučių tėvelių vertinimus, jog naujoji gydytoja labai švelni ir dėmesinga“,– sakė ligoninės vadovė.