Derybose susitarimas nerastas: mokytojai pasiryžę streikuoti toliau

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nuo praėjusio penktadienio (rugsėjo 29 d.) pradėjo neterminuotą streiką, prie kurio prisijungė ir Telšių „Germanto“ progimnazijos 35 proc. pedagoginių darbuotojų. Švietimo įstaigos direktorė Alma Mikienė patikino, kad ugdymo procesas streiko metu nebus nutrauktas, mokyklos administracija užtikrins vaikų ugdymą ir saugumą.

Justina Lukošienė

Neterminuotas streikas
Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų rugsėjo 29-ąją pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesutarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad rugsėjo 29-ąją streiką pradėjo apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, ir jų skaičius tik augs. Prie šio neterminuoto streiko prisijungė ir Telšių „Germanto“ 14 pedagogų, priklausančių minėtai profsąjungai. „Derybos vyksta, bet tai, ką žada švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, mūsų profsąjungos netenkina. Mes reikalaujame, kad sumažintų mokinių skaičių klasėse, nes dabar klasių komplektai yra per dideli. Taip pat siekiame, kad sutvarkytų etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, nes dabar pedogogai yra priversti dirbti per 2-3 darbus, jog susidarytų tą etatą, pradinių klasių mokytojai etato išvis neturi. Žinoma, ir dėl darbo užmokesčio didinimo, nes kai atlyginimai mokytojams bus aukštesni, tuomet į mokyklas ateis dirbti jauni specialistai. Visgi šis streikas neapima vien mūsų atlyginimų klausimo, jis apima didelę visumą reikalavimų. Vienas iš jų yra dėl mokytojų padėjėjų, kadangi dabar beveik visose klasėse yra mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Šis klausimas yra nevienodai sprendžiamas visoje Lietuvoje, tad mūsų profesinė sąjunga yra iškėlusi reikalavimą, jog mokytojas padėjėjas būtų privalomas kiekvienoje klasėje, turinčioje tokių mokinių. „Germanto“ progimnazija turi mokytojų padėjėjų, bet tikrai ne kiekvienoje klasėje. Problemiškų mokinių skaičius yra išties didelis, o dirbančių mokytojų padėjėjų yra labai mažai. Mes nebesijaučiame saugūs būdami klasėje su pradinukais, nes turime tokių vaikų, kurie neatsako už savo elgesį“, – pasakojo streikuojantys mokytojai, pažymėdami, kad šiemet į pirmą klasę atėjo 6 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, pradinėse klasėse tokių mokinių yra 21, o iš viso mokykloje – apie 53.
Antradienį su „Germantoׅ“ progimnazijoje streikuojančiais pedagogais susitikusi Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė nesutiko su teiginiu, kad mokytojų padėjėjų klausimas sprendžiamas nevienodai. „Minėti etatai steigiami atsižvelgiant į PPT išvadas bei ugdymo įstaigas lankančių vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius. Keičiantis situacijai, etatų skaičius nuolat peržiūrimas ir didinamas“, – tvirtino L. Leinartienė.
Įsijungė į akciją „Streiko kelias“
Prie žygiuojančių mokytojų iš Klaipėdos prisijungė ir Telšių „Germanto“ progimnazijos kolektyvas. Šios mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė, programos „eTwinning“ mentorė Sonata Liaudanskienė, ėjusi Streiko keliu kartu su kitais mokytojais, sakė, kad buvo gera matyti didelį pravažiuojančių žmonių palaikymą. „Automobilių vairuotojai sveikino, linkėjo ištvermės pasiekti tikslą. Vairuotojai sustodavo, padovanodavo sulčių, sausainių. Jautėsi moralinis palaikymas. Didžiulė jėga bendrystėje! Rekomenduoju visiems mokytojų kolektyvams bent dienai prisijungti ir kartu paėjėti. Tai nepakartojama“, – dalijosi įspūdžiais pedagogė.

Apie derybų eigą
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo sausio, likusią dalį – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkino. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų. Be to, LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse (grupėse) nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų. Po antradienį įvykusių derybų švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sakė, kad profesinė sąjunga reikalavimą dėl atlygio didinimo 56 proc. pakeitė 46 proc. rodikliu, o siūlymą dėl krūvio mažinimo nuo 24 kontaktinių valandų iki 18-os pakeitė siūlymu mažinti pamokų skaičių nuo 24 iki 20-ies. Pasak G. Jakšto, norint patenkinti visus reikalavimus, kitų metų biudžete reikėtų numatyti 1 mlrd. eurų lėšų. Taip pat, ministro teigimu, jau kitais metais reikėtų papildomų 6 tūkst. mokytojų, 2 mlrd. eurų mokyklų statybai. Pabrėžęs, kad tai yra visiškai neįmanoma, ministras pakvietė profesinę sąjungą trečiadienį tęsti derybas dėl visų reikalavimų. Derybos tarp švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vyko Riešės gimnazijoje, kur pakeliui sustojo pėsčiomis į Vilnių einantys mokytojai. Trečiadienio vakarą Riešėje LŠDPS vadovas A. Navickas teigė pateikęs ministerijai dar vieną kompromisinį pasiūlymą – mažesnį atlygio kėlimo procentą, o ministro nuostatos jo netenkina. „Tai yra raudona linija, ir mes negalime su tuo sutikti. Gaila, kad ir toliau reikia streikuoti. Manau, ir ministerija, ir Vyriausybė linkusi išmėginti mokytojų ištvermę“, – sakė A. Navickas. Ministras G. Jakštas, išėjęs po susitikimo su A. Navicko vadovaujama profesine sąjunga, sakė, kad derybos, jo akimis, buvo produktyvios, buvo aptarti visi reikalavimai, tačiau dėl pagrindinių reikalavimų – atlygio, etato sandaros ir klasių dydžio – susitarti nepavyko.