Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie dronų incidentus, oro pavojaus signalus ir kitus įvykius, kurie primena vieną nemalonią tiesą: krizė nesirenka patogaus laiko. Ji gali užklupti tuo metu, kai tėvai yra darbe, vaikai mokykloje, o seneliai namuose, kitame miesto gale. Būtent dėl to civilinės saugos atstovai jau seniai kartoja tą pačią mintį: ne priedanga ir ne valstybinė perspėjimo sistema pati savaime užtikrina saugumą, o iš anksto su visa šeima aptartas, užrašytas ir realiai išbandytas veiksmų planas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai pabrėžia paprastą, bet svarbią taisyklę: kai nelaimė jau vyksta, improvizuoti nebėra kada. Reikia iš anksto žinoti, kur susitiksite, kokiu būdu susisieksite ir kur slėpsitės ar evakuositės. Būtent toks iš anksto priimtas sprendimas, o ne skubotas mąstymas krizės akimirką, realiai gali nulemti, ar šeima liks saugi. Šiame straipsnyje nuosekliai, žingsnis po žingsnio, aptarsime, kaip toks planas turėtų atrodyti ir ką verta padaryti jau šiandien, kol aplinkui ramu.
Keturi pagrindiniai šeimos plano žingsniai
Nors kiekvienos šeimos situacija skiriasi, civilinės saugos specialistai sutaria dėl kelių bazinių elementų, be kurių planas tiesiog neveiks. Toliau juos aptarsime po vieną, pradedant nuo, ko gero, svarbiausio: kur šeima susitiks, jei įvykis užklups tuo metu, kai visi bus skirtingose vietose.
Pirmas žingsnis: dvi susitikimo vietos. Rekomenduojama iš anksto pasirinkti bent dvi vietas. Pirmoji turėtų būti visai netoli namų, tokia, kur šeima galėtų susirinkti per kelias minutes, jei reikėtų skubiai palikti būstą, tarkime, kilus gaisrui ar sprogus buitinių dujų nuotėkiui. Antroji vieta turi būti gerokai toliau, geriausiai už keliasdešimt kilometrų nuo namų, ir naudojama tuo atveju, jei tektų evakuotis iš visos gyvenamosios vietovės. Tai gali būti giminaičių sodyba, draugų namai kaime ar bet kuri kita gerai visiems pažįstama vieta. Svarbiausia, kad ji nebūtų perpildyta žmonių, būtų lengvai atpažįstama ir kad visi šeimos nariai, įskaitant vaikus, joje bent kartą būtų fiziškai apsilankę, o ne tik girdėję jos pavadinimą.
Antras žingsnis: aiškios susisiekimo taisyklės. Krizės metu mobilusis ryšys dažnai nuvilia: baterijos išsikrauna, bazinės stotys perkraunamos, o skambučiai tiesiog neprasiskverbia. Todėl protingiausia iš anksto susitarti, kad šeimos nariai tokiu atveju rašytų trumpąsias SMS žinutes, ne skambintų, nes skambučiai užima ryšio kanalus, kurie tuo metu būtinai reikalingi gelbėjimo tarnyboms. Taip pat verta, kad kiekvienas, net ir vaikas, mintinai žinotų bent artimiausių šeimos narių telefono numerius. Pasikliauti vien telefono atmintimi rizikinga, nes pats įrenginys gali dingti, sulūžti ar išsikrauti tuo pačiu metu, kai jo labiausiai reikia.
Trečias žingsnis: aiškus atsakingas asmuo ir susitarimas dėl transporto. Daugumoje šeimų iš anksto intuityviai jaučiama, kas krizės atveju perims vadovavimą, tačiau specialistai pataria šį vaidmenį įvardyti garsiai ir aiškiai, kad visi žinotų, kieno nurodymų klausyti, jei kils sumaištis. Lygiai taip pat verta susitarti, kokia transporto priemone keliausite, jei prireiktų evakuotis, o jei šeima turi kelis automobilius, kuriuo iš jų vyksite kartu. Taip sumažinamas pasimetimo kelyje tikimybė ir prisidedama mažiau prie spūsčių. Papildomas praktiškas patarimas: automobilio kuro bakas visada turėtų būti bent per pusę pilnas, o jei įmanoma, verta laikyti ir vieną pilną atsarginį kanistrą, nes nelaimės metu gali neveikti nei degalinės, nei parduotuvės.
Ketvirtas žingsnis: išsiaiškinti artimiausias priedangas. Šį žingsnį verta atlikti dar prieš sudarant likusią plano dalį, nes tik tada paaiškės, kokie maršrutai iki artimiausių kolektyvinės apsaugos statinių yra realūs ir kiek laiko jie užimtų. Jei automobiliu evakuotis nepavyktų, naudinga iš anksto žinoti artimiausius evakavimo punktus, nes kilus spūstims keliuose pėsčiomis ar dviračiu kartais pavyksta pasiekti saugią vietą greičiau nei automobiliu.
Vaikai ir kaimynystė: dažnai pamirštamos plano dalys
Vaikams skirta plano dalis nusipelno atskiro dėmesio, nes būtent jie dažniausiai lieka be atsakymo, jei planas surašomas tik suaugusiesiems. Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos specialistai pataria pirmiausia įvertinti aplinką, kurioje gyvenama, ir nustatyti artimiausią priedangą, o tuomet numatyti atsarginę susitikimo vietą tam atvejui, jei nepavyktų grįžti namo, pavyzdžiui, netoli vieno iš tėvų darbovietės.
Tokia vieta turėtų būti rami, lengvai atpažįstama ir įsimintina. Svarbiausia: vaikai turėtų būti ten iš anksto nuvežti ir jiems paaiškinta, kur tiksliai reikia susitikti bei kiek laiko vieni kitų laukti. Specialistai pateikia paprastą, bet veiksmingą pavyzdį: šeima susitaria lauktis konkrečioje vietoje dvi valandas. Jei per šį laiką visi nesusirenka, tie, kurie jau atvyko, vyksta į antrąją, nutolusią susitikimo vietą, o vėluojantys jau iš anksto žino, kur turės atvykti vėliau. Toks laiku apribotas susitarimas leidžia šeimai veikti net tada, kai ne visi pasiekiami iš karto, ir apsaugo nuo begalinio laukimo vienoje vietoje.
Ne mažiau svarbi ir artimiausia kaimynystė. Jei kaimynai turi tvirtesnes patalpas ar geriau įrengtą rūsį su sanitariniais mazgais, protingiau susitarti dėl bendradarbiavimo iš anksto, o ne tikėtis, kad durys savaime atsivers krizės akimirką. Bendruomenių atstovai pripažįsta, kad nemaža dalis Lietuvos bendruomenių šiuo metu dar nėra tinkamai pasirengusios veikti kilus krizei, net jei savivaldybių ekstremaliųjų situacijų planai formaliai egzistuoja. Būtent todėl iniciatyva paprastai turi kilti iš pačių gyventojų: verta pakelti šią temą namo bendrijos susirinkime arba tiesiog aptarti ją su artimiausiais kaimynais, kad realaus pavojaus akimirką nereikėtų viską spręsti pirmą kartą.
Kodėl neužtenka plano turėti tik galvoje
Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad planas veiks, jei jis tiesiog buvo aptartas žodžiu prie pietų stalo. Iš tikrųjų atmintis krizės metu, veikiant stresui ir adrenalinui, dažnai apgauna net suaugusius žmones. Todėl planą verta užrašyti ir laikyti visiems lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, prisegtą prie šaldytuvo magnetu arba padėtą šalia durų. Taip kiekvienas šeimos narys, prireikus, galės jį greitai peržiūrėti be jokios papildomos įtampos.
Planą taip pat verta periodiškai atnaujinti, ypač pasikeitus gyvenamajai vietai, susilaukus naujo šeimos nario ar pasikeitus darbovietėms. Retkarysčiais verta patikrinti, ar visi šeimos nariai iš tikrųjų vis dar prisimena susitarimus, o ne tik mano, kad prisimena. Vien surašyti planą neužtenka. Jį būtina ir realiai išbandyti: nuvažiuoti kartu iki susitikimo vietos, apeiti pėsčiomis kelią iki artimiausios priedangos arba tiesiog kartkartėmis prie vakarienės stalo aptarti konkretų scenarijų ir paklausti vaikų, ką jie darytų tokiu atveju. Toks pasikartojantis pratimas išmoko šeimą veikti automatiškai, be panikos, net jei realaus pavojaus per gyvenimą taip ir neteks patirti.
Ką turėti paruošta, kad planas veiktų realiu metu
Net geriausiai apgalvotas planas nepadės, jei kritiniu momentu tenka ieškoti, kur yra dokumentai, vaistai ar žibintuvėlis. Todėl kiekvienam šeimos nariui verta iš anksto turėti paruoštą individualų rinkinį: asmens dokumentų kopijas, grynųjų pinigų atsargą, geriamojo vandens ir negendančio maisto atsargą bent kelioms dienoms, būtiniausius vaistus, higienos priemones, nešiojamą radijo imtuvą ir atsarginį maitinimo šaltinį telefonui.
Jei nuspręstumėte likti namuose, o ne evakuotis, taip pat verta iš anksto žinoti, kaip greitai išjungti elektrą, dujas ir vandens tiekimą, panašiai kaip tai darote ruošdamiesi ilgesnei kelionei. Toks paprastas žinojimas gali apsaugoti namus nuo papildomos žalos, kol jūsų nėra.
Kad šio rinkinio nereikėtų komplektuoti paskutinę minutę, kai laikas jau yra pats brangiausias išteklius, patogiausia iš anksto turėti paruoštą 72h išgyvenimo kuprinę, kurioje pagrindiniai daiktai jau sudėti pagal civilinės saugos rekomendacijas. Prireikus belieka ją pasiimti kartu su šeimos planu. Tokia kuprinė turėtų būti laikoma lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, prie išėjimo durų ar automobilio bagažinėje, kad ją būtų galima paimti per kelias sekundes, ne minutes.
Jei šeimoje yra keli nariai, protingiau turėti ne vieną, o kelis rinkinius: vieną namuose, kitą automobilyje, o galbūt trečią pas artimiausią giminaitį, kurio namai nurodyti kaip antroji susitikimo vieta. Vietoj to, kad kiekvieną kartą reikalingus daiktus rinktumėte atskirai ir rizikuotumėte ką nors pamiršti, paprasčiau iš karto įsigyti paruoštus išgyvenimo rinkiniuskiekvienam poreikiui. Jie jau sukomplektuoti pagal oficialias rekomendacijas, todėl belieka juos laikyti numatytose vietose, priderintose prie jūsų pačių šeimos plano.
Apibendrinimas
Šeimos veiksmų planas nėra vienkartinis dokumentas, kurį parašius galima pamiršti stalčiuje. Tai gyvas susitarimas, kurį reikia reguliariai aptarti su visais šeimos nariais, periodiškai atnaujinti ir, svarbiausia, iš anksto išbandyti realiomis sąlygomis, o ne prisiminti tik tada, kai telefone jau suskamba pavojaus signalas.
Aiškios susitikimo vietos, susitartos komunikacijos taisyklės, garsiai įvardytas atsakingas asmuo, žinojimas, kur yra artimiausios priedangos, ir kiekvienam šeimos nariui iš anksto paruošti būtiniausi daiktai: visa tai kartu sudaro planą, kuris realiai veikia tada, kai laiko apgalvoti nebelieka. Geriausias momentas jį parengti yra ne krizės akimirka, o būtent dabar, kol viskas ramu.