Telšių rajono Pakapių kaime, Gražinos sodybos parke, vyko Lietuvos skautijos Telšių tunto ir Rietavo Vykinto draugovės skautų stovykla, kurioje dalyvavo apie 140 stovyklautojų.
Ieva Masalskaitė
LS Telšių tunto Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vyresniųjų skaučių draugovės sesė
Pavadinimas „Išlik“ pasirinktas neatsitiktinai. Tai buvo stovykla, kurioje kiekvienas iššūkis tapo galimybe augti, mokytis ir atrasti savo stiprybes. Skautai čia lavino praktinius įgūdžius, sustiprino bendrystę, ugdė atsakomybę bei puoselėjo dvasinį gyvenimą. Daug ką pasako, kokia buvo ši stovykla ir stovyklos šūkis – turėk gerą draugą ir viską įveiksi! Įsimintina ir svarbi stovyklos programos dalis – dvasinė programa. Stovykloje buvo aukojamos šv. Mišios, vyko įvairūs pokalbiai apie tikėjimo svarbą. Kiekvieną rytą, lygiai 9 valandą, visoje stovyklavietėje nuaidėdavo varpo dūžiai, kviesdami visus sustoti ir nurimti. Šią minutę stovyklautojai skyrė maldai už Ukrainą ir už Rusijos atsivertimą.
Stovyklautojai nuo pirmųjų dienų mokėsi gyventi tikrą skautišką gyvenimą. Viskas prasidėjo nuo pastovyklių įkūrimo ir naujųjų namų pastatymo. Naudodami virves ir medieną, be vinių ir kitų pagalbinių priemonių, statė stalus, suoliukus, indaujas bei kitus, vieną už kitą įmantresnius statinius. Ši veikla moko bendradarbiauti, planuoti darbus ir praktiškai pritaikyti turimus įgūdžius.
Pasistačius savo skautiškus miestelius, stovyklautojų laukė nemenkas iššūkis – patiems reikėjo rūpintis maisto gaminimu. Pagrindinė stovyklos virtuvė kasdien ruošė gausius pietus, o pusryčius ir vakarienę skautai turėjo pasigaminti patys.
Gavę reikalingų indų komplektą ir maisto davinį, padedami vadovų, dalinosi atsakomybėmis ir rūpinosi, kad kiekvienas skilties narys būtų pavalgęs. Tai ugdo savarankiškumą, bendruomeniškumą, gebėjimą dirbti komandoje ir moko rūpintis ne tik savimi, bet ir artimu.
Kasdien stovyklautojai mokėsi saugiai užkurti laužą ir, naudojant pačių pasidarytą trikojį, išsivirti arbatos, prižiūrėti laužavietę, pasirūpinti švara savo pastovyklėje. Nors iš pradžių šios užduotys daugeliui atrodė sudėtingos, savaitės pabaigoje jos tapo įprasta kasdienybės dalimi. Skautai suprato, kad savarankiškumas prasideda nuo mažų, tačiau labai svarbių darbų.
Didelį dėmesį stovykloje užėmė ir laiko planavimas. Kiekviena skautų skiltis turėjo derinti maisto gamybą, stovyklos darbus, programos veiklas ir poilsį. Tai mokė atsakomybės, komandinio darbo bei gebėjimo priimti sprendimus net ir sudėtingesnėse situacijose.
Visą savaitę stovyklautojų laukė įvairūs išbandymai, skautiški užsiėmimai, judrūs bei strateginiai žaidimai, bendros kūrybinės veiklos, teminiai vakaro laužai ir pokalbiai, stiprinę draugystę bei pasitikėjimą vieni kitais. Kiekviena diena atnešė naujų patirčių, o kiekvienas įveiktas iššūkis suteikė daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Stovyklautojai taip pat turėjo žygio dieną, kai visos amžiaus grupės su savo vadovais išsiruošė į jiems priskirtus maršrutus. Patyrę skautai ir kandidatai turėjo ypatingą žygį bei galimybę sudalyvauti Rainių kankinių minėjime. Po žygio kai kurie skautai į stovyklą grįžo tik rytą su gausesniu patyrusių skautų būriu.
Labai smagu, jog šioje stovykloje galėjome švęsti gražiausią vasaros šventę – Jonines. Stovyklautojai turėjo nemažai pasiruošimo darbų: jauniausieji skautai gaminosi specialų Joninių rūbą, sesės pynė vainikus, rinko žoleles, susipažino su miške augančiais augalais, o broliai kūrė įvairių dydžių ir skirtingų tipų laužus. Patyrę skautai turėjo edukaciją, kurios metu savadarbėmis meškerėmis galėjo gaudyti žuvis. Šventinį vakarą vainikavo iš Luokės atvykusi kaimo kapela „Šatrija“. Smagu buvo mokytis tradicinių liaudies šokių ir šį linksmą bei jaukų vakarą užbaigti Joninių laužu.
Skautai ne tik stovyklavo, bet ir aktyviai, praktiškai bei su skautišku smalsumu gilinosi į pilietinio atsparumo ir pasipriešinimo temas. Įgyvendinant Lietuvos skautijos projektą „Budėk ir veik“, buvo pristatytos būsimo pilietinio atsparumo ir pasipriešinimo modulio jaunimo programos temos, prisidedančios prie organizacijos strateginių tikslų įgyvendinimo. Kad įgytos žinios neliktų vien teorija, dalyviai jas išbandė praktiškai – veiklose dalyvavo įvairaus amžiaus skautai: nuo skautų iki patyrusiųjų, vyresniųjų skautų ir vadovų. Užsiėmimus vedė apmokyti Lietuvos skautijos instruktoriai, dirbantys pagal jaunimo programos metodiką. Tad stovykloje netrūko nei naujų žinių, nei praktinių išbandymų, nei progų įsitikinti, kad skautiškas šūkis „Budėk!“ prasmingai skamba ne tik prie laužo, bet ir kalbant apie pilietinį atsparumą. Projektas dalinai finansuojamas Krašto apsaugos ministerijos.
Stovyklos uždarymas tapo prasmingu visos savaitės apibendrinimu. Skautai džiaugėsi išmoktais įgūdžiais, sustiprėjusia bendryste ir kartu patirtomis akimirkomis. Daugelis pripažino, kad didžiausios pamokos slypėjo ne lengviausiose užduotyse, o būtent tuose iššūkiuose, kurie pareikalavo kantrybės, atkaklumo ir pagalbos vieni kitiems.
Telšių tuntas nuoširdžiai džiaugiasi šioje stovykloje ūgtelėjusiais skautais! Stovyklos metu vyko įžodžių ceremonijos, kurių metu kiekviena amžiaus grupė pasipildė naujais nariais. Hip valio visiems naujiems skautams, pasiruošusiems drąsiai eiti skautišku keliu ir tiems, kas įveikę iššūkius ir atkakliai siekę savo tikslų, įžengė į aukštesnį skautavimo etapą!
Stovykla „Išlik“ dar kartą įrodė, kad skautavimas – tai ne tik gyvenimas gamtoje. Tai vertybių ugdymas, tikėjimo puoselėjimas, atsakomybės už save ir kitą žmogų mokymasis bei gebėjimas išlikti stipriam įvairiose gyvenimo situacijose. Būtent šios patirtys stovyklautojams išliks ilgam ir lydės juos kasdienybėje.
Esame dėkingi visiems skautams ir jų bičiuliams už puikią ir įsimintiną stovyklą. Dėkojame Telšių rajono savivaldybei už skirtą dalinį finansavimą šios stovyklos projektui.
Nuoširdžiai tariame AČIŪ Gražinos sodybos savininkams, kurie mus įsileido į savo miškelį ir, žinoma, visiems vadovams, kurie savaitę laiko rūpinosi vaikais ir vieni kitais, negailėdami savo jėgų ir šypsenų.
Džiaugiamės, kad gausėja ir stiprėja mūsų tuntas ir tikime, kad Telšių krašto skautų tarpusavio ryšiai tik augs ir stiprės!