Birželio mėnesį baigiasi dar 2000 metais pasirašyta Telšių šilumos ūkio nuomos sutartis su UAB „Litesko“. Tačiau tik dabar, praūžus rinkimams, Telšių rajono valdžia pradėjo rimčiau svarstyti, ką reikės daryti.
Alvydas Ivoncius
Savivaldybė nusamdė advokatų kontorą „Legal SGKA“ įvardinti teisinėms sutarties nutraukimo pasekmėms. Išvadas bendrame Vietos ūkio ir ekologijos bei Verslo, finansų ir ekonomikos posėdyje pristatė advokatas Linas Songaila.
Advokatas priminė, kad sutartis tarp Savivaldybės ir UAB „Litesko“ sudaryta 2000 metų rugsėjo mėnesį. 2002 metais sutartis pakoreguota. Ji baigiasi galioti šių metų birželio 15 dieną.
Pasak L.Songailos, pasibaigus sutarties galiojimui, galimi trys variantai: šilumos ūkio valdymas grįžta atgal Savivaldybei priklausančiai įmonei „Telšių šilumos tinklai“; ūkis vėl išnuomojamas konkurso būdu; pratęsiama sutartis su UAB „Litesko“.
Pasibaigus nuomos sutarčiai, Savivaldybės įmonė turėtų perimti išnuomotą turtą atskiru susitarimu. „Telšių šilumos tinklai“ privalėtų sumokėti UAB „Litesko“ 1 mln. 735 tūkst. 106 eurų (6 mln. litų) už šilumos ūkio pagerinimus. Plius dar reikėtų sumokėti 580 tūkst. eurų (du milijonus litų) vartotojų įsiskolinimų. „Telšių šilumos tinklai“ turėtų perimti darbuotojus, suformuoti apie 580 tūkst. eurų (apie dviejų milijonų litų) kapitalą veiklai pradėti. Vadinasi, reikėtų apie 2 mln. 900 tūkst. eurų (apie dešimties milijonų litų). Dabar „Telšių šilumos tinkluose“ dirba vos keli darbuotojai.
Jei būtų rengiamas konkursas naujam nuomininkui parinkti, prireiktų mažiausiai pusmečio. Vadinasi, reikėtų susitarti su „Litesko“, kad ši bendrovė ir toliau tiektų miestui šilumą ir karštą vandenį, kol bus parinktas naujas nuomininkas.
Tačiau ir šiuo atveju, aišku, Savivaldybės įmonė turėtų UAB „Litesko“ sumokėti aštuonis milijonus litų.
Dar vienas variantas — pratęsti sutartį su UAB „Litesko“. „Jei aš būčiau Tarybos narys, tai taip ir daryčiau“,— paklaustas, kaip reikėtų pasielgti, atsakė L.Songaila.
Jo teigimu, Telšių šilumos ūkiu gali rūpintis tik finansiškai ir techniškai pajėgi įmonė.
Bet kuriuo pasirinkimo atveju vis viena kainas reguliuos ne Savivaldybė, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Savivaldybei perėmus šilumos ūkį ar konkurse parinkus naują nuomininką, iškils licencijos tokiai veiklai vykdyti gavimo ir naujos kainos patvirtinimo problema. Tai užtruks ilgiau nei baigsis sutarties su „Litesko“ galiojimas. Tokiu atveju šilumos ir karšto vandens tiekimas taptų problemiškas, nes ankstesnis tiekėjas jau nebegalėtų šia veikla užsiimti, o naujas dar nebūtų įgijęs tokios teisės. Advokato manymu, konkurso surengimas naujam nuomininkui parinkti, licencijos gavimas ir naujos kainos patvirtinimas užtruktų apie metus. Išnuomojant šilumos ūkį, sutarta dėl investicijų. UAB „Litesko“ didžiąją numatytų lėšų dalį į Telšių šilumos ūkį investavo pirmaisiais savo veiklos metais. Taigi didžioji investicijų dalis amortizuota, tačiau vis viena dar liko 6 milijonai litų. Iš dviejų milijonų vartotojų skolos „liūto dalis“ tenka pačiai Savivaldybei, kurios įstaigos įsiskolino už šildymą ir karštą vandenį.
Klausimus advokatui pateikė Savivaldybės tarybos nariai Danielius Rupšys, Rimantas Adomaitis, Sigitas Motuzas. D.Rupšio manymu, teisininkų išvados turėtų būti parengtos bent prieš metus. O dabar, panašu, pasirinkimas likęs nedidelis — vien sutarties pratęsimas. Savivaldybės tarybos nariai šilumos ūkio problematiką dar nagrinės paskutiniame šios kadencijos Tarybos posėdyje. Panašu, sprendimą priimti turės naujoji Taryba.