Kas rūpi rajono valdžiai: vietos verslas ar…?

Telšių rajono verslininkų asociacija pateikė Savivaldybės tarybos nariams „Pranešimą apie Telšių rajono savivaldybės administracijos galimai neskaidriai vykdomus viešuosius pirkimus“. Pranešime pateikiami faktai, verčiantys suabejoti Telšių rajono savivaldybės administracijos rengiamų viešųjų pirkimų konkursų skaidrumu ir keliantys įtarimą dėl valdančiųjų interesų.

Alvydas Ivoncius

Palanku tik stambioms bendrovėms
Verslininkų asociacija pranešime įžvelgia: „Asociacija vis dažniau gauna Telšių regione veiklą vykdančių verslo subjektų nusiskundimų, kad dėl viešojo pirkimo konkursų sąlygose įtvirtintų nepagrįstų, dirbtinai konkurenciją ribojančių kvalifikacinių reikalavimų ir kvalifikacinės atrankos kriterijų Telšių rajono verslininkams (statybų sektoriuje veikiantiems verslo subjektams) yra užkertamas kelias ne tik teikti pasiūlymus ir laimėti viešojo pirkimo konkursus, bet apskritai dalyvauti pirkimuose. Tokia situacija, kai rajone veikiantys verslininkai, sukuriantys darbo vietas, Savivaldybės biudžetą papildantys mokamais mokesčiais ir rinkliavomis, teikiantys rajonui kitokią naudą, yra diskriminuojami, negali būti toleruojama, todėl šiuo kreipimusi siekiama atkreipti atsakingų asmenų, kurių pareiga yra gerinti rajone verslo sąlygas, dėmesį į kilusią problemą ir inicijuoti jos sprendimą“.
Ši susiklosčiusi rajone situacija pagrindžiama viešųjų pirkimų konkursais dėl „Ateities“ pagrindinės mokyklos bei Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos pastatų rekonstrukcijos.
Abiejuose konkursuose įrašytos tokios sąlygos, kurios įveikiamos tik stambioms statybų bendrovėms, kokių Telšiuose net nėra.
Štai dėl „Ateities“ pagrindinės mokyklos pastato statybos-remonto darbų iš konkurso dalyvių buvo reikalaujama, kad dalyviai per pastaruosius penkerius metus kasmet būtų atlikę darbų ne mažiau kaip už 22 milijonus litų. Konkursas paskelbtas 2014 metų birželio 2 dieną. Čia matome dvi aplinkybes, užkertančias galimybę bendrovėms dalyvauti konkurse. Visų pirma: Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja pateikti ne penkerių, o trejų metų finansinius duomenis apie veiklos pajamas. Antra: vidutinės metinės pajamos neturi būti pusantro karto didesnės už pasiūlymo vertę, o jei sutarties įvykdymo trukmė ilgesnė nei metai, rekomenduojama nustatyti mažesnę vidutinių metinių pajamų reikšmę. Darbai Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje užtruktų net 59 mėnesius — vos ne penkerius metus. Todėl, panašu, 22 milijonų litų metinės veiklos rezultatas buvo dirbtinai padidintas, galimai nenorint, kad konkurse dalyvautų kuo daugiau bendrovių.
Konkurse reikalautas dalyvių kritinio likvidumo ir bendro likvidumo koeficientas ne mažesnis kaip 1. Tuo tarpu statybų sektoriuje veikiančių bendrovių bendras vidutinis likvidumo koeficientas yra 0,66. Koeficiento padidinimas, aišku, vėlgi „atsijojo“ norinčias konkurse dalyvauti bendroves.
Taip pat reikalauta, kad konkurso dalyvis vienas ar kartu su partneriais turėtų 2 milijonus litų apyvartinių lėšų arba galimybę gauti paskolą. Tačiau toks reikalavimas, omenyje turint 59 mėnesių sutarties galiojimą, yra aiškiai perteklinis.
Todėl konkurse pajėgė dalyvauti tik keturios firmų grupės, tarp kurių — stambiausios Lietuvos statybų bendrovės. Telšių rajono verslininkų asociacija teigia: „Tuo tarpu nė viena iš Telšiuose veikiančių statybų sektoriaus bendrovų pirkime (konkurse — Redakcija) savarankiškai (ar kaip pagrindinė jungtinės veiklos partnerė) dalyvauti negalėjo, nes tiekėjams nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai buvo neproporcingai sukelti, ribojo konkurenciją. Pats pirkimo objektas — rekonstrukcijos darbai — nereikalavo jokios išskirtinės ir ypatingos patirties, tai yra kasdieniai statybų sektoriuje veikiančių verslo subjektų atliekami darbai, jų įprastinė veikla. Telšių rajone veikiančios bendrovės yra vykdžiusios gerokai didesnės apimties objektų statybos ir rekonstrukcijos darbus, todėl jų kvalifikacija ir patirtis yra daugiau nei pakankama atlikti Pirkimo objektu esančius darbus“.
Panašios konkurso sąlygos parengtos ir dėl Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos pastato rekonstrukcijos. Konkursas paskelbtas šių metų kovo 30 dieną. Vėlgi matome tokius reikalavimus, kokie parankūs didžiosioms Lietuvos statybos bendrovėms.

Konkursai ar tiesiog dalybos?
Šių dviejų konkursų sąlygos rodo, kad Telšių rajono valdžia nėra suinteresuota, jog mieste stiprėtų statybų verslas. Tad kuo ji suinteresuota? Konkurso sąlygos verčia suabejoti rajono valdžios veiklos skaidrumu. Bet juk čia nieko naujo. Laisvosios rinkos institutas, vertindamas savivaldybes, pabrėžė, kad Telšių rajono savivaldybė linkusi didelės vertės viešųjų pirkimų konkursus skelbti supaprastintu būdu, kai yra pakviečiami mažiausiai trys dalyviai. Gali būti būtent tos bendrovės, kurių veikla yra suinteresuoti kai kurie vietos politikai.
Visgi tokia „taktika“ reiškia, kad Savivaldybė prekes ir paslaugas galbūt įsigyja brangiau nei iš tikro galėtų, jei būtų suinteresuota kuo didesniu konkurso dalyvių skaičiumi.
Kai kurie kalbinti statybų specialistai tikina esą pastaraisiais metais Telšių rajone viešųjų pirkimų konkursais stengiamasi išdalinti užsakymus valdantiesiems artimoms bendrovėms.