Dengtoje krepšinio aikštelėje įvyko gražus Telšių, kaip Lietuvos kultūros sostinės, atidarymo renginys. Į vadinamąją „areną“ anaiptol tilpo ne visi norėję pasigrožėti renginiu. Tarp tų nelaimėlių pasitaikė ir viena moteris, riktelėjusi „Įleiskit mane, aš — socialdemokratė!“. Partinė priklausomybė nepadėjo, visgi tai rodo, kaip kai kurie žmonės suvokia partijas: kaip kažką tokio, kas gali garantuoti gerą vietą renginiuose, darbą ar dar ką nors panašaus.
Alvydas Ivoncius
Išdalijo šimtus kvietimų
Į renginį specialiai buvo pakviesta apie 400 asmenų. Neatmestina, kad kvietimus gavo ir partijų nariai pagal „blatą“. Taigi Telšiai, šiųmetė Lietuvos kultūros sostinė, išėjo viešumon su antikultūriniu, nomenklatūriniu įspaudu kaktoje, ilga vertinimo pagal pažintis, partinių privilegijų uodega.
Negana to, renginys arenoje, nors ir sužavėjęs visus, daug kam paliko karčias nuosėdas. Renginio organizatoriai, aiškiai paveikti nomenklatūrininkų mąstysenos, ėmė ir padalijo salę į tris erdves. Vienoje įsikūrė „pilkoji masė“: neturinti pažinčių, negavusi kvietimų. Šie žmonės sėdėjo arba stovėjo tribūnose. Ant salės grindų pastatytose kėdėse buvo pasodinti gavusieji kvietimus: privilegijuota, nors mažai įtakinga vietinė ir atvykusi iš kitų miestų kasta.
O priešais sceną buvo pastatyti staleliai, ant kurių organizatoriai sudėliojo taures, vandens butelius, uždegė žvakes. Čia pasodino „nusipelniusius gyventi geriau“. Visi kiti, nepakviesti prie stalelių, buvo tyčia ar netyčia sumenkinti.
Šimtai liko už durų
Žinoma, staleliai užima daugiau vietos nei vien eilėmis sustatytos kėdės. Prie stalelių pasodinta apie 90 asmenų. Taigi kelis kartus salėje vietos būtų buvę daugiau, jei ne sumanymas kam nors sudaryti patogesnes sąlygas stebėti renginį nei kitiems. Toks jau renginio organizatorių mentalitetas: atskirti „poniją“ nuo „pilkosios masės“. Ir keisčiausia: tai vyksta šiais laikais, kai kadaise pamiršta baudžiauninko patirtis. Net bažnyčiose tuomet feodalams skirtose vietose dabar įsikuria paprasti tikintieji.
Atsisakius staliukų ir sustačius kėdes eilėmis, tikriausiai visi pageidavusieji būtų patekę į šį nuostabų renginį. Už durų liko daugiau nei du šimtai nusivylusių žmonių.
Svečiams ir gavusiems kvietimus buvo skirtas atskiras įėjimas. Visi kiti į salę pateko ar bandė patekti pro kitas duris.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 31 (9844)