Su paukščio giesme ir pulkeliu gulbių
Šiųmetis 52-asis „Poezijos pavasaris“ tradiciškai neaplenkė Žemaitijos sostinės. Į miestą prie gražuolio Masčio ežero poetai veržte veržiasi.
Janina Norvaišienė
Algirdas Dačkevičius
Prie Durbinio ir Virvytės
Pirmiausia svečiai apsilankė rajono Savivaldybėje, kur juos pasveikino meras Petras Kuizinas, o po to jie pasuko į pirmosios Lietuvoje poetės Karolinos Praniauskaitės menamą tėviškę Padurbinio kaime. Prie koplytstulpio poetų svetingai laukė su kaimiškais gardumynais Buožėnų ir Gedrimų bibliotekininkės Asta Zaveckytė ir Ingrida Bubilienė. Telšiškis poetas Vytautas Stulpinas papasakojo apie K.Praniauskaitės gyvenimą ir kūrybą bei jos ryšius su Antanu Baranausku.Smuiko stygas gamtos prieglobstyje virpino Gabija Šarkauskaitė.
Į poezijos šventę Tryškiuose atvyko trys „Poezijos pavasario“ laureatai: Viktoras Rudžianskas, Zita Mažeikaitė ir Eugenijus Ališanka. Su jais viešnia iš Ukrainos Halina Kruk, JAV lietuvių poetė Eglė Juodvalkė, poetas ir prozininkas Tadas Žvirinskis, aktorius Ramūnas Abukevičius, taip pat telšiškiai poetai Steponas Algirdas Dačkevičius ir Vytautas Stulpinas. Svečius atlydėjo Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė.
Kultūros centro lauko estradoje susirinko gausus būrys poezijai neabejingų klausytojų. Tryškių seniūnas Jonas Buivydas, pats rašęs eilėraščius, gražia žemaitiška šnekta, pasodrinta subtiliu humoru, kreipėsi į renginio dalyvius.
Poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė-Sajienė, trumpai pristačiusi visus autorius žiūrovams, skaitė savo eiles iš knygos „Tenoriu būti“, už kurią 2010 metais buvo vainikuota „Poezijos pavasario“ laureate. Jos vyras rašytojas Kazys Saja, pristatydamas šį poezijos rinkinį, šmaikštavo, kad „gerbia savo žmoną už tris dalykus: jog ji — vegetarė, kad savarankiškai išmoko švedų kalbą ir, kad neberašo eilėraščių“. Bet perskaitęs jos eiliuotus tekstus, atsiėmė trečiąjį motyvą, nes eilėraščiai jam pasirodė įspūdingi.
Išeivijos poetė Eglė Juodvalkė, kurią mes geriau pažįstame kaip memuarų knygos „Cukraus kalnas“ (2000) autorę, skaitė partizanams skirtas eiles. Rašytoja neslepia, kad jai labai reikia bendravimo su gyvąja Lietuva ir jos žmonėmis, pasikeitimo idėjomis, mintimis, kūryba.
Eugenijus Ališanka, dalyvavęs daugiau negu trisdešimtyje festivalių ir literatūrinių renginių visoje Europoje, kartais pašaipiai vadinamas „literatūros turistu“, skaitė eilėraščius iš naujos, ką tik skaitytojus pasiekusios knygos „Stuburo tik punktyrai“. Anot autoriaus, „kartais knygą ištinka stuburo išvaržos. Kai rimčiau pagalvoji, gal jos ir yra svarbiausios. Primena apie laikinumą ir mirtį. Ne tik knygos, ne tik.“
Viktoras Rudžianskas, kultūros ir meno leidinio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius, skaitė ne tik savo eiles, kuriose atsispindi patirtys iš sudėtingų likimų — su skaudžiais išgyvenimais, pokštais, nujautimais, neaiškiomis būsenomis, realybe, bet ir viešnios iš Ukrainos, filologijos mokslų daktarės Halinos Kruk eilėraščius, kuriuos pats išvertė į lietuvių kalbą. Autorė yra išleidusi tris eilėraščių rinkinius, jos poezija versta į anglų, vokiečių, rusų, lenkų, serbų ir kroatų kalbas. Originalo kalba eiles skaitė ir pati autorė.
Įdomu buvo klausytis Tado Žvirinskio, kuris dirba farmacininku, prisistato nesąs rašytojas ir rašantis tik savo malonumui. Taip parašytos ir jau išleistos net šešios jo knygos. Skaityti eilėraščiai iš naujausios knygos „Užrašai ant receptų“ ironiškos eilės, pašaipus žvilgsnis į save: „netobulą ir senstantį, šiek tiek pagiringą, gal todėl taip drąsiai maknojantį per istorijos įspaudais paženklintą Vilnių, vis pasikalbantį ne su kuprotais angelais, bet su amžininkų tekstais, ir žinantį, kad mirti geriausia vasarą, nes tada „žemė lengva ir gėlės pigios“.
Poetas, Salomėjos Nėries, Dionizo Poškos ir kitų premijų laureatas, penkių knygų autorius Vytautas Stulpinas, mąstantis žemaitiškai, o rašantis lietuviškai, skaitė savo eilėraščius, kuriuos, anot jo paties, mažus, neatsiejamus ryšulėlius nesunku, miela neštis, o poezija mezgas iš įsižiūrėjimo, įsimąstymo, vidinių būtinybių, iš galybių galybės vaizduotės, juos lemia žmogaus ilgesys ir žodis… Literatūros kritikai autorių apibūdina kaip „paslaptingą, savito braižo ir mąstymo poetą“. Poetas bibliotekai padovanojo naujausią savo knygą „Tolymės“, kurioje lieka ištikimas savo kūrybos principams.
Telšiškio poeto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario, trijų knygų autoriaus Stepono Algirdo Dačkevičiaus kūryba publikuota almanachuose, įtraukta į įvairius rinkinius: Plungės krašto almanachas „Vaivorykštėj ištirpęs liūdesys“, Telšių krašto almanachas „Po Vydūno kaštonais“, „Jungtys“, „Poezijos pavasaris“, „Atokios stotys“, rinktinės „Pabūk džiaugsmu“, „Nupinsiu Lietuvai vainiką“ „Tėvui, nors tiek“ ir kitur. Klausytojams autorius skaitė naujausius savo eilėraščius, kuriuose, kaip ir visoje jo kūryboje, mažai kalbant pasakoma labai daug. S.A.Dačkevičiaus eilėraščiams būdinga natūrali poetinė leksika, archaizmai, kurie trumpuose eilėraščiuose jaukiai atskleidžia senojo kaimo būtį.
Į poezijos skaitymus gražiai įsiliejo dainuojamosios poezijos atlikėjo Romualdo Miškinio atliekamos dainos, o aktorius Ramūnas Abukevičius, garsaus kino filmų apie gamtą režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus sūnus, visus klausytojus privertė šypsotis, skaitydamas poeto, švietėjo, kalbinės, etnografinės ir archeologinės medžiagos rinkėjo, vertėjo ir publicisto kunigo Silvestro Gimžausko (1845-1897) eilėraštį „Lietuvos pagyrimas iš svetimos šalies išdainuotas“.
Simbolinė „Poezijos paukštė“, pernai parsivežta į Tryškių biblioteką iš Lauko Sodos, šiemet perduota kolegei Daliai Milašauskienei ir iškeliavo į Ubiškę. Ten kitais metais rinksis poezijos kūrėjai ir mylėtojai. Poetams ir atlikėjams padėkota ir įteikta po simbolinį poezijos paukštelį, kuris primins jų viešnagę Tryškiuose prie Virvytės.
Grįžtant į Telšius, V.Stulpinas pasiūlė aplankyti Žemaitės gimnaziją, kur mokėsi poetas Vytautas Mačernis. Pirmiausia jis parodė skverelyje vietą, kur turėtų stovėti paminklas unikaliam žemaičių poetui. Klasėje, kur mokėsi V.Mačernis, V.Stulpinas papasakojo apie poetą, o Z.Mažeikaitė lentoje kreida užrašė: „Čia buvo „Poezijos pavasario paukštė“. Po šiuo užrašu pasirašė visi poetai.
Tykus vakaras Masčio ežero pakrantėje
Ypatingai jaukų ir malonų vakarą telšiškiams bei atvykusiems miesto svečiams sukūrė Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos darbuotojos. Masčio ežero pakrantėje pradėtas vakaro poezijos skaitymų ciklas „Mėnesienos kuždesiai“.
Ežero prieglobstyje menininkai rinkosi į literatūrinį-muzikinį vakarą „Eilėraščio ir tylos ilgesyje“. Jaukumu kvėpuojantį sambūrį pradėjo aktorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas Jokūbas Bareikis. Renginį vedė Buožėnų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Agnė Jakavičiutė.
Poetus pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, LR Seimo narys Valentinas Bukauskas.
Kintanti ir nepastovi, emocinga, jautri ir džiugi — štai kokia yra poezija, kurią skaitė autoriai.
Ciklas „Vakaro poezija. Mėnesienos kuždesiai“ vyks visą vasarą, tad skaitytojų ir skaitovų laukia dar ne vienas susitikimas.
Svečiams vykstant namo, V.Stulpinas pakvietė savo akimis pažvelgti, kaip eilės randa vietą… net Telšių autobusų stotyje. Ten ant atraminių kolonų pritvirtintos metalinės plaketės su jose įrašytais mūsų krašto poetų eilėraščiais. Tai telšiškės Astos Šimkevičienės, prieš keletą metų baigusios VDA Telšių fakultetą, diplominis darbas.
Delegacijos vadovė Z.Mažeikaitė, atsisveikindama su svetinguoju Telšių kraštu, tiesiog spindėjo iš džiaugsmo. „Poetus visur lydėjo nesuvokiama magija: Karolinos Praniauskaitės tėviškėje stiprybės iš ąžuolo galiūno sėmėsi viešnia Halina Kruk, Tryškiuose skaitant eilėraščius nuolat čiulbėjo paukštis, prie Žemaitės gimnazijos pasitiko strazdai giesmininkai, o Masčio paežerėje klausytis poetinio žodžio bangelėmis atsklendė gulbės“,— sakė ji.
Nuotraukoje: Poetų delegacija Tryškiuose.