Savivaldybės tarybos valdančioji koalicija priėmė sprendimą, kuriuo nutarta Luokės gimnazijai suteikti buvusio rajono mero, pernai mirusio Vytauto Kleivos vardą. Tai padaryti pasiūlė Luokės bendruomenė ir miestelio institucijų atstovai.
Alvydas Ivoncius
Prašymą pateikė luokiškiai
Luokiškiai Savivaldybės tarybai pateikė prašymą ir susirinkimo protokolą. Jame perteikiami dalyvių argumentai, kodėl Luokės gimnazijai reikėtų suteikti V.Kleivos vardą. Klebonas Virginijus Palionis sakė, kad V.Kleivos gyvenimo vertybės visada siejosi su Dievo tiesomis. Luokės seniūnijos vyriausioji specialistė Rasa Antušienė, kalbėjusi seniūnijos vardu, paminėjo: „V.Kleiva visada rasdavo išeitį, geranoriškai padėdavo kaimo žmogui“.
Luokės seniūnijos seniūnaitė Zita Auškalnienė sakė, kad V.Kleiva Luokei darė gražius darbus, bet jų nevardijo. Seniūnaitė priminė, kad V.Kleivos moksleiviški metai praėjo Luokėje. Luokės vaikų muzikos ir dailės mokyklos direktorė Vilija Benešienė pasakė tik tiek, kad mokykla šiam pasiūlymui pritaria. Luokės sporto klubo kolektyvo vardu kalbėjęs Algirdas Klimas tvirtino, kad sportininkai „visada jautė gerbiamo V.Kleivos palaikymą ir pagalbą“.
Bendruomenės pirmininkė Marytė Beleckienė prisiminė „daug gražių projektų, vykdytų inicijuojant V.Kleivai“, bet konkrečiai tepaminėjo televizijos grupės filmą apie Luokę.
Tarybai buvo pateiktas tik Luokės bendruomenės susirinkimo protokolas, bet ne raštas, kuriame būtų detalizuoti ir individualizuoti V.Kleivos nuopelnai.
Luokės gimnazija ir bendruomenė V.Kleivos atminimą nusprendė įamžinti ir originaliai. Jie žvaigždėlapių registre vieną žvaigždę užregistravo V.Kleivos vardu.
Perrašoma tradicija
Pagal susisklosčiusią tradiciją, mokyklos ir kitos valdiškos įstaigos pavadinamos vardais tokių asmenų, kurių nuopelnai Lietuvai didžiuliai, ypatingi, išskirtiniai.
Šios tradicijos pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Savo rajone turime Vincento Borisevičiaus gimnaziją, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnaziją, Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnaziją, Telšių Žemaitės gimnaziją, Telšių Karolinos Praniauskaitės viešąją biblioteką.
Tokia pat tradicija išlikusi visoje Lietuvoje: įstaigoms dažniausiai suteikiami tik Lietuvos mastu nusipelniusių asmenų vardai, ir tie nuopelnai itin reikšmingi tautos kultūrai, istorijai, politikai, menui, literatūrai, mokslui, sportui ir panašiai.
Suteikus V.Kleivos vardą Luokės gimnazijai, Telšių rajonas tapo pirmuoju Lietuvoje, kai valdiška įstaiga pavadinama vietos politiko vardu net neindividualizavus ir nekonkretizavus jo nuopelnų netgi rajono mastu, o ką kalbėti apie reikšmę Lietuvoje.
Sąmoningai ar ne, tačiau luokiškiai bei Telšių rajono savivaldybės tarybos dauguma kilstelėjo V.Kleivą Telšių rajone į vieną gretą šalia M.Valančiaus, V.Borisevičiaus, Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, K.Praniauskaitės.
Lietuvoje galima rasti vieną kitą atvejį, kai mokykla buvo pavadinta vietinės reikšmės visuomenės veikėjo vardu. Pavyzdžiui, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija.
Nuopelnus vengta detalizuoti
Gaila, bet luokiškiai nepasistengė ryškiau charakterizuoti V.Kleivos, to nepadarė rajono socialdemokratai ir Savivaldybės administracija, nors jai vadovauja socialdemokratas Saulius Urbonas. Luokiškių protokole V.Kleiva tikrai nėra kuo nors išskirtinis rajono politikas ar rajonui ypatingai nusipelnęs meras. Kita vertus, luokiškių protokole minimi V.Kleivos nuopelnai yra jo, kaip mero, eitų pareigų sudėtinė dalis. Priminsime, kad mero pareigos nėra visuomeninės, už darbą atlyginama iš rajono biudžeto.
„Kalvotojai Žemaitijai“ teko girdėti tokį argumentą: V.Kleiva — pirmasis tiesiogiai išrinktas meras. Pirmas, antras, ar trečias — nėra jokio skirtumo. Galiausiai išrinkimas meru savaime dar nėra nuopelnas. Juo tampa konkreti reikšminga iniciatyva, veikla, viršijanti atlyginamų pareigų ribas.
Savivaldybės taryboje, svarstant luokiškių prašymą, Jolanta Rupeikienė pasiūlė sudaryti komisiją, kuri nustatytų V.Kleivos nuopelnus ir nuspręstų, ar jo vardu verta pavadinti mokyklą. Tačiau valdantieji tam nepritarė, o S.Urbonas pareiškė esą tokia komisija turėtų tik patariamąjį balsą, kadangi sprendimą priimtų Taryba.
Politikai vertinami prieštaringai. Jei socialdemokratai mano, kad V.Kleiva tiek daug nusipelnęs rajonui ir Lietuvai, tai nesuprantama, kodėl baiminosi komisijos sudarymo. Ne visi vienodai mano ir dėl V.Kleivos vardo suteikimo Luokės gimnazijai. Būtent tokia sudaryta komisija būtų padėjusi išsklaidyti abejones. Vengdami sudaryti komisiją, rajono valdantieji tarsi leido suprasti, kad nebus lengva rasti labai reikšmingų, individualizuotų V.Kleivos, kaip mero, veiklos faktų.
Šaukštas deguto medaus statinėje
Savivaldybės tarybos posėdyje Luokės bendruomenės atstovai iš esmės niekuo nauju V.Kleivos charakteristikos nepapildė. Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, meras Petras Kuzinas, konservatorė Alfreda Tamoševičienė, socialdemokratas Kajatonas Šliogeris, „valstietis“ Algirdas Tarvainis ragino priimti sprendimą, pabrėždami, kad V.Kleiva buvo geras žmogus.
Tuo tarpu Taybos narys Algirdas Bacevičius, neginčijęs V.Kleivos, kaip gero žmogaus įvaizdžio, paprašė įvardinti svarbius nuopelnus. Vėlgi kažkodėl niekas, net patys socialdemokratai, nesiryžo to padaryti. A.Bacevičius, J.Rupeikienė priminė, kad tokiu sprendimu V.Kleiva pastatomas šalia V.Borisevičiaus, Žemaitės, „Alkos“ muziejaus įkūrėjo poeto Prano Genio ir kitų įžymių, daug nusipelniusių Lietuvai asmenybių. Pasak J.Rupeikienės, gerų žmonių yra daug, tačiau tai ne argumentas gero asmens vardą suteikti mokyklai.
Socialdemokratas K.Šliogeris netgi rado argumentą, kaip pateisinti faktą, kai mokykla pavadinama ypatingų ir svarbių nuopelnų nepalikusio žmogaus vardu. Laukuvos mokykla pavadinta, anot K.Šliogerio, kraštotyrininko Norberto Vėliaus vardu. Pasak K.Šliogerio, N.Vėlius „joks didysis mokslininkas galbūt nebuvo“. Kadangi K.Šliogeris, kaip ir N.Vėlius, kadaise gyveno net tame pačiame kaime, socialdemokrato pastaba šokiruoja. N.Vėlius buvo ne šiaip sau kraštotyrininkas, o vienas įžymiausių visų laikų lietuvių mokslininkų folkloristų, religijotyrininkų, mitologų, pasaulinio garso etninės kultūros tyrinėtojas.
Tyčia ar ne, K.Šliogeris stipriai sumenkino savo kraštiečio reikšmę, norėdamas parodyti, kad mokyklai pavadinti kieno nors vardu ypatingų asmens nuopelnų neva nereikia. Beje, N.Vėlius miręs.
Deja, žmogaus atminimas gali būti suterštas ne tik priskiriant nepelnytas nuodėmes, bet ir nepelnytai jį išaukštinant. Panašią mintį Tarybos posėdyje išsakė ir J.Rupeikienė. Vargu ar apie tai pagalvojo luokiškiai ir politikai, norėdami rajoninio masto politiką tokiu būdu įamžinti, kai patys vengė plačiai ir argumentuotai įvardinti jo nuopelnus rajonui, Lietuvai ir leido dalyje visuomenės likti neišsklaidytoms abejonėms.