Iškilmingai ir pagarbiai šiemet rugpjūtį baigtas renginių ciklas, skirtas Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-osioms metinėms. Dar prieš pradedant įgyvendinti šio jubiliejaus plačią programą, buvo viltasi, jog pavyks sutvarkyti Žemaitijos sostinės — Telšių centre įsikūrusį dvasinį centrą, kai kurių vietinių žemaičių Vatikanu tituluojamą: Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą, Vyskupų rūmus ir Telšių bernardinų vienuolyno ir Kunigų seminarijos statinių kompleksą.
Lina Dijokienė
Ambicinga programa
Nuo 2009 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus programa, atliktas įspūdingas darbų sąrašas: surengta prasmingų renginių, įsimintinų parodų, išleista mokslinių ir informacinių leidinių, sutvarkyta dalis numatytų šventovių. Nors jubiliejiniai renginiai jau pasibaigė, tačiau dar ne visa programa liko įgyvendinta. Iki minėjimo pabaigos nespėta atlikti numatytų Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros, Vyskupų rūmų bei Telšių bernardinų vienuolyno ir Kunigų seminarijos statinių komplekso atnaujinimo ir sutvarkymo darbų. Tai padės įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) investicijos.
Pasirašyta sutartis
Šių metų pavasarį, balandžio 13 dieną, pasirašyta sutartis, pagal kurią projektui „Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros, vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos pastatų ir Vyskupijos kurijos pastato sutvarkymas“ bus skiriama 1 637 000,00 Eur. Projekto vykdytojas — VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnyba.
Telšių vyskupijos Ekonomo tarybos direktorius, kanauninkas Jonas Ačas sakė, kad projekto įgyvendinimo metu bus atlikti tvarkomieji paveldosaugos ir statybos darbai Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje, Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos pastate — Vienuolyno name bei Vyskupijos kurijos pastate — Vyskupų rūmuose, iš esmės bus atnaujinta šių pastatų išorė.
Įgyvendinus projekto veiklas, bus atskleistos vertingosios kultūros paveldo objektų savybės (altoriai, vargonai, dekoro elementai, XIX a. skliauto tapyba, tapybos ant šoninių navų ir gurto pėdų, apvadai), ansamblis taps prieinamas visuomenei ir išsaugotas autentiškumas.
Istorinė vertė
Telšių vyskupija įkurta 1926 m. balandžio 4 d. pagal popiežiaus Pijaus X Pirmojo apaštališkąją konstituciją „Lituanorum gente“. Naujai suformuota vyskupija apėmė dalį buvusios Žemaičių vyskupijos teritorijos arba didžiąją dalį šiandienės Žemaitijos teritorijos. Vyskupijos sostine tapo Telšiai, kurie dabar yra ir simbolinė visos Žemaitijos sostinė. Telšių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia tapo Telšių katedra, o senuosiuose Telšių vienuolyno rūmuose įsikūrė vyskupijos kurija ir Telšių kunigų seminarija. 1928 m. prie senųjų kunigų seminarijos patalpų iškilo naujas pastatas. 1929 m. šalia Katedros buvo baigti statyti Vyskupų rūmai. Pirmuoju Telšių vyskupu 1926 m. paskirtas Justinas Staugaitis.
1927 m. spalio 4 d. vyskupo Justino Staugaičio, Nepriklausomybės akto signataro, rūpesčiu ir iniciatyva buvo atidaryta Telšių kunigų seminarija. Nuo 1927 iki 1940 m. čia nuolat mokydavosi nuo 41 iki 122 klierikų. Iki 1940 m. Kunigų seminarija parengė apie 150 kunigų, kurie pasklido po Žemaitijos parapijas. 1989 m. buvęs šios seminarijos auklėtinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius išleidžia dekretą, kuriuo buvo atkurta Telšių kunigų seminarija.
Dėmesys regionams
Andrius Jautakis, LR Kultūros ministerijos ES paramos skyriaus vyriausiasis specialistas sakė: „Kultūros ministerijos administruojamų ES investicijų lėšomis yra finansuojama 10 šventovių visoje Lietuvoje. Viena iš jų — kompleksas Telšiuose. Šis kompleksas pateko tarp dešimties, nes yra vienas iš svarbiausių Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimo programoje. Labai gaila, kad nepavyko sutvarkyti iki minėjimo pabaigos, bet geriau vėliau nei niekada. Apskritai vyrauja bendra idėja ne tiek investuoti į pačių kulto pastatų išorinį grožį, kiek šiomis investicijomis apskritai prisidėti prie miesto bendrojo ekonominio augimo. Įgyvendinant šiuos projektus, tikimasi, kad, pagražėjus miestams, padidės ir miestelėnų noras čia kurtis bei gyventi“.
Pasak A.Jautakio, LR Kultūros ministerija, kuriai pirmą kartą numatytos ES investicijos, baigė 199 mln. eurų ES investicijų planavimą. Remiantis Vyriausybės programoje numatytais tikslais, didelė dalis šių investicijų nukreipta regionams, siekiant aktualizuoti kultūrinių paslaugų plėtrą, išsaugoti ir visuomenės poreikiams pritaikyti nacionalinį kultūros paveldą, modernizuoti pasenusius, nesaugius ir visuomenės poreikių nebeatitinkančius kultūros objektus. Tai viena iš priemonių mažinant regioninę atskirtį.
„Didžiausia dalis iš šiuo metu sudarytų kultūros projektų finansavimo sutarčių yra pasirašyta su savivaldybėmis regionuose. Iš 60 savivaldybių 57 savivaldybėse yra finansuojama bent po vieną kultūros projektą“,— pabrėžė A.Jautakis.
Visų projektų įgyvendinimo darbai turi būti baigti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
ES investicijos, administruojamos LR kultūros ministerijos, pasieks arba jau pasiekė šiuos objektus:
Valstybės projektai:
Žemaičių „Alkos“ muziejus,
Telšiuose;
Telšių katedra, Kunigų
seminarija ir Vyskupo rūmai;
Žemaičių Kalvarijos bazilika.
Savivaldybių projektai:
Telšių kultūros centras;
Renavo dvaras;
Rietavo Oginskių kultūros
istorijos muziejus;
Plungės dvaro žirgynas.
Projektas „Lietuvos Respublikos kultūros ministerija — informavimas apie veiksmų programą“, projekto Nr. 12.0.1-CPVA-V-202-01-0007 finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos www.esinvesticijos.lt
