Telšiškis dviračių entuziastas įrodė, jog žmogaus galimybės yra neribotos

Ko gero, kiekvienas iš mūsų turime išsikėlę sau tikslų, bet kažkodėl neretai pritrūksta motyvacijos jiems įgyvendinti. Telšiškis Tomas Lukošius įrodė, jog galima daug ką įveikti, jei netrūksta noro ir tikėjimo tuo, ką darai. Vyras dviračiu iš Telšių į Vilnių nukeliavo per 11 valandų, įveikdamas 309 kilometrų atstumą.

Justina Kasparavičiūtė

Dviratininkas pamena, kad jau nuo mažumės triratuku aplėkdavo kiemą. Namuose taip pat nebuvo ramybės: guvus vaikas iš vieno kambario į kitą riedėdavo tuo pačiu numylėtu triratuku. Visgi pirmoji vaikiška transporto priemonė neatlaikė staigaus vaiko augimo šuolio — sulūžo triratuko rėmas, tad teko čiupti riedlentę, kurią padovanojo krikšto tėvai, bet ir toji ilgai nelaikė. „Tuomet tėtis nupirko naują vaikišką dviratį su pagalbiniais ratukais. Kai išmokau važiuoti be jų, prasidėjo visas smagumas. Dažnai su tėvais važiuodavome į kaimą, o ten kartu su draugais išmindavome ieškoti nuotykių, netgi paslapčia iki miesto numindavome“,— atviravo Tomas.
Pasak pašnekovo, studijuodamas Vilniuje, jis apleido pomėgį važinėti dviračiu, nes ir be to buvo ką veikti. Grįžus į gimtuosius Telšius, vėl atsirado stimulas minti dviratės transporto priemonės pedalus. Telšiškis prisipažino, jog anksčiau nesiekdavo mėgėjiško dviračių sporto rekordų, bet, 2016 metais dalyvavęs Europos dviračių iššūkyje „Minu už Telšius“, suprato, jog per dieną gali numinti daugiau nei 30 kilometrų.
Tuomet bendram tikslui susibūręs draugų kolektyvas „Žemaitijos meškos“ numynė daugiausiai kilometrų už Telšius — net 4943.
„Europos dviračių iššūkis buvo tas kertinis įvykis, kuris dar labiau įtraukė mane į mėgėjišką dviračių sportą siekti asmeninių rekordų. Supratau, jog dviračiu galiu įveikti ilgus atstumus, tad pradėjau keliauti. Esu aplankęs Liepoją, Nidą, Kauną, Jurbarką, Tauragę, Šilalę, Šilutę, Ventės ragą, Juodkrantę, Šiaulius, Palangą, o šiais metais suspėjau dviračiu apkeliauti ir Latviją“,— vardijo maršrutus jaunas vyras.
Užsispyręs žemaitis šiais metais pagerino savo asmeninį rekordą, numindamas dviračiu 309 kilometrus, kuriuos įveikė per 11 valandų. Anot jo, galvoje jau seniai kirbėjo idėja dviračiu nukeliauti iki Vilniaus. „Šią vasarą išsikėliau sau tikslą — numinti ne mažiau kaip 300 km. Taip pat užsispyriau šį tikslą įgyvendinti per dieną, be jokių ilgesnių sustojimų ir nakvynių. Suplanavau iš anksto maršrutą ir laukiau, kada pasitaikys proga išvykti“,— pasakojo dviračių entuziastas. Pasiėmęs tik būtiniausius daiktus ir šiek tiek maisto, telšiškis su gera nuotaika ankstų rytą išmynė iš Žemaitijos sostinės.
Nors tą šeštadienio rytą visur tvyrojo rūkas ir vėsuma, motyvacija vedė tikslo link. Numatytas maršrutas: Luokė-Kelmė-Raseiniai-Ariogala-Kėdainiai-Jonava-Kernavė-Vilnius. Sustodamas kiekviename mieste ir miestelyje keliautojas nufotografuodavo miestų pavadinimus.
„Keliaudamas grožėjausi gamta, ežerais, upėmis. Pasiekiau Jonavą po pietų, o jau buvau įveikęs 200 kilometrų. Jokių nesklandumų nepasitaikė, tad nusprendžiau toliau tęsti kelionę. Eismas buvo intesyvus, nes keliavau ne aplinkiniais žvyrkeliais. Smagu, kad vairuotojai buvo draugiškai nusiteikę mano atžvilgiu“,— sakė Tomas.
Keliaudamas Kernavės link, telšiškis sustojo Liukonių kaime. Tomas patraukė ten gyvenančių vietinių žmonių dėmesį, kurie domėjosi, iš kokio Lietuvos kampelio atklydo šis klajūnas. Sužinoję, kokią distanciją pasiryžęs numinti užkalbintas žemaitis, nuoširdžiai linkėjo gero kelio ir negailėjo patarimų.
„Pasiekęs Vilnių, jaučiausi beprotiškai laimingas, kad įveikiau šį sau mestą iššūkį. Keisčiausia tai, jog nesijaučiau labai pavargęs, kojos vos ne prašėsi ir toliau minti dviračio pedalus. Matyt, entuziazmas nuvijo nuovargį. Net naktį buvo sunku užmigti“,— pasidalijo įspūdžiais dviratininkas.
Kukliai besišypsodamas Tomas pridūrė, jog su dviračių sporto profesionalais negalėtų lygiuotis, bet norėtų išmėginti savo jėgas dviračių sporto varžybose. „Būtų įdomu save išmėginti tokiose varžybose, bet ne visur suspėsi, nes yra darbas, šeima. Galbūt tam ir nejaučiu didelio poreikio. Dažniausiai dviračiu keliauju vienas, nes norisi ramybės, laisvės pojūčio. Žinoma, kartais smagu pakeliauti ir su kitais dviračių entuziastais, bet ne visų mynimo tempai vienodi, kartais kyla ginčų dėl tam tikrų dalykų“,— teigė telšiškis. Straipsnio herojus džiaugėsi, jog jam pavyko pagerinti savo asmeninį rekordą ir netolimoje ateityje planuoja dar ilgesnes distancijas numinti. „Yra visokių planų, galbūt pakeliausiu po Europą, žinoma, jeigu palankiai susidėlios aplinkybės“,— sakė dviračių entuziastas.
Jis palinkėjo visiems atkakliai siekti savo užsibrėžtų tikslų, pamėginti įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems, jog žmogaus galimybės yra neribotos, tereikia noro jomis pasinaudoti.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.