Vytauto Mačernio 100-asis gimtadienis

Įspūdingi gimnazistų sukurti knygų — atminties skirtukai su poeto Mačernio regėjimu — dovana. Audriaus Skukausko nuotr.

Telšių Žemaitės gimnazijos idėjos „Mėlyno sapno svajingon šalin“

Podraug su kaskart vis ryškesne vasaros saule — ir keliaujantis Vytauto Mačernio Šimtmetis: atmintis ir šiuolaikinio pasaulio išgyvenimai birželio gamtoje. Tai savotiškas susimąstymas, žvilgsnis, atradimai per matymo, teigimo ir džiaugsmo prizmę. Jaunatviška energija, gili įžvalga ir svajingas žodis suvienijo Telšių Žemaitės gimnazijos „Mėlynojo sapno svajingos šalies“ dalyvius — regis, po uždaro nuotolinio bendravimo vėl sueita į būrį ir sulaukta svečių.

Ieva Sigita Naglienė

Smagu, kad graži šventė įvyko, kad susitikta žalumoje, prie Mačernio paminklo, kad dalintasi Poeto žodžiu, pačių mokinių kūryba. Tiesa, idėjų ir visokio apmąstymo Žemaitės gimnazijoje jau būta — ne vienas renginys, įvykęs Poeto klasiko atminčiai, pavyzdžiui, rungtasi viktorinoje „Apie Vytautą Mačernį — linksmai ir išradingai, arba Protmūšis, skirtas poeto 100-osioms gimimo metinėms“, įdomi pažintis — ir respublikiniame pateikčių anglų kalba konkurse — su Mačernio kūryba ir vertimais. O šis — mokytojos Dalios Pabrėžienės sumanytas renginys, kaip ji pati sako, jau nuo rudens, paskelbus ir Respublikos mokykloms apie fotonovelių konkursą „Mėlyno sapno svajinga šalis“, skirtą Mačerniui. Susirašinėta su mokyklomis ir gauti mokinių darbai iš įvairių Lietuvos kampelių. Lietuvių kalbos mokytojos Dalios Pabrėžienės ir fotografijos mokytojo Audriaus Skukausko dėka jie įgijo fotonovelės pavidalą — ir virto paroda, kuri šiuo metu demonstruojama Žemaitės gimnazijoje. Taigi — „Mėlyno sapno svajinga šalis“ — ir gimnazistų kūrybos žodis — dovana Poetui.
Susitikimo metu skambėjo Žemaitės gimnazijos instrumentinio ansamblio, vadovaujamo mokytojos Aušros Šlajienės, muzika ir dainos, gimnazijos solistės Kornelijos Kazlauskaitės atliekama daina „Daina gimė“, „Vizijų“ fragmentai — skaitovai Dominykas Vaitiekus ir Ignas Lapeikis, pavaduotojos Astros Ladukaitės, mokytojų Dalios Pabrėžienės ir Vilmos Leipuvienės komentarai apie „Mėlyno sapno svajingos šalies“ fotonovelių mėlynąjį savitumą.
Beje, poeto V.Mačernio kūryboje mėlynoji spalva yra kaskart vis kitokia. Labai dažnai jos pasaulis suglaudžia akivaizdžiai stiprėjančias galias — visą gamtos gaivalą ir žmogaus patyrimų jėgą. Į šiuos mėlynųjų išgyvenimų akordus darniai liejasi poeto „Vizijų“, „Sonetų“ bei eilėraščių mėlynieji vaizdiniai — pakartojimui ir atminčiai: „Melsvi žaibai vagoja skliautus, dunda debesys ir šniokščia žemė,/ Ir nebaigia trenksmai aidėt…“, „Ir tarytum upė nerami,/ Vingiuojanti tarp girių mėlynų, raistų ir pelkių,/ Tasai traliavimas/ Ligi širdies gelmių giliausių smelkias“, „Jinai lengvučiais žingsniais/ pro vartus išeina vėlei:/ Jos akys tokios skaisčios mėlynos/ tarsi kalnuos du gilūs ežerėliai“, „Vakaropi mėlynu dangaus ledu/ Saulė rieda kaip varinė moneta“, „Šilta pavakarė: žavi šviesiais plaukais mergaitė,/ Lyg peteliškė margu rūbeliu, ranka maža,/ Įbridus į rugius, priskynė glėbį mėlynų akyčių./ Ir grįžta į namus laukų žaliuojančia ežia“, „Dabar man dienos liūdnos, niūrios, melsvos./ Dangus apsidengia pilkumu giliu“, „Vėl grįš į žemę margaspalvės dienos,/ Vėl rugiuos bus daugel mėlynų akių“, „Kai mudu taip ilgai tylėjom,/ Save užmiršę ir visus,/ „Žiūrėk,— tariau,— tenai, kur medžiai praretėję,/ Ten matos mėlynas dangus./ Toli toli, už tūkstančio, daugiau gal, mylių,/ Kur horizontas susiliejęs su žeme,/ Banguoja marios plačios, gilios,/ Ir šniokščia jūra mėlyna…“, „Mes tetroškom gyventi drauge./ Du vaikai mėlynam pajūry!“ O po šių poeto minčių — ir tokia natūrali kelionė — ir į tai, kas tikra, palyginama, toks stiprus patraukimas, kas gali būti suvokta, taip nueinant į visas sielos gilumas.
O į mėlynuosius renginio jutimus pakvietė viešnios humanitarinių mokslų daktarės, docentės Žydronės Kolevinskienės mintys-pranešimas „Vizijų žmonės: nuo Oskaro Milašiaus iki Vytauto Mačernio“. Vizijų, vidujybės, meditacijų mąstymas, egzistencinių dalykų, gilumos išskyrimas — tokie unikalūs abiejų autorių pasauliai ir grįžimas į gimtinę, į savo namus, dvasinius. Vieniši ir dvasios aristokratai — abu menininkai tokie, toks vienijantis jų ėjimas į mistines erdves ir aiškus realybės pajautimas, atskirtis bei vidinė kelionė. Abu sieja realus pasaulis ir sapnas, nušvitimai, keistos vizijos ir sava žemė, ir visas pasaulis, Visata, žemė ir žmogus. Literatūrologė suteikė galimybę priartėti prie dviejų didžiųjų menininkų — iš mūsų kultūros — į pasaulį. Kelionė, išėjimas — ir turtas, kuris kūrėjo erdvėje, jo matymų centre — iki mūsų mėlynųjų svajų. Susisiekė — ir susiliejo iki apmąstymų. Ir poeto Vytauto Stulpino sveikinimo kalboje — meninis žodis bei linkėjimai — jaunystei, atminčiai, išplėtojo vertybių esmę. Juk viskas taip arti, kaip sako V.Stulpinas, „Mačernis, buvęs Žemaitės gimnazijos mokinys. Labai smagu — Baltoji mokykla, Mačernis, stabtelėjimo judesy — viskas. Minties Poete…“
Po to — V.Stulpino įsimintinas, nuoširdus kreipimasis į jaunimą, gilus minties žmogaus kalbėjimas apie esatį, patirtį, išgyvenimus: „Jūs prisiminsite šitą akimirką — buvo Didžioji šventė. Eglė Juodvalkė, gimusi Čikagoje, mokėjo visas mintinai Vytauto Mačernio „Vizijas“. Kas yra vizija? Labai sudėtingas dalykas — vaizduotės dualizmas: esatis ir regėjimas — Kristaus. Paraleliniai pasauliai, dviejų pasaulių susidūrimas. Literatūrologė Žydronė Kolevinskienė susiejo tampriai Milašių ir Mačernį. Jei ne Mačernis, kas žinotų Šarnelę? Jei nebūtų Mačernio… Oskaras Milašius — ir Čerėja, gerai žinoma vieta dėl šio poeto, erudito.“ Beje, O.Milašius (1877-1939), gimęs Čerėjos dvare, dabar Baltarusijos teritorija, gegužės 28 d., Lietuvos bajorų palikuonis, poetas, pranašas — ir jo toks gražus atminimas — tiesiog per žydėjimą… „Poetai,— kaip sako Vytautas Stupinas,— visada yra susisiekiantys indai. Unikalūs poetai vizionieriai — genialus yra Vytautas Mačernis.“
Na, ir žodis — „Mėlynojo sapno svajingos šalies“ laureatams. Jų iš viso 12-ka, skirtingų Lietuvos gimnazijų, savitai mąstančio, labai įvairiai suprantančio, kaip sakė mokytoja Dalia Pabrėžienė, jaunimo mintys. Nuo monologinio pokalbio — iki dialogo, svarstymų ir rūpesčių — kūryba su Mačernio įtaiga, gyvu žodžiu. Tarp 12-os laureatų yra gimnazistų darbų iš Akmenės, Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Salantų, Vilniaus, Kretingos bei kitų miestų ir trys autoriai iš Telšių: Ūla Mikalčiutė, Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija, IV kl., mokytoja Gaiva Gustienė; Modestas Gurauskas ir Gvidas Žilinskas — iš Telšių Žemaitės gimnazijos, III kl., mokytoja Dalia Pabrėžienė. Taigi — svajonių šalis, sapno šalis — mistinė žemė, bet joje gali būti ir gali atminti, gali turėti ir gyvuosius atsakymus — iš Poeto pasaulio, ir būsi atradęs dėl savęs unikaliausią pasaulį. Įdomūs jaunimo įsiskaitymai ir savo minties apreiškimai — gyvenimas su kelionės įspūdžiais.
Dailiai sugulė kaitinę saulės spinduliai, o jaunimas juste juto laisvę. Visi tie, kurie buvo taip arti, taip stipriai tų Mačernių mėlynumų veikiami, kažin kaip kitaip ir tą stiprėjančią kaitrą priėmė — juk vasara. Įspūdingi gimnazistų sukurti knygų — atminties skirtukai su poeto Mačernio regėjimu — dovana. Ačiū visiems, ir renginio užmanytojams, ačiū dirbusiems ir skelbusiems žodį, parodžiusiems savo gyvenimą, savo gebėjimus. Į naujas keliones — į Mačernio regėjimus ir savų išgyvenimų laimę. Tegul, kad ir trumputė atkarpa, bet įveikta — ir sėkmė, keliautojo.

2 komentarai

Daugiau nekomentuojama.