Iš kartos į kartą — nepaliaujama lino kelionė

Virginijos ir jos mamos bei dukrų darbais parodoje gėrisi Telšių katedros klebonas kan. Vygintas Gudeliūnas.

Gruodžiui stojus, į Telšių katedros parapijos bendruomenės namus rinkosi Telšių turizmo klasterio narės, profesionalios audėjos, edukacijos „Lino kelias“ ir kitų kūrybinių darbų meistrės, tautodailininkės, mokytojos Virginijos Dirvonskienės gerbėjai. Čia jie gėrėjosi parodoje „Tu numegzk man, mama, kelią“ eksponuojamais darbais.

Algirdas Dačkevičius

Pagerbė tradicinio audimo amato puoselėtoją
Šventiškai nusiteikusius svečius džiugino gausybė Virginijos šeimos darbų. Tautodailininkės audeklų raštai vienas kitą lenkė savo grožiu ir audimo įmantrumu. „Tai mano trečioji personalinė paroda, o su kitais tautodailininkais parodose esu dalyvavusi daugybę kartų, net sunku būtų suskaičiuoti. Šioje parodoje — ir mamytės Adelės Valickienės nertos staltiesės, dukros Kristinos siuvinėtas arnotas, kitos dukros Marijos — siuvinėti dovanų maišeliai“,— šypsodamasi pasakojo garsi audėja.
Pasak Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkės Sigitos Dacienės, Virginija tautodailininkų gretose — nuo 2001-ųjų metų ir kasmet dalyvaudavo ir tebedalyvauja įvairiose parodose.
Parodos atidarymo proga tradicinio audimo amato puoselėtoją sveikino ne tik rajono tautodailininkų vadovė, bet ir Telšių Katedros klebonas kan. Vygintas Gudeliūnas, Telšių turizmo klasterio atstovai Romualdas Kačerauskas bei Aušra Pakalnienė, Telšių Šv. Antano Paduviečio Kolpingo šeimos vardu — Loreta Zakarauskienė, Viešvėnų mokyklos bendradarbiai ir kiti svečiai .

Gilių tradicijų pėdsakai
Viešvėnų seniūnijos Dargvainių kaime gyvenantys Virginija ir Liudas Dirvonskiai gali daug papasakoti apie jų šeimą jungiantį pomėgį iš amžių glūdumos — audimą. Penkias, o gal ir daugiau kartų savo keliu lydėjo lietuviškasis šilkas — linas. Gaila, kad šiandien žmonių, mokančių ir mėgstančių austi, likę nedaug.
Pašnekovė pasakojo, jog jos mama Adelė Surblytė-Valickienė, gimusi Luokės valsčiaus Skliausčių kaime, austi pradėjo būdama maža. Pirmieji darbai buvo skirti kasdienėms reikmėms — paklodės, rankšluosčiai. Šio kaimo moterims svarbaus amato ji išmoko iš savo mamos, o ši — iš savo… ir taip gilyn į praeitį. „Kiek siekia atmintis, audėja buvo ir mano prosenelė, o tolyn į praeitį, ko gero, irgi giminės moterys neišsivertė be audimo staklių“,— pasakojo Virginija.
Iš savo mamos austi išmoko ne tik Virginija, bet ir jos sesuo Elena. Jaunėlė Dirvonskių dukra Marija kurį laiką Viešvėnų mokykloje lankė audimo būrelį. Ji savarankiškai mokėjo apmesti audeklą, įtaisyti jį staklėse ir austi. Yra išaudusi staltiesėlių, rankšluostukų. Vyresnioji dukra Kristina austi pradėjo močiutės staklėse. Vėliau audimo paslapčių ji mokėsi Vilkijos Dalios ir Zigmo Kalesinskų mokykloje, o savo diplominiam darbui buvo pasirinkusi temą „XIX amžiaus Žemaičių lovos audiniai“. Mama ir šiandien saugo kai kuriuos dukrų darbus.

Istorinės klėtelės durys — visuomet atviros
Prie klėtelės guli baudžiavos laikus liudijantis akmuo. Jame samanos dar neaptraukė iškaltų 1843 metų. Šis iškalbus riedulys — tarsi kviečiantis ženklas stabtelėti ir praverti klėtelės duris, kur slypi praeities lobių lobiai.
Virginija yra labai aktyvi ir kūrybinga moteris. Ji — daugelio projektų mūsų identitetui ir istorinei atminčiai puoselėti įgyvendintoja. Pirmąjį projektą „Lietuvių liaudies senųjų amatų atgaivinimas“ tautodailininkė įgyvendino 2001 metais, paskui buvo projektai „Viešvėnai — kryžių žemė“, „Mamos ir dukros savaitgalis“, „Nuo Šv. Agotos iki Šv. Onos — duonos ponios“. Projektą „Pasidalintas džiaugsmas — dvigubas džiaugsmas“ rėmė Lietuvos Kolpingo draugijos Telšių Šv. Antano Paduviečio Kolpingo šeima. Jis buvo vykdomas drauge su Vincento Borisevičiaus gimnazija ir Viešvėnų pagrindine mokykla.
Ypatingai svarbus projektas „Lino kelias“, kuris įgyvendinamas nuo 2002 metų iki šiol. Projektu buvo įamžintos moterys, mokančios austi. Tuomet jų Viešvėnų seniūnijoje buvo 15, o dabar beliko Virginija su savo mama ir dukromis. Bet svarbiausias projekto tikslas — parodyti jaunimui, koks ilgas ir sudėtingas yra lino kelias, kol šis mėlynžiedis augalas virsta įstabiausiais audeklais.
Veikli moteris priklauso ir asociacijai „Telšių turizmo klasteris“. Jo internetinėje paskyroje rašoma:
„Edukacija „Lino kelias — nuo sėklos iki raštuoto audeklo“ puiki vieta tiek dideliems, tiek mažiems pažinti ar prisiminti liną ir jo ilgą kelią iki tapimo audiniu. Jos metu ne tik stebėsite, bet ir patys dalyvausite lino apdirbime. Gera nuotaika garantuota! Pačios audėjos pagamintos vaišės Jūsų lauks po ilgo lino kelio. Šviežiai iškeptas ragaišis, iš sodybos karvutės pieno pagamintas varškės sūris, sodybos bitučių iš laukų surinktas medus bei vietinių obuolių sultys puikiai tiks pasistiprinimui. Čia galėsite įsigyti sau arba parvežti namo lauktuvių ar dovanų draugams audėjos austų ir dailiai supakuotų lininių rankšluosčių, audinių, austinių takelių grindims, kitų gaminių iš lino“.

Tautodailė, pedagoginis darbas ir edukacija – greta
Dirvonskių šeimos aplinkoje buvo ugdomas vaikų dvasingumas. Neveltui vienas iš sūnų Viktoras tapo dvasininku, dukra Kristina magistrantūroje pasirinko religijos sociologijos ir antropologijos studijas, o mama Virginija profesinio mokymo rengimo centre, taip pat Telšių „Kranto“ progimnazijos Viešvėnų skyriuje dėsto dorinį ugdymą. „Šiame skyriuje veikia Tautinių tradicijų būrelis. Esame įsirengę net „žemaitišką trobą“ su visais praeities atributais, be kurių neišsiversdavo audėja. Vaikai juokauja, kad aš ten ir miegu, nes pastatyta dailiai divonu užklota lova, šalia — stalas ir kitokie senosios buities daiktai“,— šypsodamasi kalbėjo Virginija.
Būdama aktyvi Telšių turizmo klasterio narė, ji aktyviai dalyvavo pirmą kartą Žemaičių kaimo muziejuje suorganizuotoje amatų ir kulinarinio paveldo šventėje „Žemaitiu gīvastis“,
kurios pagrindinė idėja — puoselėti bei saugoti žemaičių tradicijas, kalbą ir, be abejo, drauge leisti laiką. Per įvairias edukacines formas į skirtingas veiklas įsitraukė lankytojai ne tik iš Telšių, Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos bei užsienio: sulaukta svečių iš Slovėnijos ir gausios ukrainiečių delegacijos iš Šiaulių. Šioje šventėje šukuoti linus mokė ir pyragu su gardžia uogiene vaišino „Lino kelio“ edukatorė, tautodailininkė Virginija Dirvonskienė.
„Manau, kad labai naudinga išvyka kaip Telšių turizmo klasterio narei buvo į Papilę, kur suaugusius ir vaikus su nedidelėmis staklėmis mokiau audimo“,— sakė tautodailininkė.
Šiuo metu Žemaitijos kalvynais ritasi pusnys, o kai ateis pavasaris, Virginijos klėtelė su pirmais saulės spinduliais pravers lankytojams duris, už kurių lauks lino pasaka su jos kūrėja — audėja iš Dargvainių kaimo.