Tokia nuostata vadovaujasi Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus gydytoja neonotologė ir Vaikų ligų skyriaus gydytoja Rita Buterlevičienė, su Žemaitijos sostine susijusi keliais gyvenimo ir darbo etapais.
Algirdas Dačkevičius
Nuo jaunumės mylėjo vaikus ir žavėjo geri medikai
Ritos gimtinė – Telšiai. Ji baigė tuometę miesto 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – „Džiugo“ gimnazija). Kadangi mylėjo vaikus, kelias vasaras per moksleivių atostogas darbavosi lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtojos padėjėja.
„Pasirinkti medikės profesiją galbūt įtakos turėjo mano dėdė, tuomet dirbęs vaikų ligų gydytoju kardiologu Šilutėje, o mamos artima draugė ilgametė bendrosios praktikos slaugytoja Nijolė Bagočienė suteikė pirmų žinių apie mediciną, išmokydama mane leisti vaistus“,– šypsodamasi kalbėjo pašnekovė.
Kadangi vidurinėje mokykloje mergina žaidė krepšinį ir apskritai mėgo sportą, iš pradžių įstojo į Tartu universiteto Medicinos fakultetą, pasirinkusi sporto medicinos specialybę. Lietuvai tapus nepriklausomai, ji studijas tęsė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto trečiame kurse. Visas studentiškas praktikas atliko Telšiuose, tuomečiame Nervų ligų skyriuje, kur vėl susitiko su jau minėta Nijole Bagočiene ir visiems gerai žinoma tuomete skyriaus vedėja gydytoja Irena Skernevičiūte.
Studijas Vilniaus universitete R.Buterlevičienė baigė 1996 metais, o rezidentūroje nutarė gilintis į vaikų ligas bei neonotologiją. Tam įtakos, matyt, turėjo garsi universiteto docentė Irena Narkevičiūtė. Į Telšius jaunoji medikė atvyko 2000 metais, turėdama dvi licencijas – vaikų ligų gydytojos ir gydytojos neonotologės. Akušerijos-ginekologijos skyriuje ją pasitiko tuometis skyriaus vedėjas Antanas Dumbrys, gydytoja Liudmila Cirkova, neonotologė Renė Gudauskienė.
Tačiau gyvenimas pateikia savo sprendimų. 2005-aisiais metais gydytoją parsikvietė į Šiaulius šio miesto Respublikinės ligoninės vadovas, kur ji gydytoja neonotologe išdirbo net 19 metų. Vis tik vidinis balsas kvietė į gimtuosius Telšius, kur gyvena mama ir brolis. „Jau prieš trejetą metų pradėjau važinėti iš Šiaulių į Telšius, kur budėdavau pagal grafiką kaip gydytoja neonotologė, o nuo šių metų liepos 1-osios visiškai čia grįžau“,– pasakojo R.Buterlevičienė.
Tokiomis sugrįžtuvėmis labai džiaugiasi Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė. „Tuomet apgailestavome, kad gydytoja paliko Telšius, o dabar sveikiname ją sugrįžus, nes yra profesionali neonotologė, taip pat nuoširdus žmogus“,– sakė ligoninės vadovė.
Skyriuose – nuoširdūs ir profesionalūs kolektyvai
R.Buterlevičienė patenkinta, kad vėl pradėjo dirbti gimtajame mieste. Ligoninėje ją pasitiko nuoširdūs kolegos. „Ir Vaikų ligų skyriaus, ir Akušerijos-ginekologijos skyriaus kolektyvai – labai profesionalūs. Vaikų ligų skyriaus vedėja Eglė Lysovienė taip pat turi dvi licencijas – ne tik vaikų gydytojos, bet ir gydytojos neonotologės, džiaugiamės aukštos kvalifikacijos akušerėmis. Be to, savaitgaliais budėti atvyksta trys gydytojos neonotologės iš Kauno klinikų. Naujagimius ypač stropiai prižiūri, suteikdama mamoms svarbiausią metodinę pagalbą, naujagimių slaugytoja Vilma Ribinskienė, ligoninėje dirbanti jau 35-erius metus. Sunku būtų išvardinti visus darbuotojus, nuoširdžiai besirūpinančius visomis atžalomis, kurios ateityje džiaugsis visaverčiu gyvenimu ir kurs Lietuvą“,– kalbėjo R.Buterlevičienė.
Regioninė Telšių ligoninė didžiuojasi „Naujagimiui palankios ligoninės“ statusu, o Akušerijos-ginekologijos skyriui vadovauja Tomas Lūža su puikia komanda. Ne veltui į Telšius atvyksta gimdyti moterys ne tik iš Žemaitijos krašto, bet ir Lietuvos miestų. Pernai rekordiškai daug – net 407 naujagimiai – atėjo į pasaulį Telšiuose. Šiemet, lapkričio 21-osios duomenimis, skyriuje gimė 337 naujagimiai. Esant reikalui, naujagimiai gydomi skyriaus intensyvaus stebėjimo poskyryje.
Svarbiausia – bendradarbiauti ir girdėti vienas kitą
„Tokia jau nerašyta taisyklė: jeigu serga vaikas – serga ir tėvai, todėl svarbus nuoširdus mediko ir gimdytojų bendradarbiavimas, be to, tenka susidoroti su psichologiniu momentu, atsakant į jautrius tėvų klausimus. Tėvų kantrybė, pasitikėjimas medikais, racionalus mąstymas yra tai, ko labiausiai norime iš jų. Labai išsiskiria darbo specifika su naujagimiais. Skirtingai nei suaugusieji ar ūgtelėję vaikai, naujagimiai negali apie savo savijautą pasakyti nieko, todėl medikui reikia tapti vaikelio akimis, rankomis, norais, pajautimu“,– kalbėjo R.Buterlevičienė.
Ji pasidžiaugė, kad naujagimiai daugiausiai gimsta sveiki. Tai lemia pagerėjusi akušerinio darbo situacija.
Kalbėdama apie vaikus, gydytoja juos vadino Dievo dovana tėvams. Svarbiausia, kad ta dovana būtų gerai, o ne perdėtai rūpinamasi. Pasak R.Buterlevičienės, daugelis mažųjų telšiškių medikams tampa pažįstamais, nes jais ilgai rūpinamasi – skiepijami, profilaktiškai tikrinama sveikata, o kai kam ir rimtesnės medicininės pagalbos prireikia.
Žodžiu, kol mažas žmogus užauga dideliu ir savarankišku, jo kelyje medikai suvaidina svarbų, o kartais ir lemiamą vaidmenį.