Telšių gyventojai gerai pažįsta Leonidą Glatkiną, ilgus metus dirbusį vidaus reikalų ir policijos sistemoje. Jis telšiškiams pareigūnams vadovavo nuo 1984 iki 1989 metų. Yra dirbęs policijos sistemoje vadovaujantį darbą Kėdainiuose ir Biržuose, o vėl sugrįžęs į Telšius, 20 metų dirbo Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriuje. Ir šiuo metu nesėdi sudėjęs rankų – jis šios inspekcijos Darbo ginčų komisijos narys, atstovaujantis darbuotojų interesams.
Algirdas Dačkevičius
Leonidas Glatkinas – labai darbštus žmogus. „Išeidamas į pensiją, turėjau beveik 60 metų bendrojo stažo, iš jų 29 metai išdirbti vidaus reikalų ir policijos sistemoje“,– sakė jis. L.Glatkinas yra įgijęs aukštąjį universitetinį juridinį išsilavinimą. Gyvenime jam labai įstrigo vieno garbaus profesoriaus paskaita, kurioje šis akcentavo, jog teisinės sistemos darbe svarbiausias prioritetas – žmogus. Pasak jo, tenkinant teisėtus žmonių poreikius, būtina vadovautis simbolinėmis trimis T raidėmis.
Pirmoji raidė T – teisingumas. Jį visuomet galime gerinti. Turime Teisingumo ministeriją, kuri priima vienokius ar kitokius sprendimus, juos tobulina. Kitas reikalas, ar šios ministerijos darbu yra patenkinti žmonės. Reorganizuojant apylinkių teismus, dalis teisėjų reiškia nerimą, kad bus priversti gaišti darbo laiką važinėdami tarp miestų. Dažnesnio važinėjimo neišvengs ir bylų dalyviai. L.Glatkinas mano, kad ir ši reforma vykdoma daugiausiai dėl taupymo tikslų, o žmonių ir kai kurių teismų kolektyvų pageidavimai yra antroje vietoje.
Antroji raidė T – teisėtvarka. Ją irgi galima gerinti. Kitas klausimas, kalbant apie Telšių ir Šiaulių apskričių policijos komisariatų eksperimentinį sujungimą, ar telšiškiai pareigūnai ir gyventojai tokiu sujungimu yra patenkinti?
Pasak L.Glatkino, pažeistas esminis demokratijos principas, kai eksperimento tvarka buvo jungiami komisariatai, o gyventojų pageidavimų, ar jie to norėtų, neišklausyta. Ar buvo sunku anketomis apklausti žmones? Pagaliau gyventojai bent keletą kartų galėjo būti pakviesti susitikimams su Reformos iniciatoriais ir išklausyti jų argumentus bei pareikšti savo nuomonę. Pasak L.Glatkino, jam vadovaujant telšiškiams pareigūnams, žmonės būdavo kviečiami į kultūros centrą, kad galėtų išgirsti metinę vadovybės ataskaitą apie teisėtvarkos pažeidimus ir kitą komisariato veiklą. O dabar to neliko, nes metinės veiklos aptarimai vyksta siaurame rate.
Atitolinant gyventojus nuo policijos pareigūnų, panaikinti apylinkių inspektoriai, arčiausiai buvę šalia žmonių ir padėdavę išspręsti daugelį gyventojų pareiškimų, nedidelių tarpusavio kivirčų. Jie vyko į įvykio vietas, užtikrino viešąją tvarką, eismo saugumą, kontroliavo anksčiau teistų asmenų elgesį, domėjosi jų ryšiais, užimtumu, atlikdavo ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismų pavedimus ir t.t. Pasak L.Glatkino, ne paskutinėje vietoje buvo ir prevencinis darbas, kurio dabar kaip ir nėra kam dirbti. Jis pastebėjo, jog vien Telšiuose dirbo 4-5 apylinkių inspektoriai, ir jie kuo puikiausiai žinojo apie kriminogeninę situaciją mieste, nes bendravo net su daugiabučių namų komendantais. Pralekiantis mieste vienas kitas policininkų ekipažas – epizodinis reikalas. Tai toli gražu negali aprėpti plataus teisėsauginio darbo, kuris buvo dirbamas iki reformos.
Buvęs pareigūnas mano, kad bendrasis pagalbos telefonas 112 reikalingas dažniausiai tada, kai kas nors įvyksta. O kaip užbėgti nusikaltimui už akių, turint svarbios informacijos ir, pavyzdžiui, norint ją pranešti tik „akis į akį“ konkrečiam pareigūnui. Nejaugi pas kriminalistus vykti į Šiaulius? Tokiu atveju ne vienas gali ir ranka numoti.
L.Glatkinas mano, kad dažnai vietos valdžia, akcentuodama, jog Telšiai – Žemaitijos sostinė, neapdairiai pasielgė dėl reformos, kuri miestą pavertė miesteliu.
Pagaliau pašnekovas aptarė trečiosios T raidės reikšmę, kuri, pagal teisės profesorių, simbolizuoja tiesą. Žinome, kad absoliučios tiesos nėra, o taikliausias dažnai girdimas posakis – „Tiesa visuomet vaikšto nuoga“. Ar įmanoma pagerinti tiesą? Čia glūdi retorinis klausimas. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, bet juose konkrečioje byloje liudininkai gali tvirtinti tik savo tiesą, nors tikroji tiesa gali būti visai kitokia. Čia jau belieka pasikliauti sąžiningumu. O jeigu sąžiningumas matuojamas pagal savo sugedimo laipsnį? „Tada, mano manymu, ta simbolinė T didžioji raidė pavirsta į mažąją t“,– apgailestaudamas kalbėjo L.Glatkinas.
Jis ir šiuo metu priklauso Telšių apskrities Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai bei mano, kad reforma, labiausiai siekdama ekonominių rezultatų, pareigūnus ir gyventojus paliko antrame plane.