Interviu su Telšių ir Šiaulių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininku Ramūnu Sarapu.
Algirdas Dačkevičius
– Sakoma: stipri savivalda – stipri policija. Kaip manote, ar reikėjo eksperimento tvarka sujungti Telšių ir Šiaulių apskričių policijos komisariatus? Ar dėl tokios reformos reikėjo atsiklausti gyventojų nuomonės?
– Pirmiausia pažymėtina, kad, siekdama atliepti visuomenės poreikius ir keliamus lūkesčius, policija nuolatos ir sistemiškai ieško pažangių policijos veiklos organizavimo modelių, kad turimais policijos pajėgumais būtų užtikrintas policijai pavestų funkcijų vykdymas ir veiklos kokybė.
Mažesnėse įstaigose nėra galimybės užtikrinti pakankamos pareigūnų specializacijos ir suteikti visų paslaugų, kurias gauna didesnių aps. VPK prižiūrimų teritorijų gyventojai, todėl siekiant, kad visų gyvenamųjų vietovių gyventojai gautų vienodai kokybiškų policijos paslaugų, policija vykdo veiklos organizavimo modelių eksperimentus (pilotinius projektus), kuriais siekiama išbandyti įvairių veiklos organizavimo modelių efektyvumą ir pasirinkti tinkamiausią.
Nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. bendra Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – aps. VPK) ir Telšių aps. VPK veikla laikinai organizuojama vadovaujantis policijos generalinio komisaro patvirtintu Eksperimento Šiaulių aps. VPK ir Telšių aps. VPK vykdymo aprašu.
Vienas iš faktorių, sąlygojusių eksperimento poreikį, buvo pareigūnų skaičius ir jų trūkumas Telšių aps. VPK. Telšių aps. VPK laisvų policijos pareigūnų įsteigtų pareigybių nuo pareigūnų pareigybių skaičiaus 2020 m. liepos 1 d. sudarė 19,4 proc., laisvų įsteigtų pareigybių nuo bendro pareigybių skaičiaus – 21,2 proc., kai tuo tarpu šių dydžių vidurkis policijos sistemoje atitinkamai siekė 14,2 ir 14,4 proc. Telšių aps. VPK specializuotuose padaliniuose dėl mažo juose dirbančių pareigūnų skaičiaus, trūko išteklių sudėtingesniems, didesnės apimties tyrimams, todėl Telšių aps. VPK buvo ribotos galimybės efektyviai užtikrinti visų policijai priskirtų funkcijų vykdymą, vykdyti keliamus didesnius uždavinius, nes nebuvo galimybės užtikrinti siauresnių funkcijų užtektinos specializacijos. Tiek vykdant kriminalinę žvalgybą (toliau – KŽ), tiek atliekant ikiteisminius tyrimus (toliau – IT), neapsieinama be nuolatinės komunikacijos tarp skirtingų policijos įstaigų padalinių, keičiantis aktualia informacija, dažnai pagrindiniu faktoriumi, sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo, tampa jau ne nusikalstamos veikos padarymo ar organizuotos grupės veikimo teritorija, o konkrečiame padalinyje valdomos informacijos apimtis ir turimos tyrimo pajėgos. Didelės apimties tyrimui atlikti neretai sudaromos tyrimo grupės nuo 4 iki 8 KŽ ir IT funkciją atliekančių pareigūnų, tačiau mažesnių aps. VPK padaliniuose sudaro beveik viso padalinio išteklius. Pradėjus tokios apimties tyrimą, faktiškai sutrinka kita padalinio veikla. Remiantis praktika, mažesnių aps. VPK kriminalinės policijos padaliniai tyrimo pradžioje konsoliduojasi su tos pačios kompetencijos didesnių aps. VPK padaliniais, kadangi jie nepajėgūs vien tik savo ištekliais užtikrinti visapusiško reagavimo ir plataus spektro pirminių būtinųjų veiksmų atlikimo. Vidutinio masto operacijoje paprastai dalyvauja 20-25 pareigūnai, tačiau Telšių aps. VPK tai viršija visų specializuotų kriminalinės policijos padalinių pareigūnų skaičių.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu dėl sujungimo įstaigų sprendimai nėra priimti, o tik eksperimento tvarka organizuojamas bendras analogiškas funkcijas vykdančių padalinių darbas. Eksperimento vykdymas iš esmės įtakojo tik specializuotų (veikiančių aps. VPK mastu) padalinių darbą. Policijos komisariatų, veikiančių savivaldybių teritorijose, veiklos procesams jis jokios įtakos neturi, o gyventojai didžiąja dalimi kontaktuoja būtent su policijos komisariatų pareigūnais. Manytina, kad Telšių r. sav. gyventojų saugumas buvo sustiprintas būtent šio eksperimento rėmuose įsteigus policijos komisariatą Telšių r. savivaldybės teritorijoje, atsirado už teritoriją atsakingas padalinys.
Telšių r. PK praktika rodo, kad tik įsteigus policijos komisariatą, atsirado naujos bendradarbiavimo su savivaldybe iniciatyvos – savivaldybė pirmoji įsijungė į pareigūnų pritraukimo procesą, o paslaugos gyventojams ne tik kad nukentėjo ar atitolo, o tapo dar labiau prieinamomis ir kokybiškesnės.
Telšių aps. VPK teritorijoje viešosios tvarkos užtikrinimui yra skiriamos papildomos pajėgos iš Šiaulių aps. VPK (pavyzdžiui, viešosios tvarkos užtikrinimui pasitelkiami Specialios parengties skyriaus pareigūnai).
Svarbu paminėti, kad tai nėra reforma, tai yra policijos veiklos organizavimas eksperimento būdu, o eksperimentai yra kelias tobulėjimo link. Svarbiausi yra eksperimento rezultatai, pateisinantys eksperimentą ir (ar) parodantys tobulintinus siektino modelio aspektus. Būtina įvertinti, kad toks veiklos organizavimas buvo pasirinktas valdant rizikas, kad gyventojų saugumo jausmas nesumažėtų (o tai ir buvo pasiekta).
– Kaip manote, nejaugi telšiškiai policininkai dirbo prastai, kad reikėjo tokios reformos, laikraščio skaitytojų nuomone, policiją atitolinančios nuo gyvo bendravimo su žmonėmis?
– Negalima teigti, kad Telšių aps. VPK pareigūnai dirbo prastai. Šiuo atveju, kalbame apie galimybes, turint mažai pajėgų, tinkamai užtikrinti visų policijai priskirtų funkcijų vykdymą.
Pažymėtina, kad vykdant eksperimentą, policija orientuojasi į specializuotų, administravimo funkcijų optimizavimą, tam, kad mažėtų policijos veiklos kaštai ir būtų išlaikyta veiklos kokybė, o sutaupyti resursai būtų nukreipti būtent į paslaugų gyventojams teikimą. Per naują veiklos organizavimo modelį policijos pareigūnai, dirbantys teritorijoje ir kasdien tiesiogiai sprendžiantys viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo problemas, gyventojams tapo dar labiau pasiekiami. Būtent šio eksperimento metu Telšių r. savivaldybės teritorijoje buvo įsteigtas policijos komisariatas, o kitų savivaldybių teritorijoje veikiantys policijos komisariatai ir toliau tęsia veiklą, ieškoma galimybių į juos pritraukti daugiau darbuotojų. Be to, praktiškai ir visų specializuotų padalinių (kriminalinės policijos, kelių policijos) pareigūnai ir darbuotojai liko dirbti savo darbo vietose Telšiuose.
Manome, kad teiginys, jog reforma atitolina policiją nuo gyvo bendravimo su žmonėmis, nėra objektyviai pagrįstas. Priešingai, eksperimento rezultatai parodė, kad Telšių aps. VPK viešosios tvarkos užtikrinimas kaip tik sustiprintas papildomomis specialios parengties skyriaus pajėgomis, reagavimą į įvykius padeda užtikrinti Specialios parengties skyriaus ir Šiaulių aps. VPK policijos pajėgų ekipažai. Tai leidžia, prireikus, užtikrinti veiksmingesnę pagalbą (tai rodo išlikęs stabilus vidutinis reagavimo į A tipo, gyvybiškai svarbius įvykius, ir B tipo įvykius laikas).
Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų nuomonės apie policiją ir viešojo saugumo situacijos vertinimo apklausos duomenimis, Telšių apskr. VPK teritorijoje 74 proc. gyventojų nurodė pasitikintys policija, kriminogeninę situaciją kaip gerą ir riziką tapti nusikaltimo auka vertino kaip mažą – 67 proc. gyventojų. Reprezentatyvios gyventojų apklausos, kurią 2023 m. atliko UAB „Spinter tyrimai“, duomenimis, Telšių apskr. VPK teritorijoje pasitikintys policija nurodė jau 85 proc. gyventojų, kriminogeninę situaciją, kaip gerą, vertino 80 proc. ir riziką tapti nusikaltimo auka, kaip mažą, vertino jau 81 proc. gyventojų.
– Koks, Jūsų nuomone, šios reformos efektyvumas? Privalumai ir trūkumai. Prašome argumentuoti konkrečiais pavyzdžiais.
– Eksperimento vykdymui buvo pasirengta, išanalizuota situacija, nustatyti kriterijai, kuriais bus matuojama kokybė ir veiklos pažanga. Eksperimento metu buvo nuolat vykdoma eksperimento vykdymo stebėsena ir pastebėti šie teigiami veiklos organizavimo aspektai:
* eksperimento vykdymo metu, nepaisant didelio pareigūnų stygiaus, Telšių aps. VPK rodikliai išliko gana aukšti, o Šiaulių aps. VPK skyrė dalį savo pajėgų funkcijoms užtikrinti (pvz.: nusikalstamų veikų ištyrimas 2021 m. siekė 83,3 proc., o 2022 m. – 70,4 proc., kai šalies vidurkis – 66,5 proc. ir 63,2 proc.). Per 2020 m., 8 mėn. duomenimis (iki eksperimento), nusikalstamų veikų ištyrimas Telšių aps. VPK siekė 71,9 proc., o tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. – 77,8 proc. 2023 m. nusikalstamų veikų ištyrimas Telšių aps. VPK siekė 72,4 proc. (kai šalyje – 62,9 proc.)
* Telšių aps. VPK Akmenės r. PK ir kituose PK sumažėjus užimtų reaguojančių pareigūnų pareigybių skaičiui, reagavimą į įvykius padeda užtikrinti Specialios parengties skyriaus ir Šiaulių aps. VPK PK ekipažai. Tai leidžia, prireikus, užtikrinti veiksmingesnę pagalbą (tai rodo išlikęs stabilus vidutinis reagavimo į A tipo, gyvybiškai svarbius įvykius, ir B tipo įvykius laikas);
* pajėgų valdymas organizuojamas iš vieno centro, mažesnėmis pajėgomis;
* taikytas naujas licencijuojamos veiklos organizavimo modelis, teikiant paslaugą gyventojams – prašymai priimami bet kuriame PK, o jų nagrinėjimas organizuojamas nuotoliniu būdu.
– Kaip reforma palietė pareigūnus ir kokias jos pasekmes nuo eksperimento pradžios matome dabar? Kiek Šiaulių ir Telšių apskrityse trūksta policijos pareigūnų?
– Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant šiuo metu policijoje įsteigtos ir nesukomplektuotas pareigūnų pareigybes, laisvos yra apie 19 proc. Tačiau paminėtina, kad pareigybių skaičius (taip pat ir neužpildytų) yra susiklostęs istoriškai, ir kai kuriuose padaliniuose nebuvo peržiūrimas, nors veiklos organizavimas, procedūros ir taikomos technologijos pasikeitė, todėl esama situacija neatspindi realaus pareigūnų poreikio.
Policijoje yra parengta pareigybių poreikio teritorijas prižiūrintiems padaliniams vertinimo metodika, pagal kurioje nustatytus kriterijus, nustatomas realus pareigybių poreikis ir galimybės šias pareigybes sukomplektuoti. Rengiant metodiką, buvo atsižvelgiama į ilgalaikes nusikalstamumo tendencijas, gyventojų skaičių, policijos gaunamų pranešimų skaičių ir kitus kriterijus, darančius įtaką policijos veiklai ir jos organizavimui. Skaičiuojamas realus pareigūnų poreikis visoje policijoje yra apie 1200 pareigybių – todėl realus nekomplektas apie 14-15 proc. Kadangi skirtingose policijos įstaigose pareigybių užpildymas yra įvairus, todėl policijos veiklos organizavimas, kai mažesnių policijos komisariatų teritorijose funkcijų vykdymas užtikrinamas pritraukiant didesnių policijos įstaigų pajėgas, yra pasiteisinęs praktikoje.
2024 m. sausio 1 d. Telšių aps. VPK iš viso buvo įsteigtos 356, o užimta – 281 policijos pareigūnų pareigybė, laisvos pareigybės sudaro 21,1 proc., Šiaulių aps. VPK 2024 m. sausio 1 d. įsteigtos 764, užimta 618 pareigybių, laisvos pareigybės sudaro 19,1 proc. Vadovaujantis patvirtinta metodika, realus pareigūnų poreikis (nekomplektas) Šiaulių aps. VPK ir Telšių aps. VPK yra apie 13-15 proc.
Čia būtina atkreipti dėmesį, kad, lygiagrečiai su eksperimentu, policijoje buvo vykdomi ir kiti optimizavimo procesai, kurių metu tam tikru lygmeniu buvo sucentralizuotos kai kurios funkcijos. Pavyzdžiui, pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų tyrimas buvo sucentralizuotas Lietuvos mastu Lietuvos kelių policijos tarnyboje, dalis įvykių, kur nereikalingas skubus ir fizinis pareigūnų dalyvavimas, yra apdorojami centralizuotai Policijos departamento pajėgų valdymo padalinyje, centralizuota licencijavimo funkcija, kas sumažino teritorinių policijos įstaigų krūvį, vykdant specializuotas funkcijas. Taip pat kai kurios funkcijos, įvertinus jų atlikimo kaštus, buvo sucentralizuotos penkiuose didžiuosiuose aps. VPK (įskaitant Šiaulių aps. VPK) ir vykdomos „apygardų principu“ – areštinės ir konvojaus veikla, reagavimas į padidinto pavojingumo įvykius (specialios parengties padaliniai), kinologijos funkcija ir pan.
– Po komisariatų sujungimo telšiškiai nemato daugiau policijos pareigūnų, budinčių gatvėse. Gal tokia tendencija ir Šiauliuose bei kituose apskričių miestuose?
– Visoje policijos sistemoje (kaip ir kitose statutinėse organizacijose) pareigūnų skaičius per pastaruosius keletą metų turėjo tendenciją mažėti. Kasmet tarnybą palikdavo vidutiniškai 150-200 pareigūnų daugiau nei buvo priimama į tarnybą. Tai lemia įvairūs faktoriai, o vienas jų – pakankamai brandi pareigūnų bendruomenė. Apie 40 proc. pareigūnų turi 20 ir daugiau metų stažą, leidžiantį jiems palikti tarnybą ir gauti pareigūno pensiją, nepakankamai konkurencingas ir proporcingas atsakomybei darbo užmokestis ir pan.
Policijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgyvendinamos pareigūnų motyvavimo ir pritraukimo priemonės duoda rezultatų, didėja susidomėjimas policijos profesija. Tačiau demografinė padėtis rodo, kad policija, kitos statutinės įstaigos turi ieškoti galimybių, nedidindamos darbuotojų skaičiaus, efektyviai užtikrinti priskirtų funkcijų vykdymą, taip pat pasirengimą naujiems pokyčiams. Mažėjant policijos pareigūnų, būtina optimizuoti veiklos valdymą, įsteigti daugiau pareigybių tiesioginėms funkcijoms vykdyti, mažinti pareigybių, kuriose nustatytos administravimo funkcijas, skaičių. Oficialios statistikos portalo duomenimis, per pastaruosius 10 metų (nuo 2013 m. iki 2023 m.) Lietuvos piliečių, kurie pagal amžių (nuo 15 iki 29 metų) potencialiai galėtų pasirengti tarnybai policijoje ar pradėti dirbti policijoje, sumažėjo 179 655, arba 30,2 proc. Šiais metais, taikant įvairias motyvavimo ir pareigūnų pritraukimo priemones, situaciją pavyko stabilizuoti ir skirtumas tarp priimtų ir atleistų pareigūnų yra labai nedidelis.
Svarbiausias ir esminis akcentuotinas dalykas yra tai, kad net ir sumažėjus pareigūnų skaičiui, visos policijai pavestos funkcijos yra užtikrinamos, auga pasitikėjimas policijai ir gyventojų saugumo jausmas. Tokią situaciją įtakojo ir veiklos efektyvinimo pokyčiai, įgyvendinti policijoje.
– Koks gali būti policijos ir visuomenės ryšys, kai kaimo žmonės neturi galimybės kreiptis į apylinkių inspektorius, nes jų nebeliko. Nebeliko ir pareigūnų, kuriems kaimo vietovėse rūpėtų linkusių į nusikaltimus nepilnamečių reikalai. Kodėl nesukurtas modelis, kad tam tikrose teritorijose dirbtų konkretūs pareigūnai, rinktų informaciją, ją valdytų ir priimtų sprendimus būtent konkrečiose teritorijose?
– Paminėtina, kad iki veiklos organizavimo pakeitimų prižiūrima teritorija buvo priskiriama vienam pareigūnui. Šiuo metu šiek tiek didesnė teritorija yra priskiriama 4-6 pareigūnų grupei (t. y. tos pačios kelios buvusios apylinkės apjungtos į vieną didesnį darinį, o pareigūnai – į vieną grupę). Tai leidžia užtikrinti nenutrūkstamą darbą teritorijoje, nes neliko pareigūnų pavadavimo ligos, atostogų, mokymų ir pan. metu. Iki pokyčių, pavaduojant paprastai, buvo perskirstomos nesančio pareigūno turimos medžiagos, tačiau darbas teritorijoje fiziškai nebuvo užtikrinamas. Šiuo metu teritorijoje dirbama tolygiai, atsižvelgiant į poreikį ir suplanuotus darbus. Teritorijoje dirbantys pareigūnai pažįsta savo teritoriją ir valdo reikiamą informaciją, o grupės vyresnysis užtikrina darbų tęstinumą.
Atkreipiame dėmesį, kad apylinkės inspektorių darbas paprastai būdavo organizuojamas nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis (darbas savaitgaliais ir po darbo valandų labiau buvo išimtis). Šiuo metu, atsižvelgiant į teritorijos ypatumus, gyventojų poreikius, kriminogeninę situaciją ir pan. tarnyba organizuojama lanksčiu darbo grafiku rytinėse ir popietinėse pamainose, o esant poreikiui – ir savaitgaliais. Teritorijoje dirbantys pareigūnai gali pagal poreikį keistis ir aptarnauti gyventojus jiems patogiu ar dėl tarnybos ypatumų reikiamu metu. Veiklos teritorijų pareigūnų darbas organizuojamas taip, kad ne mažiau 50 % darbo laiko būtų dirbama prižiūrimoje teritorijoje.
Anksčiau gyventojams buvo žinomas vieno pareigūno kontaktas, o dabar kiekvienos seniūnijos patalpose yra nurodyti veiklos vyriausiojo bei bendruomenės pareigūno kontaktai bei budėjimo seniūnijoje ar teritorijoje laikas ir modelis (aktyvus (kai ekipažas patruliuoja netoliese ir gali atvykti į seniūnijos patalpas bet kuriuo metu) arba budėjimo seniūnijos patalpose modelis). Gyventojai turi galimybę bet kada susisiekti su nurodytais pareigūnais telefonu arba atvykti fiziškai pabendrauti pareigūnų budėjimo seniūnijoje laiku.
Teritorijų veiklos pareigūnai jiems priskirtoje teritorijoje atlieka nesudėtingus ikiteisminius tyrimus, kuriuose nenustatytas įtariamasis, taip pat administracinius nusižengimus, esant poreikiui, reaguoja į įvykius. Taip pat išaiškina ir užkardo latentinius teisės pažeidimus, vykdo individualią ir situacijų prevenciją (bendrąją prevenciją vykdo bendruomenės pareigūnai).
Pasikeitus veiklos modeliui, pagerėjo pareigūnų pasiekiamumas gyventojams, jie daugiau darbo laiko dirba teritorijoje ir yra lengviau pasiekiami bei matomi. Pareigūnai, dirbdami toje pačioje teritorijoje, puikiai pažįsta gyventojus, žino teritorijos ypatumus ir „bėdas“. Vyksta betarpiškas bendradarbiavimas su seniūnais, seniūnaičiais bei aktyvais bendruomenių nariais.
Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir šios dienos realijas, nemaža dalis buvusių nepilnamečių reikalų inspektorių funkcijų nebėra priskiriama policijos kompetencijai. Esamas teisinis reguliavimas darbą su linkusiais nusikalsti ar nusikaltusiais nepilnamečiais perkėlė į individualaus auklėjamojo darbo lauką, kurį, įstatymų nustatyta tvarka, turi atlikti socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai pedagogai, psichologai, atitinkamą kvalifikaciją turintys nevyriausybinių organizacijų atstovai. Toks modelis Lietuvoje įgyvendintas, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamųjų poveikio priemonių taikymas nėra pagrindinis destruktyvaus elgesio koregavimo įrankis.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, policija turi teisę inicijuoti poveikio priemonių taikymą vaikams (iki 14-16 metų), kurie nėra laikomi subjektais pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) ar LR baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), tiek padariusiems ANK, tiek BK numatytas veikas. Policija, kaip institucija, yra nustačiusi aiškius ir vieningus Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu suteiktų įgaliojimų taikymo principus (teikimai savivaldybių administracijai dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių taikymo) ir juos sistemingai įgyvendina, užtikrinant vieningą standartą ir praktiką, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje gyvena vaikas.
Siekiant užtikrinti nepertraukiamą nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų stebėseną, 2020 m. buvo įsteigtos specializuoto nepilnamečių teisės pažeidimų analitiko pareigybės. Minėti pareigūnai taip pat analizuoja su nepilnamečiais susijusią informaciją bei padėtį prižiūrimoje teritorijoje, ir teikia išsamią informaciją bendruomenės bei veiklos teritorijų pareigūnams, kuria remiantis, vykdomos prevencinės ir policinės priemonės. Visa informacija apie vaikus, padariusius pažeidimus, yra valdoma policijos naudojamuose registruose, ji yra analizuojama ir sisteminama centralizuotai, lengvai pasiekiama bet kuriam pareigūnui, dirbančiam su vaikais. Šiuo metu, kai gyventojų mobilumas yra pakankamai didelis (keičiamos gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos), centralizuotas informacijos sisteminimas, esant poreikiui, leidžia operatyviai gauti visą su vaiku susijusią informaciją (nėra poreikio jos kaupti atskiruose lokaliuose žurnaluose ar pan.).
Ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų (įskaitant ir nepilnamečių paieškas) ir administracinius nusižengimus, kuriuos galimai įvykdė nepilnamečiai asmenys, tiria policijos komisariato veiklos padalinio pareigūnai. Dalis ikiteisminio tyrimo pareigūnų specializuojami tirti bylas, kuriose nukenčia ar nusikalsta vaikas. Koncentruojant tyrimus „vienose rankose“, užtikrinama tyrimų kokybė ir darbų pasiskirstymas padalinyje, galimybės užtikrinti pareigūnų kompetenciją tam tikroje srityje.
Visos bendrosios prevencijos funkcijos (darbas mokyklose, bendruomenėse, socialiniuose tinkluose, renginių, į kuriuos įtraukiami vaikai, organizavimas ir pan.) buvo perduotos bendruomenės pareigūnams, tuo išvengiant atskirų pareigybių vykdomų funkcijų dubliavimo. Individualias prevencijos priemones su nepilnamečiais pagal poreikį įgyvendina teritoriją prižiūrintys veiklos pareigūnai, o kontrolės priemones atlieka reagavimo pareigūnai (pavyzdžiui, įpareigojimų laikymąsi).
Bendruomenės pareigūnas yra išimtinai prevencinei veiklai specializuota pareigybė, kuri privalo veikti žemiausiame visuomenės organizaciniame lygmenyje – bendruomenėje, todėl šios pareigybės įsteigtos policijos komisariato lygmenyje ir yra labiausiai orientuotos į darbą su nepilnamečiais įvairiose srityse (narkotikų vartojimas, saugus eismas ir pan.).
Visos anksčiau nepilnamečių reikalų inspektorių vykdomos funkcijos, kurios nebuvo perduotos kitoms socialinėms institucijoms, šiuo metu vykdomos policijos komisariatuose, panaudojant pažangius skaitmeninio laikotarpio įrankius – centralizuotą informacijos valdymą ir analizę.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad visuomenei sudarytos visos sąlygos kreiptis į policijos pareigūnus ir išsakyti jiems aktualias saugumo problemas, o egzistuojantis modelis įgalina šiuos pareigūnus rinkti informaciją, ją valdyti ir priimti sprendimus būtent konkrečiose teritorijose.
– Policijos veteranai vertina viešosios ir kriminalinės policijos darbą kartu, drauge kovojant su nusikalstamumu ir administracinės teisės pažeidimais. Dabar, atskyrus šias struktūras, kai kriminalinei policijai vadovauja Šiauliai, o viešajai – Telšiai, atsiranda susiskaldymas ir nesutarimai. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Pagrindiniais policijos veiklos prioritetais, taip pat ir Šiaulių bei Telšių apskrityse, išlieka sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimas, narkotinių medžiagų pasiūlos mažinimas ir aktyvi prevencija, kokybiško reagavimo į įvykius užtikrinimas, prioritetinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nustatymas, santykio su vietos bendruomenėmis stiprinimas ir naujų policijos pareigūnų pritraukimas į policiją.
Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys buvo skiriamas nelegaliai narkotinių medžiagų apyvartai, nusikalstamoms veikoms, kurių metu nuo fizinio ar seksualinio smurto nukentėjo vaikai, atskleidimui, nusikaltimų elektroninėje erdvėje didėjimo kontrolei. Bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis, buvo vykdoma saugaus eismo, nusikaltimų elektroninėje erdvėje, smurto artimoje aplinkoje prevencinė veikla. Nuo 2023 m. liepos 1 dienos pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, efektyvinama pagalba smurto artimoje aplinkoje patiriančiam ar patyrusiam asmeniui.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas policijos komisariatas tiria tiek administracinius nusižengimus, tiek atlieka ikiteisminius tyrimus, todėl nėra pagrindo teigti apie atskirų policijos funkcijų ar padalinių veiklos atskyrimą, o specializuotų, specifines funkcijas vykdančių padalinių centralizavimas ir kompetencijų sutelkimas kaip tik leidžia išlaikyti profesionalumą, vykdant veiklą visoje prižiūrimoje teritorijoje.
Norėtume pabrėžti, kad visi policijos struktūriniai padaliniai dirba išvien, sutelkdami pajėgas ir siekdami geriausiai panaudoti turimas kompetencijas visoms policijos funkcijoms vykdyti ir nuolat ieško būdų, kaip su esamais resursais pasiekti geriausio rezultato visuomenei ir bendruomenėms. Policijos darbas organizuojamas taip, kad būtų užtikrinamas policijos funkcijų vykdymas nuo reagavimo į kiekvieną iškvietimą iki rezonansinių nusikaltimų ištyrimo. Telšių aps. VPK tiek viešosios policijos, tiek kriminalinės policijos veiklos kuravimas pavestas Šiaulių aps. VPK viršininko pavaduotojui, atsakingam už viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimą, koordinavimą ir kontrolę.
– Dabar policijos vadovybė už savo darbą metinę ataskaitą pristato siaurame rate. Ar neturėtų būti taikoma tokia darbo praktika, jog ataskaitą išgirstų ir galėtų pateikti kuo daugiau klausimų gyventojai, pavyzdžiui, Telšių kultūros centre ar Žemaitės dramos teatre?
– Policija yra atvira visuomenei, nuolat viešina savo veiklos rezultatus, ataskaitas, siekia bendradarbiavimo su gyventojais ir su jais susitinka. Kiekvienais metais organizuojamuose ataskaitiniuose susirinkimuose dalyvauja vietos savivaldos atstovai, su kuriais aptariamos ir suderinamos reikšmingiausios veiklos kryptys ir bendradarbiaujama, siekiant į bendruomenę orientuotų rezultatų. Šiaulių aps. VPK interneto svetainėje yra pateikiama kontaktinė informacija, kaip asmenys su savo klausimais ir pasiūlymais gali pasiekti policijos vadovybę, teritorijose dirba ir su gyventojų grupėmis susitikimus organizuoja bendruomenės pareigūnai, informaciją asmenims tel. 8 700 60000 teikia Informacijos teikimo skyrius.
– Kodėl apie reformos efektyvumą, pasiremiant konkrečiais pavyzdžiais, neviešinama rajono spaudoje, nenagrinėjamas įvairių policijos struktūrinių padalinių prevencinis darbas, o pateikiama dažniausiai sausa informacija?
– Informaciją apie savo veiklą ir jos rezultatus, susijusius su viešuoju saugumu, policija aktyviai viešina policijos įstaigų interneto svetainėse, socialinėje erdvėje ir kitais visuomenei lengvai prieinamais būdais. Kviečiame vietinės žiniasklaidos atstovus, esant poreikiui, nedvejojant kreiptis į policijos komunikacijos specialistus, kur bus pateikti visi dominantys atsakymai į konkrečius klausimus dėl policijos veiklos ar darbo organizavimo.
– Dėkoju už atsakymus.