Tuo įsitikinęs ilgametis Telšių Žemaitės gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys, kuris švietimo įstaigai vadovauja jau 31-erius metus. Mokyklos vadovas sutiko pasidalinti savo mintimis apie darbo pradžią gimnazijoje, susikurtą jos viziją, šiandienės švietimo sistemos trūkumus bei žodžiais nupiešė dabartinio jaunimo portretą.
Justina Lukošienė
Nugalėjo Žemaitijos trauka
Žydrūnas Želnys yra kilęs iš Plungės, ten 1979 m. baigė 1-ąją vidurinę mokyklą. Po to, kaip jis pats sako,− penkeri turiningi studijų metai Vilniuje. „1984 m. pabaigiau studijas Vilniaus valstybinio universiteto Matematikos fakultete, įgijau matematikos dėstytojo, matematiko kvalifikaciją. Tais pačiais metais rugsėjo 1 d. pradėjau dirbti mokytoju Šilalės 1-ojoje vidurinėje mokykloje“, − sakė gimnazijos vadovas.
Paklaustas, kaip gyvenimas jį atvedė į Telšių Žemaitės gimnaziją, pašnekovas atviravo, kad, baigdamas universitetą, sulaukė pasiūlymo pasilikti jame dirbti, bet visgi nugalėjo gimtojo krašto – Žemaitijos − trauka. Atsižvelgdamas į geresnes perspektyvas, Ž. Želnys nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Telšių Žemaitės gimnazijoje (tuomet − vidurinėje mokykloje) direktoriaus pavaduotoju ugdymui ir matematikos mokytoju, o nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Telšių Žemaitės gimnazijos direktoriumi.
Darbo pradžia gimnazijoje
Prisimindamas savo darbo pradžią gimnazijoje, švietimo įstaigos direktorius teigė, kad tais laikais vyravo kita ugdymo paradigma, kita švietimo politika ir kiti reikalavimai. „Mano, kaip pavaduotojo ugdymui, atsižvelgiant į sąlygas, su kuriomis susipažinau, pirmoji svarbi darbų sritis buvo mokyklos vidinės kultūros, savitarpio supratimo ir sąmoningo pareigų vykdymo užtikrinimas. Mokykla jau turėjo gilias humanitarinio ugdymo tradicijas (sustiprinto lietuvių kalbos mokymo, lotynų kalbos mokymo), turtingą istorinę praeitį, tačiau „nehumanitarinėse“ klasėse, mano jaunatviško maksimalizmo požiūriu, anksčiau minėtoje srityje problemų netrūko.
Tačiau mokytojų kolektyvas savo veikloje buvo pakankamai kryptingas, susiklausęs, vertinantis mokyklos tradicijas, puoselėjantis esmines žmogiškąsias ir ugdymo vertybes, tad, manau, mes kartu diena iš dienos ėjome pirmyn. Tuomet net vadovai privalėjo turėti pamokų, tad maloniai prisimenu mūsų rajono matematikų renginius (aptariant, pasidalijant patirtimi ugdymo programų įgyvendinimo, mokinių rengimo olimpiadoms, uždavinių sprendimo klausimais ir pan., o kartais dalykiškai ir pakonkuruojant). Kol gimnazijoje dirbo daugiau vyrų, kartu su mokiniais rengdavome nuotaikingas ir kovingas krepšinio, tinklinio varžybas“, − prisiminė straipsnio herojus.
Pasak jo, jau nuo 1993 m., atsižvelgus į ateities perspektyvas – turimas mokyklos patalpas ir galimų ugdyti klasių komplektų skaičių, numatomus mokyklų tipus, kokybiško ugdymo(si) poreikį, rajono švietimo vadovų nuomonę, su pedagogų kolektyvu pradėjo nemažus parengiamuosius darbus gimnazijos klasėms steigti. 1995 m. rugsėjo 1 d. mokykloje, gavus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pritarimą, įsteigiamos pirmosios gimnazijos klasės (humanitarinio profilio). „Dėkoju savo kolegoms, tuomet buvusių vidurinių mokyklų vadovams, kurie „įsileido“ mane, suteikė galimybę viešinti mūsų idėją, kviesti mokinius atvykti mokytis į mūsų gimnaziją. 1998 m. vasarą po daugelio metų atliktas kapitalinis mokyklos pastato remontas, tų pačių metų rugsėjį Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija suteikė mokyklai gimnazijos statusą. 1999 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai pritarus, įsteigtos realinio profilio gimnazijos klasės. 2003 m. rugsėjo 1 d. Telšių Žemaitės gimnazija „išsigrynino“ – mokosi tik I-IV gimnazijos klasių mokiniai. Dar po kažkiek laiko profilinių klasių atsisakyta ir iki dabar mokiniai ugdomi pagal jų poreikius atitinkančius individualius ugdymo planus, sudarant atitinkamas laikinąsias grupes. Buvo virsmų ir mokymo lėšų apskaičiavimo, skyrimo ir panaudojimo srityje – „mokinio krepšelis“, „klasės krepšelis“ (iš pradžių kaip ir nuostolingas, bet dabar, mažėjant ar mažinant mokinių skaičių klasėje – pasiteisinantis), etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Mano vadovavimo metais paminėjome tris gimnazijos jubiliejus – 1998 m., 2008 m., 2018 m. – šimtmetį“, – apie gimnazijos pokyčius, kurie įvyko per 31-erius vadovavimo metus, pasakojo Ž. Želnys bei pridūrė, kad jo susikurta gimnazijos vizija sutampa su mokyklos bendruomenės kolegialiai suformuluota vizija. „Telšių Žemaitės gimnazija – geros mokyklos bruožais pasižyminti institucija, kurioje nuolatinis bendruomenės mokymasis ir įgalinanti lyderystė garantuoja personalizuotą kiekvieno mokinio ugdymą ir ugdymąsi bei jo asmenybės ūgtį. Jos siekiant, mūsų prioritetas – veiksmingas mokinių bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas. Išskiriu šiuos gimnazijos veiklos organizavimo akcentus – visapusiškai saugi ir motyvuojanti ugdymo(si) aplinka ir kokybiško ugdymo(si) užtikrinimas, atsižvelgiant į mokinio poreikius ir galimybes. Jeigu mokinys laikosi gimnazijoje priimtų susitarimų, deda pastangas, tai, jį priėmę, ir turime ugdyti iki gimnazijos baigimo“, – dėstė mokyklos direktorius.
Iššūkiai
Paklaustas, su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria švietimo įstaiga, gimnazijos vadovas neslėpė, kad šiai dienai viena pagrindinių problemų – atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimas. „Pavyzdžiui, vadovėlių pasiūla III gimnazijos klasių mokiniams 2023 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais praktiškai nulinė, o juk jie jau kovo mėnesį laikys tarpinius brandos egzaminus, turinčius 40 proc. galutinio įvertinimo vertės. I gimnazijos klasių mokiniams pagrindinių dalykų (matematikos, gamtos mokslų) vadovėlių irgi pasiūloje nėra arba, pavyzdžiui, siūlomas biologijos vadovėlis mūsų netenkina. Juk rugsėjo 1 d. jau visos I-IV gimnazijų klasės mokysis pagal atnaujintas dalykų programas. Tačiau jei vadovėlių pasiūla ir būtų – lėšų nepakaktų, nes mūsų patirtis rodo, kad visas apsirūpinimo procesas užtrunka 5-6 metus. Suvokiame, kad mūsų pareiga, nepaisant kliuvinių – užtikrinti tinkamą mokinių ugdymą. Praėjo 25 metai po mokyklos remonto, tad logiška, kad pastato infrastruktūra sensta, spręstinų klausimų daugėja“, – atviravo pašnekovas.
Kalbėdamas apie šiandienės švietimo sistemos trūkumus, jis išskyrė savalaikį, pagrįstų ištekliais susitarimų (pvz., nacionalinio dėl švietimo), sprendimų (teisės aktų, planų) visais lygiais (valstybės, savivaldybių) priėmimą, jų laikymąsi ir pastovumą. „Vis aktualesnė pedagogų pasiūlos problema, kuri, mano nuomone, artimiausiais metais tik aštrės. Imame kitų šalių pavyzdžius ir panašiai, bet savo tvirto ir efektyvaus vis neturime. Plėtojamos teisės, bet nėra konkretaus, apibrėžto atsiskaitymo, atsakomybės už pareigų nevykdymą modelio“, – akcentavo Ž. Želnys.
Yra kuo pasidžiaugti
Nors ir netrūksta iššūkių, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: atsakingu pedagogų kolektyvo darbu, ugdant ateities žmones, ugdymo rezultatais, aukštesniais už šalies rodiklius, atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius išteklius ir galimybes, pakankama nepamokinės veiklos įvairove, sistemingu ir kryptingu dėmesiu ugdymo proceso aprūpinimui šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis. „Įgyvendinome „Kokybės krepšelio“ projektą, dalyvausime „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje – ne tik ugdymo materialinių, bet ir intelektinių išteklių plėtra. Džiaugiuosi absolventų tariamu ačiū gimnazijai už prasmingus metus mokykloje. Mokymosi įvertinimai skaitine išraiška (aišku, teikianti visoms bendruomenės pusėms pasitenkinimo siekiamybė) nėra absoliutas, ne mažiau svarbu – asmenybės, žmogaus ūgtis“, – pabrėžė Telšių Žemaitės gimnazijos direktorius, pasidžiaugęs švietimo įstaigoje puoselėjančiomis tradicijomis. „Artimi ryšiai su įvairių mokyklos kartų absolventais, kurie kviečiami ar savo iniciatyva atvyksta į gimnaziją pasidalinti su jaunąja karta savo patirtimi, savo sėkmės istorijomis, įžvalgomis. Pilietiškumo ugdymas prasmingai siejamas su šiuolaikinės visuomenės vertybėmis – 2015 m. gimnazijai, pasižymėjusiai pilietinio ir tautinio ugdymo srityje, iškilmingai perduota saugoti Gedimino pilies bokšto vėliava. Nuolatiniai ryšiai su politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, TAU, kitomis organizacijomis. Vienkartinės Telšių Žemaitės gimnazijos fondo (buvusio gimnazijos auklėtinio, JAV gyvenusio prof. B. Jaselskio iniciatyva, siekiant praplėsti mokinių skatinimo ir motyvavimo galimybes) prie JAV Lietuvių fondo stipendijos abiturientams už įvairiapusę aktyvią veiklą mokymosi gimnazijoje metais. Aktyvus mokyklos komandos dalyvavimas MEPA („Mokykla – Europos parlamento ambasadorė“) projekte – šiemet jau 10 kartą už iniciatyvumą suteikta galimybė dalyvauti mokomosiose veiklose Europos parlamente Strasbūre. Gimnazijos bendruomenės narių iniciatyva organizuojamos gerumo akcijos (paremti sunkiai besiverčiančius, patyrusius nelaimę, gyvūnų prieglaudas ir kt.). Palaikomi dalykiški ir abipusiai naudingi bendradarbiavimo ryšiai su Japonijos ambasada. Didelį dėmesį svarbiausių gimnazijos ugdymo, mokinių motyvavimo, skatinimo klausimų sprendimui, dalyvavimui renginiuose skiria tėvų klubas „Drauge“. Laikomės nuostatos, kad sėkmingo mokymosi, pažangos pagrindas – šeimoje“, – vardijo Ž. Želnys.
Dabartinio jaunimo portretas
Kaip apibūdintų dabartinį jaunimą ir ar tas portretas labai skiriasi nuo jo kartos mokinių, švietimo įstaigos vadovas teigė, kad kiekviena karta turi savo „žaislus“, tačiau jo karta daugiau laiko praleisdavo su spausdinta knyga, sporto aikštelėje, gryname ore. „Šiuolaikiniai vaikai, mano nuomone, daug brangaus savo laiko praleidžia naudodami IKT priemones, kas, beje, negarantuoja gero rezultato, pvz., mokantis IT dalyko, sumažėjo gyvas bendravimas tarpusavyje. Bet jie, manau, atsakingai ir sistemingai dirbdami (to šiandien vis labiau pasigendame iš dalies mokinių), turi geresnes galimybes lengviau pereiti į kitą savo gyvenimo etapą. Jiems atviresni keliai – savanorystės, pasaulio pažinimo – tiesiogine ta žodžio prasme, studijų užsienyje, karjeros perspektyvų ir pan.“, – neabejoja Telšių Žemaitės gimnazijos direktorius.