Neseniai valstybės valdžiai merai verkšleno, kad per mažos jų algos. Ponams didesnė nei penkių tūkstančių eurų alga pasirodė esanti per maža, kai ketvirtadalis Lietuvos žmonių, statistikos duomenimis, gyvena skurde, kai tokias algas gauna mažiau nei vienas procentas visų dirbančiųjų.
Alvydas Ivoncius
Patarėjų darbas vertingesnis nei mero?
Merai aimanavo, kad jų algos mažesnės nei gimnazijų direktorių. O kas liepė aniems taip padidinti atlyginimus? Siūlytume merams iki penkių tūkstančių eurų pakelti valytojų, seniūnijų darbininkų algas, tuomet verkšlenimas atrodytų įspūdingesnis. Merai pademonstravo savo lygio intelektą. Gimnazijų direktorių algos negali būti priežastis merams didinti atlyginimus.
Merams algos stipriai padidintos nuo šios savivaldybių tarybų kadencijos. Kaip ir „suvargėliams“ seimūnams nuo šios kadencijos. Žinoma, didinant politikams algas, nė kiek neverkšlenama, kad mažai uždirba darbininkai, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir kitų sričių žmonės. Kaip ir daug kur pasaulyje, valdžios ir pinigų godulys politikams yra beribis.
Po merų verkšlenimo pasidomėjome, kokios algos mūsiškėje Savivaldybėje. Ir buvome labai nustebinti.
Pernai mūsų mero alga buvo 5 tūkst. 332 eurai, o šių metų antrą ketvirtį – 5 tūkst. 459 eurai.
Nustebino ne tai, o mero patarėjų, kurių yra dvi, „kuklios“ algos. Pernai jų vidurkis buvo 4 tūkst. 565, šių metų pirmą ketvirtį – 4 tūkst. 382 eurai. O štai antrą ketvirtį algos šovė į „kosmines aukštumas“ – net iki 5 tūkst. 673 eurų. Negi mero patarėjų darbas svarbesnis nei mero, jei jau uždirba daugiau?
Įdomu tai, kad vicemero alga pernai buvo 4 tūkst. 855, šių metų pirmą ketvirtį – 4 tūkst. 646, antrą ketvirtį – 4 tūkst. 504 eurai. Pagal atlyginimą, galėtume suprasti, kad vicemero darbas kur kas mažiau svarbus ir vertingas nei mero patarėjų.
Tačiau patarėjos ne vienintelės, atlyginimu lenkiančios vicemerą. Tarybos posėdžių sekretorės alga pernai buvo 4 tūkst. 758, šių metų pirmą ketvirtį – 4 tūkst. 398, o antrą ketvirtį šovė „į dangų“, pasiekdama 5 tūkst. 86 eurus.
Pavaldinė uždirba daugiau nei viršininkas
Nors savivaldybėse masiškai pristeigta patarėjų etatų, jie geriausiu atveju yra padėjėjai dėl gana ribotos savo kompetencijos. Kita vertus, įvairiausiais klausimais merui gali patarti tikri savo sričių specialistai – Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai ir darbuotojai.
Manytume, sunku suvokti, kodėl patarėjoms mokami tokie didžiuliai atlyginimai. Kaip ir posėdžių sekretoriui, kurio darbas pagal reikšmę yra grynai kanceliarinis.
Ne mažiau įdomu tai, kad atlyginimo dydžiu merą aplenkė ne tik patarėjos, bet ir Savivaldybės administracijos direktorė. Pernai jos alga buvo 5 tūkst. 332, šių metų pirmą ketvirtį – 5 tūkst. 547, o antrą ketvirtį šoktelėjo iki 6 tūkst. 304 eurų.
„Nušluostė nosį“ skyrių vedėjams
Pagal atlyginimus, mero patarėjų, posėdžių sekretoriaus darbas vertingesnis ir reikšmingesnis nei skyrių vedėjų. Jų Savivaldybės administracijoje yra 16. Savivaldybės administracija neskelbia kiekvieno skyriaus vedėjo atlyginimo. Skelbiamas visų vedėjų vidutinis atlyginimas. Taigi pernai šis vidutinis atlyginimas buvo 4 tūkst. 855, šių metų pirmą ketvirtį – 4 tūkst. 464, antrą ketvirtį – 4 tūkst. 687 eurai.
Matyt, Savivaldybės vadovams pasirodė, kad labai skriaudžiami yra skyrių vedėjų pavaduotojai – 11 darbuotojų. Pernai jų vidutinis atlyginimas buvo 2 tūkst. 953, šių metų pirmą ketvirtį – 4 tūkst. 80, antrą ketvirtį – 4 tūkst. 271 euras. Taigi antrą ketvirtį pavaduotojų atlyginimai taip stipriai nesiskyrė nuo skyrių vedėjų algų kaip pernai.
Mūsų seniūnai pagal atlyginimus, pasirodo, kur kas mažiau vertesni nei mero patarėjos ir posėdžių sekretorė. Seniūnų alga pernai buvo 3 tūkst. 379, šių metų pirmą ketvirtį – 3 tūkst. 754, antrą ketvirtį – 3 tūkst. 801 euras.
Sotūs alkanų neužjaučia
Palyginti su 2025 metais, šiemet antrą ketvirtį Savivaldybės administracijos valdininkų algos padidėjo šimtais eurų. Tačiau tokiais tempais neaugo mažiausiai uždirbančių Savivaldybės administracijos žmonių algos: valytojų, kūrikų pirtininkų, vairuotojų, traktorininkų, prižiūrėtojų. Jiems atlyginimai didėjo keliolika ar keliasdešimčia eurų. Kaip čia neprisiminsi posakio – sotus alkano neužjaučia.
Ne kartą politikai pompastiškai rėžė kalbas, kokia visiems svarbi kultūra. Pagal atlyginimus, kultūros darbuotojų veikla yra beveik menkavertė, palyginti su valdininkų, o ypač mero patarėjų ir posėdžių sekretorės algomis. Ypač miestelių kultūros centrų darbuotojų. Čia didžiausi atlyginimai yra kiek daugiau nei du tūkstančiai eurų.
Kai kurie direktoriai „kuklinasi“
O kaip yra su gimnazijų direktorių algomis, dėl kurių dydžio verkšleno merai. Telšių Žemaitės gimnazijos direktoriaus alga viešai neskelbiama. Mat be darbuotojo sutikimo negalima skelbti pareigybės, kuri įstaigoje yra vienintelė, algos dydžio. Gimnazijos vadovas, matyt, „kuklinasi“ ir tokio sutikimo nedavė. Užtat „Džiugo“ gimnazijoje neslapukaujama – čia direktoriaus alga antrą šių metų ketvirtį buvo 5 tūkst. 573 eurai, o pernai – „tik“ 5 tūkst. 75 eurai. Pavaduotojo alga antrą ketvirtį buvo 5 tūkst. eurų, kai pernai – 4 tūkst. 573 eurai. Mokytojų vidutinė alga pernai tesiekė 2 tūkst. 907, o šių metų antrą ketvirtį – 2 tūkst. 776 eurus. Kitų pareigybių atlyginimai dar mažesni.
Apskritai nesunku pastebėti, kad mero patarėjų ir posėdžių sekretorės darbas bent algų dydžiu kur kas labiau vertinamas nei mokytojų. Pastariesiems galima patarti tapti socialdemokratais ar kitos partijos nariais ir siekti mero patarėjų ir posėdžių sekretoriaus pareigų.
„Kuklinasi“ savo algas viešai skelbti Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos vadovas. Varnių Motiejaus gimnazijos vadovas įrodė vertas garbingo vardo mokyklos vadovo pareigų – neslepia savo algos. Ji šių metų pirmą ketvirtį buvo 5 tūkst. 679, o pernai – 5 tūkst. 281 euras.
Luokės Vytauto Kleivos gimnazija kažkodėl iki šiol neprisiruošė paskelbti antro ketvirčio atlyginimų. Pirmą ketvirtį direktoriaus atlyginimas buvo 5 tūkst. 360 eurų, o pernai – 5 tūkst. 131 euras.
Dėl atlyginimų skelbimo bene pareigingiausia ar viena pareigingiausių įstaigų yra Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, suskubusi paskelbti ir trečio ketvirčio atlyginimus. Direktoriaus alga čia – 4 tūkst. 813 eurų.
Bent dalies gimnazijų vadovų algos didesnės nei mero. Vis dėlto verkšlenti reikėtų ne dėl to, o dėl apgailėtinai mažų darbininkų, mokytojų, kultūros darbuotojų algų.
„Mero komanda“ – pirmauja Lietuvoje
Nusprendėme „nuskristi į kosmosą“ ir aptikti didesnius nei Telšių rajono mero ir posėdžių sekretorės atlyginimus. Deja, „kosmose“ tik tokius ir radome. Net „viršutiniuose atmosferos sluoksniuose“ nieko panašaus neaptikome. O taip tikėjomės – juk Telšių rajonas pagal daugelį rodiklių atsilieka nuo Plungės ir Mažeikių rajonų, o Lietuvos mastu geriausiu atveju yra vidutiniokas, todėl ir didesni mero patarėjų ir posėdžių sekretorės atlyginimai galėjo būti lyderiaujančiose savivaldybėse.
Nieko panašaus. „Apsidžiaugėme“, kad bent vieninteliu rodikliu – mero patarėjų atlyginimais – esame nepavejami „lyderiai“ Lietuvoje. Taip, šie atlyginimai Lietuvoje patys didžiausi. Net Vilniaus mero patarėjų vidutinės algos tik 4 tūkst. 530 ir 3 tūkst. 935 eurai. Mat čia yra dvi patarėjų grupės: vienoje – šeši, kitoje – du patarėjai. Deja, Vilniaus miesto posėdžių sekretoriaus alga lenkia mūsiškę – siekia net 6 tūkst. 337 eurus: didesnė nei 6 tūkst. 273 eurų Vilniaus miesto mero alga.
Kauno miestas minėtomis algomis „gėdingai“ nusileidžia Telšiams. Kauno mieste patarėjų algos tik 3 tūkst. 420 eurų, Tarybos posėdžių sekretoriaus algytė „apgailėtinai“ maža, palyginti su mūsiškės sekretorės – vos 2 tūkst. 906 eurai. Bet, būkime objektyvus, Kaune patarėjų ir posėdžių sekretoriaus algos daugmaž adekvačios šių pareigybių reikšmei ir darbo krūviui. „Proto ribose“ šių pareigybių algos yra ir Klaipėdos miesto savivaldybėje. Mero patarėjų algos – 3 tūkst. 196, Tarybos posėdžių sekretoriaus – 2 tūkst. 913 eurų.
Leave a Reply