Kovo 27-ąją tradiciškai Lietuvos teatrai švenčia Tarptautinę teatro dieną, kuri neaplenkia ir Telšių Žemaitės dramos teatro. Teatro, kuriame kasmet pristatoma naujo spektaklio premjera bei tradicija tampanti Teatro atminimo ženklo „Už nuopelnus Telšių Žemaitės dramos teatrui“ bei jaunojo menininko (vienkartinės) premijos įteikimo ceremonija. Taip pat šventėje numatytas daugiausiai vaidmenų šiame teatre sukūrusių aktorių garbės lentos papildymas.
Ernesta Dačkevičienė
„Šių metų Tarptautinė teatro dienos šventė Telšių Žemaitės dramos teatre apibrėžiama pavadinimu „Teatro kelias – iš praeities į ateitį“, pagal praėjusiais metais Telšių rajono savivaldybės kultūros ir meno taryboje patvirtintą Prioritetinį renginį (projektą) tuo pačiu pavadinimu. Projektas buvo teikiamas drauge su Telšiuose veikiančiais vietos kultūros ir rajono žiniasklaidos partneriais, o bendrystę Teatro dienos proga pristatys Žemaičių muziejus „Alka“ bei Telšių meno mokykla, – sakė Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius Deividas Rajunčius ir pridūrė, jog šių metų kovo 27 d. 17 val. Tarptautinę teatro dieną pradės Žemaičių muziejaus „Alka“ parengtos parodos „Teatro istorijos pėdsakais…“ atidarymu II aukšto fojė, o jos ekspoziciją bus galima lankyti iki balandžio 26 d.“.
Vėliau, 18 val., drauge su partneriais ir rėmėjais visi bus kviečiami stebėti Žemaitės dramos teatro premjerą, spektaklį-koncertą „Orkestras“ (rež. Badri Tserediani), kuriuo bus stengiamasi nudžiuginti ne tik vietos bendruomenę, bet ir platesnę auditoriją Žemaitijoje, visoje šalyje ar net užsienyje. Ta proga surengta spaudos konferencija. Kiti premjeriniai spektakliai yra numatomi kovo 29 d. 18 val. ir balandžio 20 d.
Pjesės „Orkestras“ autorius Žanas Anujis (Jean Anouilh, gimęs 1910 m.) vienas žymiausių XX amžiaus prancūzų dramaturgų, rašęs absurdo dramas. Autorius geriausiai žinomas dėl savo dramaturginių įgūdžių ir akcentuoto literatūrinio meistriškumo. Ž. Anuji nutolo nuo dominuojančių šiuolaikinio teatro elementų – realizmo ir natūralizmo, pasirinkdamas daugiau meninį susirūpinimą.
Spektaklis-koncertas „Orkestras“ iš naujo atveria stebuklų pasaulį, kuriame menas ir žmonių gyvenimai yra matomi teatro magijos veidrodyje. Tai vieta, kur žiūrovai, lyg žengdami į kitą realybę, gali matyti ir jausti mūsų santykių, svajonių, nusivylimų ir amžino gyvenimo prasmės ieškojimo giluminius sluoksnius. Šiame stebuklingame procese muzika tampa ne tik tiltu tarp scenos ir žiūrovų salės, bet ir raktu į kiekvieno širdį, leidžianti išgyventi mūsų istorijas, kurios vystosi prieš mūsų pačių akis. „Orkestras“ sukuria ne tik sceninį būties veidrodį, bet ir atveria duris į pasaulį, kuriame kiekvienas iš mūsų gali matyti savo paties išgyvenimų ir emocijų atspindį. Tai kelionė plona riba tarp mūsų kasdienybės realybės ir meno pasaulio, siūlanti unikalią galimybę kiekvienam iš mūsų rasti ir paliesti kažką labai asmeniško ir reikšmingo sielos gelmėje.
Atlikdamos mažus muzikos kūrinius, orkestro damos (ir vienišas pianistas) po ramia išore atskleidžia verdančius ugnikalnius. Pavydas, apkalbos, gyrimasis ir sužlugdytos emocijos pasiekia kulminaciją, kai viena iš jų… net ima šaudyti, tačiau muzika ir toliau skamba linksmai. Spektaklyje vaidina 5 moterys ir 2 vyrai, kurie leidžia 1962 m. absurdo dramai rasti vietą šiandieniame teatre. Tai jaunosios kartos aktoriai, iš kurių beveik visi yra Žemaitės dramos teatro etatiniai darbuotojai – Kornelija Kiniulytė, Viktorija Miliauskaitė, Kamilė Pilibaitytė, Jogaila Šimkus (visi pedagogo ir režisieriaus Valentino Masalskio buvę studentai) bei bendruomenei iš anksčiau pažįstami Teatro aktoriai – Margarita Bladženauskaitė ir Rolandas Normanas. Prie aktorių komandos taip pat prisijungė ir Telšiuose bei visoje Žemaitijoje besiskleidžianti jaunoji aktorė, ne vienam jau gerai pažįstama atlikėja Indrė Jucytė, baigusi miuziklo teatro studijas Vilniaus kolegijoje (pedagogas – Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius ir režisierius Jokūbas Bareikis).
„Orkestro“ režisierius – tai jau ne kartą minėtas ir teatrą Telšiuose mylintiems puikiai žinomas kartvelų kilmės režisierius Badri Tserediani, kuris pats rūpinosi ir šio kūrinio inscenizacija, ir vertimu į lietuvių kalbą. Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Giedrė Slavinskienė, muziką (asmeniniu režisieriaus prašymu) spektakliui parinko Renata Varnagirytė, choreografija – Inos Levickienės. Visi kūrybinės komandos atstovai – savo srities profesionalai, konkrečios meninės krypties aukštąjį išsilavinimo diplomą ir teatrinę praktiką turintys asmenys, kurie prisideda prie jau ne kartą minėtos profesionaliosios krypties formavimo regione, greta esančios alternatyvios – teatre sėkmingai kuriančios mėgėjų linijos.
Prakalbus apie tai, jog spektaklis muzikinis, spektaklio muzikinės dalies formuotoja Renata Varnagirytė sakė, kad muzika pasirinkta laikantis to meto vyraujančios muzikinės mados Lietuvoje, dabar žinomos kaip „senoji estrada“. Pasirinkta kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio, dainininko Danieliaus Dolskio muzika yra išraiškinga, melodinga, lengvai įsimenama, tad spektaklyje dainuoti galės ir žiūrovai. „Girdėsite žinomas lietuvių autorių dainas bei ieškotas rečiau ar labai retai atliekamas dainas, tokiu būdu siekiant atskleisti mūsų senosios estrados grožį. Taip pat spektaklio kulminacijoje, tarsi kontrastas lietuviškajai estradai, nunešantis į paslaptingą svajonių pasaulį, nuskambės ir viena populiariausių Edith Piaf dainų „Non, je ne regrette rien“, – sakė R.Varnagirytė.
„Spektaklio pastatyme pasirinkome sudėtingesnį kelią, itin minimalistinę scenografiją, kur yra ir daina, ir šokis, ir vaidyba, tikiuosi, kad viskas pavyks. Smagu, kad yra bendra viso to jungtis, niekas nedaroma atskirai. Labai patinka, kad viskas eina per jausmą“, – sakė režisierius B.Tserediani.
Choreografės Inos Levickienės dėka aktoriai žino, ką ir dėl ko daro scenoje fiziologine prasme. „Norisi padėti aktoriams įeiti į vaidmenį kiek leidžia judesys, nes tai nėra padaroma per kelias dienas, reikia daug darbo ir pastangų. Žinoma, tai nebus miuziklas, tačiau suteiks savotiško prieskonio“, – apie šokį spektaklyje kalbėjo I.Levickienė.
„Džiaugiuosi, kad turiu galimybę pasitikti jau 3-iąją Tarptautinę teatro dieną šiame mieste ir konkrečiai visų mylimame Telšių Žemaitės dramos teatre, kuriame ypatingai svarbios Lietuvos teatro istorijos asmenybės formavo šio teatro išskirtinumą bei dėjo pamatą geriausio Lietuvos mėgėjų teatro vardui šiomis dienomis. Kviečiame telšiškius ir miesto svečius ne tik prisiminti teatro meno išskirtinumą, bet ir Tarptautinės teatro dienos proga drauge linksmai praleisti laiką Žemaitės dramos teatre jau ateinančią savaitę – kovo 27 d. 17 val. Laukiame Jūsų visų, mieli skaitytojai ir mūsų teatro lankytojai. AČIŪ, kad mylite teatrą!“, – sakė D.Rajunčius.
Šiltame glėbyje mes atrandame, kad menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir turi stebuklingą galią jį transformuoti, darant mūsų vidinį pasaulį turtingesniu ir ryškesniu.