Šie metai – „Žemaitijos pieno“ įmonei istoriniai, nes jos ištakos datuojamos 1924-aisiais, kai įkurta Telšių pieninė. Dėl to ir šventės rengėjai pasistengė, kad geriausi praėjusių metų ūkininkai, bendradarbiaujantys su „Žemaitijos pienu“, į jubiliejinį renginį Klaipėdoje būtų pakviesti ne tradiciškai, o su „smetonišku pasikloniojimu“.
Algirdas Dačkevičius
Jau pati šventės įžanga liudijo, kad anų laikų „smetoninės Lietuvos“ dvasios netrūks. Svečius pasitiko simbolinis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona su savo svita. O ir kai kurie ūkininkai – vyrai ir moterys – prisiminė anuos Lietuvos laikus „parėdniais ar prizūromis“. Energingosios „prezidentinės svitos“ visur buvo pilna. Vieni svečiai, skambant gramofono muzikai, vaišinosi gardžiais užkandžiais, o kiti stojo įsiamžinti fotonuotraukose prie „Žemaitijos pieno“ sienelės.
Šventė prasidėjo plojimų lavina nuo scenos, kurių kūrybiškiems ir muzikaliems ritmams, įtraukęs gausiai prie stalelių susėdusius svečius, vadovavo pats simbolinis Prezidentas, akylai stebintis, kas ir kaip ploja. Tokioje nuo plojimų „įkaitintoje“ atmosferoje į sceną įžengė charizmatiškasis televizijos laidų ir renginių vedėjas Mindaugas Stasiulis, kurio ūkininkai jau buvo pasiilgę, nes jis – įsimintinas anksčiau vykusių Klaipėdoje nuotaikingų švenčių vedėjas.
„Džiaugiuosi ir vėl Jus matydamas „Žemaitijos pieno“ šventėje „Geriausias pieno ūkis 2023“. Smagu, kad Jūs savo gyvenime pasirinkote svarbią misiją – gaminti maistą žmonėms. Jūsų dėka ant mūsų visų stalo atsiranda pieno produktai, be kurių didžioji dalis žmonių neįsivaizduoja savo dienos“,– sveikindamas šventės dalyvius įmonės 100-mečio proga, sakė M.Stasiulis. Jis į sceną pakvietė „Žemaitijos pieno“ generalinį direktorių Robertą Pažemecką ir žaliavos pirkimo direktorę Jurgitą Vaičiulę.
R.Pažemeckas padėkojo visiems, siekiantiems tik geriausio rezultato ir palinkėjo įmonės 100-mečio proga, kad visuomet vienytų bendrystės jausmas, o šventėje lydėtų puiki nuotaika. Jam antrino J.Vaičiulė, taikliai įvertindama ūkininkų svarbą: „Be Jūsų nebūtų mūsų“.
Paskelbus „Žemaitijos pieno“ ir Lietuvos pieno ūkių asociacijos nominacijas, įmonės generalinis direktorius R.Pažemeckas ir žaliavos pirkimo direktorė J.Vaičiulė pirmąja nominacija „Už tiekiamą aukščiausios kokybės ekologišką pieną“ apdovanojo Vygantą Jokubaitį. Toliau sekė 10 nominacijų „Už tiekiamą aukščiausios kokybės pieną“, taip pat viena nominacija „Už didžiausią pristatyto pieno kiekį“. Ja nominuotas Mindaugas Beniušis.
Šventės vedėjas pasiūlė atsikvėpti ir nusikelti į 1924 metus, kai kūrėsi įmonė. Būtent tą metą atspindėjo trumpas vaidinimas apie pienininko Stasio ir jo išrinktosios Onytės meilę, kur netrūko gražiausių jaunystės akimirkų, išsiskyrimo kartėlio, pavydo bei klaidų. Vis tik nugalėjo meilė ir vaidinimo finale Stasys laikė aukštai ant rankų iškėlęs Onytę. Viso vaidinimo metu skambėjo operos solistų Liudo Mikalausko ir Egidijaus Bavykino dainuojamos gražiausios tarpukario autorių dainos, o Kauno muzikinio teatro šokėjai lengvai skrajojo po sceną.
Pasistiprinus gardžiais patiekalais, renginio vedėjas M.Stasiulis pakvietė „pamiklinti smegenis“. Tam geriausiai tiko „protmūšis“ apie Lietuvos ir „Žemaitijos pieno“ kai kuriuos istorinius momentus. Vieni atspėjo, o kiti daug naudingo sužinojo, pavyzdžiui, kad 2024 metais ne tik pieninė Telšiuose įkurta, o ir pirmąkart Lietuvoje leista balsuoti moterims, per Antrąjį pasaulinį karą pieninės darbuotojai patys buvo išardę ir paslėpę įrengimus, kad besitraukdami vokiečiai jų neišsivežtų, kad 2010 metais tuometis Lietuvos Prezidentas su ponia Alma tapo sūrio DŽIUGAS „krikštatėviais“ ir t.t. Visi teisingai atsakiusieji, apdovanoti.
Po to vėl pasipylė nominacijų gausa: kiekvienoje po 10 nominantų – „Už itin aukštą karvių bandos produktyvumą“, „Už ilgametį bendradarbiavimą su „Žemaitijos pienu“, „Už ryžtą investuoti į pieno ūkį“.
Apdovanojimus pakeitė visų laukiama sūrio DŽIUGAS laikymo ištvermės rungtis. Vyrai turėjo kuo ilgiau išlaikyti ištiestose pečių plotyje rankose po sūrio galvą, sveriančią 4,5 kg, o moterims užduotis lengvesnė – jos sūrio galvą turėjo laikyti ištiestose į priekį rankose. Galynėjosi 4 vyrai ir 4 moterys, o ilgiausiai rankose išlaikę sūrį, susirungė finale. Tarp vyrų nenugalimas buvo žemaitis Domas, o tarp moterų – aukštaitė Rūta. Jiems atiteko puikūs prizai – po sūrio galvą.
Pasibaigus nuotaikingam šurmuliui, vėl sekė nominacijų dešimtukai: „Už visapusiškai geriausią pieno ūkį“ ir „Už įgyvendintas investicijas“. Pastarosios nominacijos dešimtuko laukia ypatinga dovana – kelionė į Sakartvelą.
„Žemaitijos pieno“ bendrovę jubiliejaus proga pasveikino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, palinkėdamas toliau sėkmingai bendradarbiauti. Jis padėkos raštą ir atminimo dovaną įteikė įmonės generaliniam direktoriui Robertui Pažemeckui, o įspūdingą gėlių puokštę – žaliavos pirkimo direktorei Jurgitai Vaičiulei.
Kad nenusloptų gera nuotaika, renginio vedėjas M.Stasiulis toliau nutarė pamankštinti šventės dalyvių protą – šįkart muzikinį. Ir kaip nustebo, kai vos po vieno ar dviejų akordų atsirado sėkmingai dainą atspėjančių. Muzikinė dvasia toliau įsisiūbavo visu smarkumu, kai scenoje pasirodė energingasis Saulius Prūsaitis su grupe. Niekas tokiam koncertui neliko abejingas, todėl šalia scenos atlaisvintoje vietoje sukosi poros, o kai kas ir dainą kartu su atlikėjais traukė. Braukė prakaitą S.Prūsaitis, rasojo džiaugsmu švytinčių ir dainininką palaikančių šventės dalyvių veidai.
Visi džiaugėsi puikiai pavykusia švente, nes kiekvienas iš jos namo išsivežė po įspūdingos nuotaikos gūsį.
Gražu.