Endokrinologija – tai medicinos sritis, nagrinėjanti hormonų sistemos veiklą ir sutrikimus. Regioninėje Telšių ligoninėje dirbantis gydytojas endokrinologas Justinas Perminas pasakoja apie savo profesinį kelią, endokrinologijos kasdienybę, pacientų priežiūrą, švietimą bei naujausias technologijas, gerinančias ligos kontrolę ir gyvenimo kokybę.
Algirdas Dačkevičius
– Ką Jums reiškia Telšiai ir kas paskatino pasirinkti endokrinologo kelią, kuo ši sritis Jus labiausiai įkvepia?
– Telšiai – mano gimtasis miestas, kuriame prasidėjo kelionė link medicinos. Besimokydamas mokykloje, visada galvodavau apie ateitį ir būsimas studijas. Geriausiai sekėsi tikslieji mokslai: chemija, biologija, matematika, tad natūralu, kad mintys krypo į biomedicinos sritį – mediciną. Be to, bendravimas su aplinkiniais nesukeldavo sunkumų – lengvai rasdavau kalbą su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Pirmaisiais studijų metais svarsčiau tarp kelių rezidentūros sričių: endokrinologijos ir oftalmologijos. Galiausiai simpatijas pelnė endokrinologija. Ši sritis kupina hormonų rebusų, apimančių įvairias endokrininių liaukų ašis: hipofizę, skydliaukę, prieskydines liaukas, antinksčius ir lytinę sistemą. Dažnai pasitaiko ne vienos, bet kelių liaukų sutrikimai. Hormonų veiklos organizme įvairovė ir sutrikimų priežasčių ieškojimas lėmė mano pasirinkimą tapti endokrinologu.
Labiausiai įkvepia tai, kad medicinos srityje nuolat vyksta pažanga: sukuriami nauji vaistai, nustatomas esamų vaistų teigiamas poveikis organizmui, gerėja tyrimų galimybės, atsiranda naujų žymenų ligos diagnozės patvirtinimui ir gydymo efektyvumo įvertinimui, sparčiai tobulinamos skaitmeninės technologijos – insulino pompos, nuolatiniai gliukozės matuokliai, vaizdiniai tyrimai.
– Kaip apibrėžtumėte endokrinologo profesijos misiją šiandieninėje medicinoje?
– Pirmiausia – laiku pastebėti, įtarti ir diagnozuoti ligą, siekiant išvengti negrįžtamų pokyčių ar komplikacijų. Nustačius ligą, svarbiausia siekti geriausios kontrolės bendradarbiaujant su pacientu. Esminis abipusis ryšys ir noras kartu pasiekti geriausių rezultatų. Net turint visas gydymo galimybes, gydytojas bus bejėgis be paciento įsitraukimo į ligos valdymą.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate, siekdami padėti pacientams ne tik mediciniškai, bet ir psichologiškai?
– Dažnai tenka ilgiau diskutuoti su pacientu dėl tolimesnių rekomendacijų, kai dėl ligos reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą, laisvalaikį ar kitus įpročius. Džiaugiuosi, kad Telšių pacientai yra draugiški, nuoširdūs, atviri ir supratingi, noriai bendradarbiauja ir ieško geriausių sprendimų.
– Kokios endokrininės ligos dažniausiai diagnozuojamos Telšių regione?
– Dažniausiai susiduriame su cukriniu diabetu (1 ir 2 tipo), skydliaukės ligomis (hipotiroze, hipertiroze, pooperaciniais sutrikimais), antinksčių funkcijos sutrikimais, pasitaiko hipofizės funkcijos sutrikimų. Sparčiai daugėja nutukimo atvejų, kuris šiandien pripažįstamas lėtine liga, darančia žalą ne tik pacientui, bet ir visuomenei, didinant gretutinių ligų gydymo kaštus ir mažinant darbingumą.
– Ar pastebite ryškias tendencijas, susijusias su gyvenimo būdu, kurios veikia endokrininių sutrikimų paplitimą?
– Žinoma. Nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka ir per didelis streso lygis lemia nutukimą bei kitus endokrininius sutrikimus, blogina gyvenimo kokybę ir skatina gretutinių ligų išsivystymą. Taip pat nesuderintas poilsio ir darbo režimas gali paveikti skydliaukę, antinksčius ir reprodukcinę sistemą.
– Kaip atrodo Jūsų tipinė darbo diena – nuo konsultacijų iki diagnostikos ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo?
– Poliklinikoje darbo diena įtempta – sulaukiame įvairių pacientų. Vieni atvyksta dėl kontrolės, antri – patvirtinti ar paneigti įtariamą ligą, tretiems pasitaiko, kad vizito metu įvertinama ankstesnė liga, jos kontrolė ir įtariamas kitos liaukos sutrikimas. Stacionare atliekami tikslinamieji tyrimai, užtikrinamas cukrinio diabeto kontrolės efektyvumas, tikslinamos komplikacijos ir peržiūrimas gydymas.
Džiugu, kad ligoninės administracija ir direktorė Jovita Seiliuvienė palankiai vertino mano viziją plėsti endokrininio profilio galimybes ne tik Konsultacinėje poliklinikoje, bet ir Vidaus ligų skyriuje. Diagnostikos galimybės tiek hormoninių, tiek vaizdinių tyrimų srityje pagerėjo, taip pacientai iš Telšių ir aplinkinių miestų gali gauti tyrimų galimybes, panašias į didžiausių šalies gydymo įstaigų.
Poliklinikoje dirbantys kolegos – kardiologai, oftalmologai, angiochirurgai, ortopedai-traumatologai, dermatologai, nefrologai, neurologai, radiologai, reabilitologai – svarbūs tikslinant komplikacijas, koreguojant gydymo planus ir siekiant geriausių pacientų rezultatų.
– Kiek svarbi ankstyva diagnostika?
– Ji itin svarbi – tai leidžia užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui ir progresavimui. Liūdna, kai pacientas atvyksta su pažengusiomis komplikacijomis. Kita vertus, geriau vėliau atrasta liga nei visiškai nediagnozuota ar negydoma.
– Kaip šiuolaikinės technologijos keičia Jūsų darbą ir pacientų gyvenimo kokybę?
– Tenka nuolat prisitaikyti prie išmaniųjų technologijų. Nuolatiniai gliukozės matuokliai, insulino pompos ir telemedicina gerina ligos kontrolę bei gyvenimo kokybę. Pacientams reikia paaiškinti, kaip naudotis prietaisais, atpažinti klaidas. Šių technologijų prieinamumas gerina kontrolę, atitolina komplikacijų išsivystymą, leidžia stebėti cukraus kiekį realiu laiku ir imtis reikiamų priemonių. Laimė, kad dauguma priemonių yra kompensuojamos, o tai yra puiki investicija į geresnę gyvenimo kokybę.
– Kiek svarbus pacientų švietimas Jūsų praktikoje?
– Labai svarbus. Nemedikamentinės gydymo priemonės – dieta, gyvenimo būdo keitimas, fizinio aktyvumo palaikymas, žalingų įpročių mažinimas ar atsisakymas – yra būtinos. Kiekvienos konsultacijos metu pacientui paaiškinamas ištyrimo planas, aptariami galimi gydymo variantai. Slaugytojai diabetologai, pavyzdžiui, RTL dirbanti Z. Dzigelienė, prisideda prie informacijos perteikimo pacientams ir jų švietimo ligos valdyme.
– Ar ligoninėje pakankamai dėmesio skiriama prevencijai?
– Tikrai taip. Pagal poreikį išduodami trumpi informaciniai lankstinukai, per konsultacijas aptariami esminiai principai ligos valdyme ir gydymo pasirinkime, nagrinėjamos nemedikamentinio gydymo galimybės: subalansuota mityba, fizinio aktyvumo palaikymas, žalingų įpročių vengimas ir atsisakymas.
– Kaip bendradarbiaujate su šeimos gydytojais, dietologais ir kitais specialistais?
– Pacientai pirmiausia kreipiasi pas šeimos gydytojus, kurie pastebi galimus organizmo pokyčius ir nukreipia pas endokrinologą. Dažnai randama hiperglikemija ar skydliaukės hormonų pokyčiai. Nutukimo atvejais, pašalinus endokrinines priežastis, rekomenduojama dietologo konsultacija. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams mitybos subtilybes paaiškiname kartu su slaugytoja diabetologe. Kai kuriems endokrininėms ligoms reikalingas operacinis gydymas, todėl bendradarbiaujame su chirurgais. Jei tyrimų rezultatai reikalauja III lygio įstaigos galimybių, pacientai nukreipiami į III lygio įstaigas Kaune ar Vilniuje. Taip pat sulaukiame pacientų siuntimų iš kitų specialistų – kardiologų, nefrologų – dėl AKS padidėjimo ar gydymui nepasiduodančios hipertenzijos.
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, prieš konsultaciją patariame atlikti HbA1c tyrimą, kuris atspindi trijų mėnesių gydymo efektyvumą. Laiku atlikti tyrimai leidžia endokrinologui stebėti ligos eigą, užkirsti kelią komplikacijoms ir pasirinkti optimalų gydymą, vadovaujantis galiojančiais gydymo algoritmais.
– Kokius tikslus sau keliate artimiausiems metams?
– Siekiu užtikrinti visapusišką pacientų hormoninį ištyrimą laboratoriniais ir radiologiniais tyrimais, jų interpretaciją bei problemų sprendimą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir gydymo algoritmais. Džiaugiuosi, kad mūsų ligonine pasitiki pacientai iš Mažeikių, Plungės, Skuodo, Kuršėnų, Šiaulių ir aplinkinių rajonų. Tai skatina plėsti endokrinologinio profilio galimybes Regioninėje Telšių ligoninėje ir rodo pasitikėjimą mūsų teikiamomis paslaugomis Vakarų Lietuvos regione.
– Ačiū už pokalbį.