Savivaldybė džiugiai paskelbė, kad „Telšių pramonės parkas pripažintas valstybei svarbiu projektu“. Deja, tai anaiptol nereiškia, kad tuoj plūstels pieno upės, iš dangaus prapliups saldainių lietus ar Telšiai ims augti greičiau nei grybai po šilto lietaus. Keista, bet tai ne vien džiugi, bet ir nerimą kelianti naujiena.
Alvydas Ivoncius
Vietos valdžia jau įrodė: pritraukti verslo investicijų nesugeba
Prisiminkime, ką tikriausiai daugelis spėjo primiršti – pompastišką gyrimąsi, kai buvo pradėta tvarkyti buvusių kareivinių teritorija, gavus Europos Sąjungos paramą.
2016-2017 metais įgyvendinto projekto vertė buvo 1 mln. 363 tūkst. eurų, iš jų Europos Sąjunga skyrė 1 mln. 260 tūkst. eurų. Savivaldybė iš savo biudžeto prisidėjo 10 tūkst. eurų.
Pompastikos anuomet netrūko: neva plūstels investicijos, o dar buvo numatyta vieta „Telšių autobusų parko“ gamybinei bazei, kai šios įmonės nekilnojamasis turtas Luokės gatvėje aferą primenančiais būdais buvo parduotas privačiam asmeniui, kuris paskui jį perpardavė už kelis kartus didesnę sumą.
Buvusių kareivinių teritorijoje įrengta trylika sklypų, nutiesti keliai, šaligatviai, nuotekų ir gatvių apšvietimo tinklai, nugriauti nebereikalingi pastatai.
Metai išpustė vietos politikų optimizmą ir pompastiką. Per aštuonerius metus vos viena įmonė susidomėjo vienu sklypu. Didžioji teritorijos dalis kol kas tinkamai nebent ožkoms ir avims ganyti. Niekas čia nesiveržia investuoti, ką nors statyti, „kurti naujų darbo vietų“. O Savivaldybė anuomet skelbėsi: „Mūsų šalyje analogiškų projektų nėra, buvusių karinių miestelių teritorijas tvarko kelios užsienio šalys, kurių atstovai vieningai pripažino, kad Telšių rajono savivaldybės administracija, tvarkydama šią teritoriją, dėl operatyvumo ir atliktų darbų tapo lydere, lyginant su kitomis šalimis“.
Beje, Savivaldybė toje teritorijoje pati net nepastatė naujos „Telšių autobusų parko“ gamybinės bazės.
Būtent patirtis dėl buvusių kareivinių teritorijos ir kelia nerimą, omenyje turint kur kas didesnius plotus pramonės parkui rytinėje Telšių pusėje prie apvažiavimo. Savivaldybė jau supirkinėja sklypus.
Išasfaltuos žvyrkelio dalį
Dabar vėlgi numatyta toje pusėje „pagerinti sąlygas“. Bus išasfaltuotas žvyrkelis nuo Karaliaus Mindaugo gatvės iki karinio miestelio teritorijoje atsiradusios Jono Semaškos gatvės. Sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra įsigaliojo šių metų liepos 16 dieną. Darbų atlikimo pabaiga – 2028 metų gruodžio 31 diena, vertė – 674 tūkst. eurų. Centrine projektų valdymo agentūra paskelbė: „Planuojami infrastruktūros gerinimo darbai – važiuojamosios dalies atnaujinimas, siekiant pagerinti eismo sąlygas, transporto pralaidumą ir susisiekimą su pramoniniais ir (arba) komerciniais sklypais, esančiais buvusioje Telšių karinio miestelio teritorijoje; pėsčiųjų tako įrengimas, užtikrinant patogų ir saugų pėsčiųjų judėjimą; lietaus nuotekų tinklų įrengimas, siekiant pagerinti teritorijos drenažą. Nors projektas tiesiogiai neskatina inovacijų plėtros, jo įgyvendinimas sudarys palankias sąlygas ateities investicijoms ir verslo iniciatyvoms Telšių mieste“.
Neva „atveria naujas galimybes“
Taigi neseniai Savivaldybė džiugiai paskelbė: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino Telšių pramonės parką valstybei svarbiu projektu“.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.72)
Galima drąsiai konstatuoti, kad Telšiai vienas iš sparčiausiai degraduojančių ir nykstančių rajonų centrų Lietuvoje.
Skirtingai nuo šalia klestinčios ir neįtikėtino dydžio investicijas kasmet pritraukiančios Plungės.