Devyniasdešimt aštuoni. Tiek globojamų vaikų šiuo metu yra mūsų savivaldybėje. Telšių Socialinių paslaugų centro Globos centro veiklos koordinatorė Jurgita Venclovienė sako, kad sunkiausia surasti, kas apsiimtų globoti paaugliško amžiaus vaikus. Kiekvieno globos reikalingo vaiko situacija – ne jo paties, o vienokių ar kitokių suaugusiųjų klaidų pasekmė. Laimė, visuomenės požiūris į tokius vaikus pamažu kinta į gerąją pusę. To išraiška matyti ir statistikoje. Telšiuose turime 58 globojančias šeimas ir dvi budinčiųjų globotojų šeimas, kurios pasiruošusias bet kada, kuomet tik prireiks, priimti į savo namus vaikus. O J. Venclovienė teigia matantį didžiulį teigiamą pokytį lyginant su ankstesniais laikais, kuomet tėvų ar artimųjų neturintys vaikai valstybės būdavo apgyvendinami vadinamuosiuose vaikų namuose.
Stasys Katauskas
Globojančios šeimos
„Jau keleri metai, kuomet nė vienas vaikas Telšiuose nebėra apgyvendinamas institucijoje“, – sako J. Venclovienė. Su ja vėjuotą šio pavasario popietę kalbamės Globos centre, kur neseniai vyko susitikimas su keliomis vaikus globojančiomis šeimomis. Pokalbyje taip pat dalyvauja Telšių Socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė bei globėjus rengiančios specialistės Daiva Bikniuvienė ir Indrė Grigaitienė.
Tapti globojančia šeima nėra paprasta. „Skaičiuojama, jog maždaug treji metai užtrunka nuo žmogui pirmąsyk į galvą ateinančios minties priimti į savo šeimą globoti kitą vaiką iki tol, kol imamasi realizuoti tokį sumanymą“, – pasakoja J. Venclovienė. Nekeista. Juk kalba eina apie žmogų, už kurį teks prisiimti visą atsakomybę, teks atstoti jam tėvą ir motiną, auginti, išleisti į gyvenimą. Natūralu, kad prieš priimdami tokį sprendimą žmonės dvejoja, ar pajėgs tokį vaiką mylėti kaip savo, ar pajėgs pakelti anksčiau ar vėliau ištiksiančius sunkumus. Juolab, būtina, kad tokiam sprendimui pritartų visi vyresni nei šešiolikos metų šeimos nariai. Ir tik tuomet, jei sprendimas globoti priimamas pačioje šeimoje, prasideda dokumentų pateikimo procesas (sveikatos pažymos, prašymo užpildymas). Valstybės vaiko teisių apsaugos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritoriniame vaiko teisių apsaugos skyriuje atliekamas pirminis vertinimas. Tada dokumentai siunčiami į Telšių socialinių paslaugų centro Globos centrą, kuriame vykdomi mokymai, vertinamas pačių žmonių pasirengimas, parengiama išvada. Siekiama, kad po sprendimo laiminga liktų ir spendimą globoti priėmusi šeima, ir pats vaikas.
„Žinoma, natūralu, kad žmonės nori mažų, neturinčių didelių sveikatos sutrikimų vaikų. Bet globos reikia ir vyresniems vaikams. Vaikai, kuriems reikalinga globa, būna patyrę įvairių netekčių, turi trauminių patirčių, raidos sutrikimų. Be to, jie būna įvairaus amžiaus, o visai mažiukams kartais dar neįmanoma nustatyti, ar neišryškės kokie raidos sutrikimai jiems augant“, – sako D. Bikniuvienė.
Tad pasitaiko ir liūdnų situacijų, kuomet paėmusi globoti vaiką šeima po kurio laiko jį sugrąžina. Telšių Globos centre tokių atvejų nutinka vidutiniškai po du per metus, pastebi pašnekovės. Visgi, gerų istorijų būna daugiau. Telšiuose esama ir šeimų, auginančių po tris ar keturis globos netekusius vaikus. Tris ar daugiau globos netekusių vaikų globojančioms šeimoms kuo galėdama padeda ir Telšių rajono savivaldybė. Globėjams, globojantiems tris ir daugiau vaikų, mokamas atlygis, užtikrinamos socialinės garantijos.
Globojančios mamos
Viena tokių mamų vardu Jurgita. „Jaučiuosi kaip princesė, nes namuose esu viena moteris tarp šešių vyrų“, – sako keturis berniukus į savo namus priėmusi moteris. Kita globėja, vardu Živilė, dalijasi pavyzdžiu, kaip sėdi prie gydytojo priimamojo durų ir visi penki vaikai bando atsisėsti ant kelių ar bent prisiglausti. „Ir sėdžiu kaip kengūra su kengūriukais. Sunku apibūdinti šį jausmą. Jaučiuosi pakylėta, kai visi tave apkabina, ypatinga ir reikalinga. Tas jausmas dažnai sugraudina“, – kalba Živilė.
Kalbėdamos apie savo patirtis, moterys džiaugiasi turimu su vaikais ryšiu, galimybe laisvai apie viską kalbėtis, abipusio pasitikėjimo pojūčiu. „Jie pradaro namų duris grįžę iš mokyklos ir man neužtenka rankų ir ausų juos apkabinti ir išklausyti. Kartais pasidžiaugiu ir pati savimi dėl to, kokį ryšį su vaikais pavyko sukurti“, – sako Živilė. „Kai matau vaikų sėkmes mokykloje, suaugusiųjų vaikų priimamus sprendimus, kuriamus santykius su kitais žmonėmis, didžiuojuosi jais“, – pasakoja dar viena globėja. Globojančios mamos džiaugiasi matydamos, jog jų dedamos pastangos auginant priimtus į savo šeimas globoti vaikus, nelieka bevaisės.
Klausiu, ar sumanymas globoti vaikus dažniau kyla moterims. I. Grigaitienė patvirtina, kad dažniausiai taip. Bet priduria, kad būna, jog ir vyrai tampa idėjos, imtis globos, iniciatoriais.
Padėti užaugti
Istorijos, kurias girdžiu, Globos centre dirbančių moterų pasakojimai rodo, kaip per gerą dešimtmetį pakito visuomenės požiūris. Nustojome būti šalimi, kuri dėl įvairių priežasčių vienus likusius vaikus, netekusius abiejų tėvų arba paimtus iš šeimos dėl vaikui pavojų keliančių aplinkybių, nuo mažens tiesiog uždarydavo valstybiniuose namuose. Tapome valstybe, kuri stengiasi kiekvienam vaikui surasti tikrus namus. Tapome visuomene, kurioje atjautos ir noro padėti kasmet matosi vis daugiau.
Tiesa, pagal šių metų vasario duomenis, Globos institucijose skirtinguose Lietuvos miestuose vis dar gyvena 975 vaikai, netekę tėvų globos. Tačiau net 4141 tėvų globos netekęs vaikas Lietuvoje auga šeimose. Iš viso tokių globojančių šeimų šalyje jau 3153. Galima pasidžiaugti, jog mūsų savivaldybėje jau trečius metus iš eilės nė vienam vaikui neprireikia gyventi globos institucijoje.
Tėvų globos netekę vaikai labai pažeidžiami. Visiems mums, net tobuliausiose šeimose užaugusiems, įsirėžia vaikystėje patirti dalykai. Įsirėžia visam gyvenimui. Galima tik įsivaizduoti, kokie dalykai įsirėžia tėvų globos netekusių vaikų atmintyje ir širdelėse. Ne kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias vienodai prasideda, ne kiekvienam duota po lygiai. Todėl ypatingos pagarbos nusipelno žmonės, pasiryžę savo meilę, laiką ir dėmesį paskirti tam, kad suteiktų namus ir normalų gyvenimą vaikams, kuriems šito stinga. Tada, kai tikrieji tėvai to nepajėgia arba kuomet dėl nutikusios nelaimės tų tikrųjų tėvų nebėra.
Globos centras dirba, bendrauja su šeimomis, kad mūsų krašte neliktų nė vieno niekam nereikalingo vaiko. Organizuojami mokymai globėjams aktualiomis temomis, supervizijos, savipagalbos grupių susitikimai. Rengiamos šventės globojančioms šeimoms, renginiai vaikams. Bet be švenčių ir renginių yra ir kantrus, kasdienis, labai reikalingas darbas. Su pačiais vaikais ir šeimomis. Su biologiniais tėvais, su jau globojančiais ir su siekiančiais dar tik įgyti globos teisę.
Telšių socialinių paslaugų centre veikiančiame Globos centre (internetinis adresas www.telsiuspc.lt) visada laukiami žmonės, pasiryžę padėti užaugti kitam mažam ar kiek paūgėjusiam žmogui, kuriam reikalinga globa. Ir turbūt teisinga sakyti, jog atiduodami save, žmonės ne tik duoda. Kartu ir gauna, kartais galbūt net daugiau nei drįso tikėtis.
Leave a Reply