Varnių Šv. Aleksandro bažnyčią pasiekė ypatingas kūrinys – Austrijoje nulietas Šv. Jono varpas. Tai istorinis įvykis ne tik parapijai, bet ir visam miestui.
Antanas Ivinskis
Kadaise Varnių Šv. Aleksandro (Senųjų Varnių) parapijos bažnyčia turėjo tris varpus. Iš šios bažnyčios 1675 m. vizitacijos akto sužinome: „Kapinės dar nėra gerai aptvertos, nėra kaulų saugyklos („kaulinyčios“), varpinė su vidutinio dydžio varpais, ir trečiasis varpas yra bažnyčios bokšte“ („Nondum bene cinctum caemeterium, ossorium deest, campanile cum campanis mediocribus, et tertia in turri templi.“) Koks šių varpų likimas, nenustatyta, bet, greičiausiai, jie sveiki ilgai neišliko, nes Katedros klebonas kun. Antanas Juozapavičius laiške Mykolui Brenšteinui į Vilnių 1922 m. rašė, kad „Senųjų Varnių“ bažnyčioje yra trys varpai ir išvardijo juos tokia seka: didysis – 1805 m., mažesnis – 1723 m. ir mažiausiais – 1785 m. (šis galėjęs būti net Varnių liejyklos kūrinys). Bet tie varpai jau vėlesni nei minėtas (1675 m.) inventorius.
Ar šie varpai 20 a. pr. dar skambėjo, t. y. ar nebuvo jau įskilę, kunigas nepaminėjo. Vis dėlto problemos, matyt, būta, nes Šv. Aleksandro parapijos klebonas Stanislovas Janeliūnas 1933 m. parūpino naują varpą. Ant šio varpo buvo toks įrašas:
„1933 M.
AUKA IGNACO RADAVIČIAUS
GIMUSIO VARNIUOSE GYVENANČIO CHICAGOJE
RŪPESNIU SEN. VARNIŲ KLEB. STAN. JANELIŪNO“.
Karo pradžioje (1941 m.) degant Varniams, sudegė ant „Medinės bažnyčios“ šventoriaus stovėjusi varpinė, žuvo ir naujasis varpas, ir galbūt kiti trys. Stebuklas, kad nesudegė pati bažnyčia. O jei kurie varpai ir nežuvo, pradingo – juk bažnyčia buvo iš tikinčiųjų atimta ir paversta sandėliu.
Prieš trejus metus (2023) mirus kanauninkui Jonui Petrauskiui, buvo pasvarstyta, kaip įamžinti šį garbų Varniams ypatingai nusipelniusį dvasininką. Kadangi kanauninko restauruota Šv. Aleksandro bažnyčia varpo neturėjo nuo 1941 metų, sutarta pasirūpinti nauju varpu, kuris ir būtų tarsi paminklas ilgamečiam Varnių klebonui kan. Jonui Petrauskiui, Varniuose kunigavusiam nuo 1972 iki 2023 metų.
Pasak klebono kanauninko Andriejus Sabaliausko, vyskupo Motiejaus Valančiaus žodžiais tariant, bažnyčia be varpo yra kurčnebylė. Po mėnesio turėtų prasidėti varpo įtvirtinimo darbai, o iki tol jis stovės prie bažnyčios durų. Nuoširdi padėka klebonui A. Sabaliauskui už rūpestį ir pastangas įgyvendinant šį svarbų sumanymą.
Varpas išlietas Grassmayr šeimos liejykloje Insbruke (Austrija), veikiančioje nuo 1599 metų. Jis bus pašventintas Šv. Jono vardu, nes dedikuojamas kan. Jono Petrauskio atminimui. Todėl varpą puošia Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jono po Nukryžiuotuoju reljefas, specialiai šiam varpui sukurtas skulptoriaus Rimanto Eidėjaus. Visą apatinį varpo perimetrą juosia užrašas: „Kunigas Jonas Petrauskis Telšių kanauninkas ir Varnių klebonas anksčiau išniekintą Šv. Aleksandro bažnyčią dieviškajam garbinimui prikėlė“ („R. D. JOANNES PETRAUSKIS CANONIC TELŠENSIS ET PAROCHUS VARNENSIS ECCLESIAM S. ALEXANDRI OLIM PROPHANATAM CULTUI DIVINO RESTAURAVIT“). Šiuo dedikaciniu tekstu akcentuojamas svarbiausias kanauninko J. Petrauskio nuopelnas Varniams, o pasirinkimas tekstą užrašyti lotynų kalba pabrėžia pačios Bažnyčios amžinumą.
Viršutinėje varpo dalyje išlietas kviečių varpų ir vyno taurės – Eucharistijos simbolių – frizas, pabrėžiantis kan. Jono kunigystę. Austriško maumedžio jungas sujungtas su dekoratyvine varpo karūna, sudaryta iš šešių ąsų su angelų galvutėmis, būdingomis Grassmayr liejyklos darbams.
Viso varpo komplekto svoris siekia apie 900 kilogramų, iš jų pats varpas sveria apie 780 kilogramų. Jis skambės sodriu g (sol) tonu, derintu 440 Hz dažniu.
Kadangi istorinės varpinės atstatyti nėra galimybės, varpas bus sumontuotas ažūrinėje plieno konstrukcijoje bažnyčios išorėje, šalia didžiojo altoriaus. Montavimo darbai numatomi po mėnesio.
Kiekviename Šv. Jono varpo dūžyje visi jo aukotojai išgirs ir savo maldos balsą.
Leave a Reply