Vos keli kilometrai nuo Telšių, tačiau patekęs į Gadūnavo seniūniją, atsiduri tarsi kitame pasaulyje. Čia legendos gyvena greta kasdienybės, šventvietės ir piliakalniai primena senąją Žemaitiją, o žmonių darbai kuria šiuolaikišką, tvarkingą ir augančią bendruomenę. Neatsitiktinai Gadūnavo seniūnija, kuriai jau septynerius metus vadovauja seniūnas Justas Dapkus, šiandien laikoma viena patraukliausių Telšių rajono teritorijų.
Tai kraštas, kuriame darniai susilieja turtinga istorija, išskirtinis gamtos grožis ir stiprios bendruomenės. Nuo legendinio Džiugo kalno iki Panų kalno šventvietės, nuo senųjų dvarų iki sparčiai tvarkomų viešųjų erdvių – Gadūnavo seniūnija šiandien yra gyvas pavyzdys, kaip puoselėjant praeitį galima kurti patrauklią ateitį.
Vieta, kur gyva Žemaitijos dvasia
Gadūnavo seniūnija iš kitų Telšių rajono seniūnijų išsiskiria ne tik geografine padėtimi, bet ir nepaprasta istorine bei kultūrine koncentracija. Tai arčiausiai Telšių miesto esanti kaimiškoji seniūnija, kurioje susilieja miesto artumas ir tikras žemaitiškas kaimas. Tačiau didžiausias jos turtas – paveldas.
Būtent čia stūkso garsusis Džiuginėnų piliakalnis, geriau žinomas kaip Džiugo kalnas. Pasak legendos, čia palaidotas milžinas Džiugas – vienas ryškiausių Žemaitijos mitologinių personažų, kurio vardas iki šiol siejamas su Telšių krašto tapatybe.
Seniūnijoje taip pat yra Buožėnų piliakalnis, menantis ankstyvųjų žemaičių gyvenvietes, o Pasruojės kaime stūkso Panų kalnas, dar vadinamas Mergakalniu. Tai viena paslaptingiausių ir dvasingiausių vietų Telšių rajone. Čia stovi koplyčia, renkasi piligrimai, vyksta religinės apeigos, o vietos žmonės iki šiol pasakoja legendas apie ypatingą šios vietos aurą.
Ne mažiau svarbūs ir Kęstaičiai. Šio kaimo vardas visoje Žemaitijoje siejamas su XIX amžiaus tikėjimo gynimo istorija ir pasipriešinimu carinės valdžios vykdytai rusifikacijai. Kęstaičiai iki šiol išlieka svarbiu religinės atminties simboliu.
Dvarai, kultūros paveldas ir iškilūs žmonės
Seniūnas Justas Dapkus ne kartą yra pabrėžęs, kad Gadūnavo seniūnija yra viena turtingiausių Telšių rajone istorinio paveldo objektais. Čia išlikę dvarai ir jų sodybos pasakoja apie kelis šimtmečius trukusią Žemaitijos bajorijos istoriją. Svarbiausias jų – Džiuginėnų dvaras. Jis glaudžiai susijęs su Gorskių gimine, lietuvių literatūros klasike Julija Beniuševičiūte-Žymantiene, geriau žinoma Žemaitės vardu, bei dailininku ir kraštotyrininku Juozapu Perkovskiu. Dvaras išlieka vienu reikšmingiausių kultūros paveldo objektų visame Telšių krašte.
Ne mažiau svarbi ir Brėvikių dvaro sodyba, primenanti garsiuosius Narutavičius. Stanislovas buvo Nepriklausomybės akto signataras, o Gabrielius – pirmasis Lenkijos prezidentas.
Gadūnavo seniūnija svarbi ir Lietuvos kultūros istorijai. Čia yra poetės Karolinos Praniauskaitės gimtojo Padurbinio menamo dvarelio vieta. Karolina Praniauskaitė buvo viena ryškiausių XIX amžiaus Žemaitijos kultūros asmenybių – pirmoji moteris poetė. Kalnėnų kaime gimė poetas ir muziejininkas Pranas Genys, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Sakralinio paveldo ašimi išlieka neogotikinė Gadūnavo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Ji ne tik puošia miestelio centrą, bet ir telkia bendruomenę. Šiandien parapijai tarnauja iš Telšių atvykstantis prelatas Juozas Šiurys.
Gamta, kuri traukia naujus gyventojus
Nors Gadūnavo seniūnija garsėja istorija, ne mažesnis jos turtas yra gamta. Teritorija plyti Telšių kalvyne, todėl pasižymi išraiškingu reljefu, kalvomis, miškais ir vandens telkiniais.
Didžiausias gamtos perlas – Germanto ežeras, vienas švariausių ir mėgstamiausių ežerų Telšių apylinkėse. Greta seniūnijos ribų plyti ir Ilgio ežeras. Kraštovaizdį papildo Gedrimų miškas, Buožėnų geomorfologinis draustinis, gausūs upeliai, kalvos ir miško masyvai.
Pasak seniūno Justo Dapkaus, būtent gamta yra viena iš priežasčių, kodėl į seniūniją atsikelia nauji gyventojai. Kai daugelyje Lietuvos kaimiškų vietovių gyventojų skaičius mažėja, Gadūnavo seniūnijoje situacija kitokia – žmonių daugėja. Dabar jų čia apie 1700. Kuriasi jaunos šeimos, statomi individualūs namai, veikia verslo įmonės, o naujakuriai atvyksta net iš didžiųjų miestų. Seniūnas mini atvejį, kai gyventi į seniūniją persikėlė profesorius iš Vilniaus, sužavėtas šio krašto gamtos ir ramybės.
Viešosios erdvės keičia seniūnijos veidą
Per septynerius Justo Dapkaus vadovavimo metus bene labiausiai pasikeitė viešosios erdvės. Seniūnas pripažįsta, kad viena svarbiausių užduočių buvo apleistų teritorijų tvarkymas, beverčių statinių likvidavimas ir aplinkos gražinimas.
Vienas didžiausių šiuo metu vykdomų projektų – Gedrimų parko įrengimas. Kadaise šioje vietoje veikė naftos bazė, todėl teko išvežti net užterštą gruntą. Šiandien teritorija neatpažįstamai keičiasi. Tyvuliuoja iškasti tvenkiniai, planuojama per siauresnę jų vietą statyti pėsčiųjų tiltelį, kuriamos poilsio zonos. Ateityje ši vieta turėtų tapti viena patraukliausių seniūnijoje.
Pastaraisiais metais atliktas Pasruojės tilto kapitalinis remontas, sutvarkytos Gadūnavo kapinės – įrengtos trinkelės, nauja tvora, parengtas plotas naujoms kapinėms, planuojama asfaltuoti kelią aplink kapines. Renovacijos sulaukė ir seniūnijos administracinis pastatas, pastatyta nauja malkinė. Buožėnų kaime gyventojams nemokamai veikia pirtis. Daug dėmesio skirta Džiugo piliakalnio aplinkai tvarkyti ir reprezentacinėms erdvėms prižiūrėti. „Prie viešųjų erdvių tvarkymo daug prisideda seniūnijos ūkininkai, kuriems nuoširdžiai dėkojame“, – sakė Justas Dapkus.
Seniūnas taip pat dėkingas Telšių rajono savivaldybės merui ir administracijai už palaikymą įgyvendinant šiuos projektus. Prie aplinkos gražinimo prisideda ir dailininkas Romualdas Vaičekauskas, kurio iniciatyvos suteikia viešosioms erdvėms išskirtinumo.
Stiprybė – žmonės ir bendruomenės
Vis dėlto didžiausias Gadūnavo seniūnijos turtas nėra nei piliakalniai, nei dvarai. Tai žmonės.
Seniūnijoje aktyviai veikia trys kaimo bendruomenės, kurios rengia projektus, organizuoja šventes ir kultūrinius renginius. Ypač aktyvūs yra Gedrimų „Bočiai“, kuriems vadovauja Vanda Ona Manciuvienė. Prie kultūrinio gyvenimo svariai prisideda Nevarėnų kultūros centro direktorius Albinas Šmukšta. Seniūno pagalbininkais vietos gyvenime tampa seniūnaičiai: Gedrimų – Valdas Kačinskis, Buožėnų – Inga Budginienė ir Džiuginėnų – Danutė Račkauskienė.
Kasdienius darbus seniūnijoje daugiausia atlieka trys žmonės: darbininkas Vidmantas Miliauskas, traktorininkas Antanas Opulskis ir vairuotojas Vytautas Norkevičius. Administracijoje dirba vyresnioji specialistė Vida Vasiliauskienė, specialistės Ingrida Bubilienė ir Gražina Narmontienė, vyresnioji socialinio darbo organizatorė Aistė Minskienė, socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, Genovaitė Žalinauskienė, kapinių prižiūrėtoja Aušra Opulskienė, pirtininkė Aldona Norkevičienė ir vyresnioji bibliotekininkė Vaida Aušinskienė.
Seniūnijoje vis daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms. Daugėja pagalbos į namus gavėjų, veikia Savarankiško gyvenimo namai, o Gedrimuose planuojama vietoj buvusios mokyklos įrengti naujus senelių globos namus. Turės savo namus ir bendruomenė.
Šiandien Gadūnavo seniūnija yra puikus pavyzdys, kaip galima derinti pagarbą istorijai, rūpestį žmonėmis ir šiuolaikišką požiūrį į gyvenamosios aplinkos kūrimą. Čia saugomas paveldas, tvarkoma aplinka, auga bendruomeniškumas, o svarbiausia – žmonės tiki savo krašto ateitimi. Būtent todėl Gadūnavo seniūnija šiandien yra viena gyvybingiausių ir patraukliausių vietų visame Telšių rajone. (Telšių r. sav. inf.)
Leave a Reply