Kai kurios ugdymo įstaigos turi savo tradicijas, kartais ir ne po vieną. Turi tokias tradicijas ir Telšių „Džiugo“ gimnazija. Viena jų – kasmetis rugsėjį vykstantis Bendruomeniškumo bėgimas, kuomet gimnazijos mokiniai ir dalis mokytojų susirenka po pamokų tam, kad kartu nubėgtų keletą kilometrų Masčio pakrantėmis. Netapo išimtimi ir šis rugsėjis, nors šiemet gimnazijai jis nelengvas. Dėl planuojamos pagrindinio pastato renovacijos, ugdymo procesą tenka vykdyti skirtinguose kitų mokyklų pastatuose, susispaudus, pasidalinus į dvi dalis. Bet tikrasis mokyklos stuburas yra jos žmonių tarpusavio ryšys, kurio negali išskirti jokios sienos ar nepatogumai. Tą ir paliudijo kasmetis bendruomeniškumo bėgimas, įvykęs praėjusį trečiadienį.
Stasys Katauskas
Šių metų bėgimo maršrutas nusidriekė viena gražiausių miesto vietų. Starto linija buvo duota prie Zakso kalno papėdės, kur sportiškai nusiteikęs jaunimas ir pedagogai trumpai apšilo. Po pramankštos spalvinga džiugiečių bėgikų kolona pajudėjo Masčio ežero pakrantės takais. Finišo tiesioji dalyvių laukė prie Žemaičių muziejaus „Alka“. Distanciją įveikti padėjo ne tik puikus oras, bet ir vienas kito palaikymas – greitesnieji, išskyrus pačius sportiškiausius, per daug neskubėjo, o lėtesnieji sulaukė padrąsinančių šūksnių.
Šiųmetis bėgimas gimnazijos bendruomenei turėjo kur kas gilesnę prasmę nei ankstesniais metais. Nuo šių mokslo metų pradžios „Džiugo“ gimnazijos pagrindiniame pastate, kaip minėta, pamokos nevykdomos, mat laukiama, kol patalpose pasirodys statybininkai. Tad gimnazijos bendruomenė buvo priversta fiziškai išsiskirti. Tokia realybė kažkiek koreguoja įvairias gimnazijos gyvenimo realijas. Tačiau apsispręsta tradicinio bendruomeniškumo bėgimo neatsisakyti.
„Gimnazijai dabar dėl pagrindinio pastato renovacijos sudėtingas laikotarpis, ugdymo procesą tenka vykdyti dviejose laikinose kitų mokyklų patalpose, bet bendruomenė išlieka stipri ir vieninga ir šis bėgimas tą patvirtina“, – po finišo mintimis dalijosi „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas, taip pat bėgęs visą distanciją. Šiuo metu gimnazijos pirmų ir antrų klasių mokiniai glaudžiasi buvusios Suaugusiųjų mokyklos patalpose, o trečiokai bei abiturientai pamokas lanko Telšių „Kranto“ progimnazijoje. Visgi, direktoriaus žodžiais, skirtingi adresai nesumažino bendro identiteto jausmo, o tradicinis renginys tapo puikia proga visiems vėl pasijusti viena didele šeima.
Finišo liniją prie „Alkos“ muziejaus pasiekę mokiniai ir mokytojai neslėpė gerų emocijų. Netrūko nei smagių diskusijų, nei bendrų nuotraukų atminimui. Daugelis dalyvių tvirtino, kad toks simbolinis susibėgimas prie ežero leidžia suprasti, jog mokykla – tai ne tik pastatas ar kabinetai. Tai pirmiausia yra žmonės, idėjos, tradicijos ir gebėjimas palaikyti vienas kitą net ir tuomet, kai aplinkybės nėra pačios lengviausios. Bėgimas Masčio pakrantėmis dar kartą įrodė, kad „Džiugo“ dvasia išlieka gyva ir stipri nepaisant jokių sunkumų.
Leave a Reply