Remontuojant Žemaičių vyskupystės pastatą Varniuose, aptikti žmonių palaikai. Regis, čia labiau „dėsningas“ nei atsitiktinis radinys: kadaise seminarijai pastatyti rūmai iškilo virš buvusių kapinių.
Alvydas Ivoncius
Seminariją pastatė kapinėse
Remontuojant pastatą, atliekami lokalūs archeologiniai tyrimai — tik tose vietose, kur kasamos duobės ar grioviai inžineriniams tinklams. Kasant duobę vandentiekio mazgui, vienoje patalpoje iškasti keturių žmonių palaikai. Archeologinius tyrinėjimus atliekanti UAB „Statybų archeologija“ mums pranešė, kad iš viso, remontuojant pastatą, jame ir šalia aptikti daugybės žmonių palaikai. Žemaičių vyskupystės muziejaus pastatas antroje XVIII amžiaus pusėje pastatytas kunigų seminarijai. Prieš tai medinis seminarijos pastatas buvo netoli tuometės Žemaičių vyskupystės katedros — Šv. Povilo ir Petro bažnyčios.
Knygoje „Varniai“, straipsnyje „Iš Varnių kunigų seminarijos istorijos“, istorikė Zita Genienė rašė, kad naujus mūrinius seminarijos pastatus nusprendė pastatyti vyskupas Jonas Lopacinskis. Seminarijai išlaikyti ir statybai jis skyrė 40 tūkst. auksinų. Vyskupas 1767 m. rašte popiežiui pranešė, kad seminarijos pastato statybą jau beveik baigia.
Seminarijos pastatas iškilo ne tuščioje vietoje. Prieš tai iki 1680 metų gaisro čia stovėjo senoji Žemaičių vyskupystės katedra: medinė, bet, regis, su mūro rūsiais. Prie katedros buvo ir kapinės. Katedrai atminti, manoma, buvo pastatytas varpinės bokštas, sujungtas su seminarijos pastatu. Nėra tiksliai žinoma, kurioje vietoje buvo senoji katedra, tačiau arti seminarijos pastato, o gal ir jo vietoje.
Būta pagoniškų kapinių
Kapinės Žemaičių vyskupystės muziejaus teritorijoje ar šalia jos buvo nuo senų laikų, kadangi buvo aptikti ir senkapiai su pagoniškais palaidojimais.
Varnių senkapius ir jų tyrinėjimus knygoje „Žemaičių praeitis, 1 tomas“ aprašė Jonas Genys. Senkapiai yra prie kelio, ant kalvelės, kairėje Varnelės upės pusėje. Senkapių dalyje buvo pastatyta seminarija. Tačiau senkapiai stipriai suardyti ar apardyti buvo toje pačioje vietoje atsiradusių krikščioniškų kapinių.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 84 (10396)