„Auksinis“ Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogas primena situacijas, kilusias dėl „Telšių autobusų parko“ nekilnojamojo turto pardavimo, turistinio autobuso nuomos, bandymo vos ne mieste pastatyti milžinišką paukštyną ir panašias. Primena dėl rajono vadovų ir valdančiųjų politikų reakcijos. Mūsų valdžia ne kiek stengiasi taisyti padėtį, kiek kurpia naivokus pasiaiškinimus.
Alvydas Ivoncius
Kalčiausias liks valdininkas?
Skelbėme buvusių kandidatų mero rinkimuose atsakymus dėl Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo remonto aplinkybių. Telšių konservatorių lyderis, Savivaldybės tarybos narys Mantas Serva netgi parašė daugiau nei prašytas. Politiko svarstymai verti dėmesio. Panašu, kad M.Serva prisiklausė pasiteisinimų Savivaldybės administracijoje ir jais patikėjo. Arba M.Serva, kaip valdančiosios koalicijos narys, gieda valdančiųjų chore, diriguojant Savivaldybės administracijos vadovams, arba jis nuolankiai patiklus.
Taigi M.Serva mums aiškino neva po šios istorijos viešo paskelbimo „pastebėta projektavimo klaida“. Ne. Joks projektas tuo metu dar nebuvo parengtas, tad ir klaida negalėjo būti pastebėta. M.Serva tikina, kad jam Savivaldybės administracijos atstovai aiškino, jog „neteisingai paskaičiuotas stogo gegnių statumas ir parašytas didesnis pasvyrimo laipsnis nei yra“.
Taigi, kaip pastebėjome ankstesniuose straipsniuose, kaltę stengiamasi suversti žioplam valdininkui. Ir M.Serva, panašu, tuo tiki. Savivaldybės administracijos valdininkas, paskaičiavęs stogo plotą, yra dešimtmečių patirtį turintis specialistas. Jis parinko keistą skaičiavimo formulę, net ir joje įvėlė klaidą. Tačiau gautas reikiamas skaičius: 598 kvadratiniai metrai. Netikime valdininko žioplumu, pagaliau juk skyriui vadovauja aukštąjį mokslą baigęs Gintautas Lukauskas, ne iš kelmo spirtas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Kęstutis Anglickas.
Mums užteko vizualaus įvertinimo suabejoti stogo plotu. Jei abejonių kilo žurnalistams, tai kodėl taip ramiai į neįtikėtinai didelį stogo plotą žvelgė G.Lukauskas su Savivaldybės administracijos vadovais?
Klaidino net laikinąjį merą
M.Servai paaiškinta, kad nemokšiškas valdininko skaičiavimas „žmogiška klaida“. Nejaugi? Tai kodėl ilgokai buvo delsiama paskaičiuoti tikrąjį plotą po to, kai abejones iškėlė „Kalvotoji Žemaitija“? Kodėl buvo meluojama netgi laikinajam merui Petrui Kuizinui? Jam G.Lukauskas aiškino esą šis skaičius — 598 — paimtas iš investicinio projekto. „Kalvotoji Žemaitija“ nustatė, kad pirmojoje sutartyje, gegužės mėnesį, dėl stogo dangos keitimo jau figūravo minėtas plotas, o sutartis dėl investicinio projekto parengimo sudaryta rugsėjį. Tai sąmoningas klaidinimas, todėl neverta tikėtis, kad vėlesni paaiškinimai yra nuoširdūs.
Panašu, patikėjo M.Serva ir kitais aiškinimais. Štai ką dėl didelių įkainių sako M.Serva: „Pakalbėjus su situaciją labiau žinančiais administracijos atstovais, gavau atsakymą, kad yra normali praktika, jog kaina skaičiuojama preliminari ir šiek tiek į didžiąją pusę, nes siekiama išvengti tų pasikartojančių atvejų (stadionas, Kultūros centras ir kt.).
M.Servai derėtų žinoti, jog kalbame apie viešuosius pirkimus ir sutartis. Viešųjų pirkimų pasiūlymų kainos nėra preliminarios, kaip ir įtvirtintos sutartyse. Štai gegužės mėnesio sutartyje dėl stogo dangos keitimo nesama nė žodžio apie galimus darbų kiekių svyravimus. Įtvirtinta fiksuota kaina, reiškianti, kad abi pusės — Savivaldybės administracija ir rangovas — prisiima galimą riziką.
Antrojoje rugsėjo mėnesio sutartyje fiksuota kaina išliko, nors užsimenama, kad darbų kiekiai yra preliminarūs ir galimas perskaičiavimas. M.Servai derėtų išsiaiškinti, ar fiksuota kaina leistų perskaičiavimus. Kalbėti apie preliminarias kainas po įvykusių viešųjų pirkimų konkursų keistoka dar ir ta prasme, kad perdėtai laisvas kainų ir kiekių kaitaliojimas sukeltų dideles rizikas, atvertų kelią nežabotai korupcijai. Sakykime, rangovas pasiūlo mažą kainą, žinodamas, kad, anot M.Servos, ji viso labo tik preliminari, o paskui sumoka pakišą ir kiekiai bei kainos stebuklingai padidėja. Jei „kaina gali būti į didžiąją pusę“, tai kodėl negalimas atvirkštinis variantas? M.Serva galėtų paprašyti savo bendrapartiečio Juozo Butkevičiaus štai ko: tegu „Lestemos“ specialistai palygina UAB „Virdalekos“ pasiūlymo kainas su valstybiniais įkainiais. Ir sužinos tą patį, ką ir mes: sudarytos sąmatos įkainiai yra beveik dvigubai didesni nei maksimalūs valstybiniai.
Remtis situacija, kaip analogija, dėl stadiono bei Karolinos Praniauskaitės viešosios bioblitekos ir Kultūros centro rekonstrukcijos, vargiai čia galima.
Minėtų objektų rekonstrukcija įstrigo dėl rangovo bankroto, o ne dėl įkainių.
M.Serva šventai patikėjo aiškinimu esą sutartyje yra „numatytas kainos pokytis“. Taip, galimas pokytis iki dešimties procentų, jei nebūtų įtvirtinta fiksuota bendra kaina. O čia jau nuo rangovo malonės priklausys, ar jis sutiks „susimažinti“ grobį. Bet pažvelkime kitaip. Paaiškėjo, kad stogo ploto vietoje 598 kvadratinių metrų tėra 423 kvadratiniai metrai. Skirtumas: 175 kvadratiniai metrai arba 29 procentai nuo netikslaus stogo ploto. Taigi ne tik dangos, bet ir kitų medžiagų reikės mažiau 175 kvadratiniams metrams. O tai iškreipia konkurso rezultatus.
Pateisinimai tampa nusišnekėjimais
Dar M.Servai „užkabino“ ir kitą „makaronų rūšį“. Politikas aiškina: „Apmokėjimas bus vykdomas tik darbus įregistravus Registrų centre. Tada visi duomenys būtų vieši, tikslūs ir aiškūs, ir tada būtų galima konkrečiai paskaičiuoti galimą žalą“.
Registrų centras neregistruoja konkrečių statybos darbų. Registrų centre Savivaldybės administracija įregistruoja turto pagerinimą, kadangi pakinta jo vertė.
M.Servai kažkodėl nė nekilo klausimas: o kas būtų nutikę, jei ne „Kalvotosios Žemaitijos“ žurnalistinis tyrimas?
Dabar — apie Savivaldybės administracijos „makaronų kabinimą“ straipsnyje „Visuomenėje paskleistos informacijos patikslinimas“. Savivaldybės administracija tikiną esą „Kalvotosios Žemaitijos“ paprašyti statybininkai netinkamai paskaičiavo, kad UAB „Virdaleka“ pateiktame pasiūlyme įkainiai bemaž dvigubai didesni nei maksimalūs valstybiniai. Esą dalyvavusios konkurse bendrovės nenurodytus žiniaraščiuose darbų kiekius įsivertino bendroje sutartyje. Deja, mes kalbame apie konkrečių statybos darbų įkainius, kurie pateikti sąmatoje. Būtent tie įkainiai, o ne bendra sutarčių suma yra didesni nei maksimalūs valstybiniai.
Savivaldybės administracija teisinasi, kad turi teisę konkursus rengti apklausos būdu. Tačiau dažniausiai tokiu būdu pasikviečiamos tik trys firmos, nes mažiausiai tiek kviesti yra privalu. O kodėl nekviečia daugiau? Beje, žinome atvejį, kad viena Telšių satybos firma paragino ją nuolat kviesti, tačiau Savivaldybės administracija tai ignoruoja. Savivaldybės administracija teisinasi esą atviras konkursas daugeliu atvejų sužlugdytų projektą. O kodėl? Tiesa, dėl galimų apskundimų viskas užtruktų. Visgi tiesa yra kitokia: dažnai Savivaldybės administracija sukrunta rengti konkursus baigiantis lėšų panaudojimo terminui.