Naktį iš penktadienio į šeštadienį Lietuvoje siautęs škvalas nuostolių pridarė ir Telšių mieste bei rajone. Tačiau, ko gero, didžiausias vėtros padarytas blogas darbas — nuverstas šimtametis kaštonas tiesiai į Katedros aikštėje esantį fontaną. Šis įvykis kaip reikiant išjudino visuomenę, savaitgalį daugelis telšiškių traukė prie Katedros savo akimis pamatyti vargšą fontaną.
Giedra Akavickienė
Vasarį lūžo didžiulė šaka
Laimė, fontanas daug nenukentėjo, nors seniūnijai teks jį ne tik išvaduoti iš nuvirtusio medžio gniaužtų, bet ir iš naujo pritvirtinti išjudintą akmens stulpelį.
Nukėlus nuo fontano medį, gali paaiškėti, kad jis labiau apgadintas. Kol kas fontane čiurlena vanduo, o telšiškiai ir miesto svečiai prie jo darėsi asmenukes.
Internete pasipylė priekaištai Telšių valdžiai už tai, kad neužtikrino saugumo, juk supuvęs medis, virsdamas galėjo mirtinai sužaloti žmones.
Apie šimto metų senumo kaštonas pirmąjį pavojaus signalą pasiuntė dar žiemą. Vasario mėnesį, smarkiai siautėjant pūgai ir iškritus gausiam sniegui, lūžo to paties medžio didelė šaka. Tąkart išvengta didesnių nuostolių, šaka kliudė tik aikštės šviestuvą.
Tuomet jau plika akimi buvo matyti, kad kaštonas savo dienas baigia, į jį įsimetęs puvinys. Telšių seniūnas Kazys Lečkauskas raštiškai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę, prašydamas išduoti leidimą nupjauti supuvusį pavojų gyventojams ir miesto turtui keliantį medį. Deja, kaip paaiškėjo, susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis.
Pareikalavo dendrologinių tyrimų
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas „Kalvotajai Žemaitijai“ patvirtino, kad buvo gautas Telšių seniūno prašymas išduoti leidimą kaštonui nupjauti.
Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurios pirmininkas R.Račkauskas, apžiūrėjo kaštoną ir konstatavo, kad medyje yra susidaręs nemažas kamieno puvinys.
Tačiau, kadangi medis auga senamiesčio zonoje, reikalingas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus sutikimas. Štai čia ir prasidėjo — kultūros paveldo saugotojams kilo mintis, kad šiaip sau istorinio medžio nupjauti negalima, nors plika akimi ir matomas kamieno puvinys. Išvada: reikalingi dendrologiniai tyrimai.
Kaip teigė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas R.Račkauskas, kaštono likimą turėjo nuspręsti šiais metais kartu su gatvių želdinių inventorizavimu atlikus dendrologinius tyrimus. Deja, mokslininkų rekomendacijų dėl Vydūno kaštono nebeišgirsime, jas padarė už visus greitesnė vėtra.
Kultūros paveldo saugotoja nesijaučia kalta
Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Barysienė pripažino apie nuvirtusį Vydūno kaštoną, kurį norėjo išsaugoti, sužinojusi iš „Kalvotosios Žemaitijos“. „O, viešpatie!“— sušuko L.Barysienė.
„Apžiūrėjau daug medžių, neprisimenu, kad būtent šitam kaštonui būčiau reikalavusi dendrologinių tyrimų“,— tikino pašnekovė.
Paklausta, ar nejaučianti kaltės, kad pasisakė „prieš“ supuvusio medžio nupjovimą, o savaitgalį tas pats medis nuniokojo Telšių pasididžiavimą, puošmeną — fontaną, valdininkė atsakė: „Suprantu, dabar prasidės kaltųjų medžioklė. Aš nesijaučiu dėl šio įvykio kalta“.
Kultūros paveldo saugotoja L.Barysienė nenorėjo girdėti, kad gal verčiau nerizikuoti žmonių gyvybėmis ir leisti paprastesniu keliu nupjauti pavojingus medžius. Pasak jos, kas būtų, jeigu sutiktų leisti nupjauti visus medžius, dėl kurių pateikiami prašymai. Miestas prarastų veidą, būtų vien pliki šaligatviai.
„Negalima medžių nupjauti vien dėl to, kad jie gali nuvirsti per audrą“,— įsitikinusi pašnekovė.
Skverelyje — viena liepa mažiau
Garsiojo Vydūno kaštono netolimoje kaimynystėje — skverelyje škvalo neatlaikė sena liepa. Šalia gyvenantys telšiškiai piktinosi, kad per kiekvieną audrą vis nuvirsta po medį, gerai, kad ne žmonėms ant galvų.
„Likusieji skverelio medžiai taip pat akivaizdžiai netvirti, kamienuose — puviniai. Bet kam tai rūpi? Matyt, kol virsdamas medis neužmuš į mokyklą einančių vaikų, valdininkai sėdės sudėję rankas“,— kalbėjo žmonės.
Skraidė batutai ir kelio ženklai
Vėtra ne tik medžius vartė — Telšių apylinkėse skraidino batutus, mėtė kelio ženklus.
Remontuojamoje sankryžoje įvažiuojant į Telšius, plente Šiauliai–Palanga vairuotojams sunku buvo susigaudyti, nes laikini kelio ženklai gulėjo ant šono arba paskendę balose.
Stiprus vėjas pridarė nuostolių šeimoms su vaikais. Ne viename kieme batutai kilo nuo žemės, o ieškoti jų reikėjo svetimose valdose. Vieni savo batutą rado pas kaimynus, kiti — net kitoje kelio pusėje.
Nuotraukoje: Kol kultūros paveldo saugotojai sergėjo supuvusį istorinį kaštoną, tas neatlaikė stipraus vėjo ir užvirto fontaną.