Telšių apskrities laikraščių žurnalistams Plungės rajone, Jėrubaičiuose, pristatyti čia veikiantys komunalinių atliekų mechaninio bei biologinio apdorojimo su anaerobiniu pūdymu įrenginiai. Žurnalistams išsamią informaciją pateikė Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Rimantas Adomaitis.
Alvydas Ivoncius
Europos Sąjunga skyrė paramą
Neseniai pastatytų ir dabar sklandžiai veikiančių įrenginių svarbiausias rezultatas — į šalia esantį Jėrubaičių sąvartyną beveik nebepatenka atliekų. Nepatektų nė kilogramo, jei kai kurie gyventojai ir smulkūs verslininkai į komunalinių atliekų konteinerius nesuverstų statybinių medžiagų likučių, automobilių sėdynių ar kitokių dalių, nebereikalingų prietaisų ir panašių šiukšlių. Pasak R.Adomaičio, visgi didžioji dalis atliekų išrūšiuojama, išvežama perdirbti į kitas įmones, sudeginti į Klaipėdos atliekų deginimo gamyklą arba supūdoma naujuosiuose įrenginiuose čia pat, Jėrubaičiuose.
Parodęs į didžiulį anksčiau suverstų atliekų kalną, R.Adomaitis sakė, kad dabar į sąvartyną atliekos beveik nepatenka. Per metus į sąvartyną iš Telšių apskrities buvo atvežama apie 38 tūkstančiai tonų atliekų. Sąvartynas jomis sparčiai prisipildė. Jei ne naujieji įrenginiai, sąvartyną tektų plėsti, papildomai statant dar vieną sekciją.
R.Adomaičio teigimu, mechaninio bei biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai kainavo 30 milijonų litų, iš kurių 85 procentus skyrė Europos Sąjunga, o 15 procentų sudarė Telšių apskrities savivaldybių įnašai.
Įrenginiai per dieną priima apdoroti apie 200 tonų komunalinių atliekų. Įrenginius pastate sudaro specializuoti atliekų rūšiavimo aparatai. Visų pirmiausia automatizuotu būdu atskiriamos smulkios atliekos, vėliau konvejeryje darbuotojai išrenka tinkamas deginti ar perdirbti atliekas. Maždaug pusė visų atvežamų atliekų yra biologiškai skaidžios, beveik tiek pat galima sudeginti ir lieka vos keli procentai, tinkamų antriniam perdirbimui.
Tinkamos sudeginti atliekos vežamos į Klaipėdos „Fortum“ gamyklą, tačiau už šią paslaugą — sudeginimą — reikia mokėti, nors minėta gamykla, degindama šiukšles, gauna elektros bei šilumos energijos, kurią parduoda.
Pūdant gaunamos dujos
Biologiškai skaidžios atliekos lieka vietoje ir suvežamos į atskiro pastato sekcijas. Jose jos aklinai uždaromos, palaistomos bakteriškai aktyviu skysčiu ir pūdomos du mėnesius. Tokiu būdu išsiskyręs skystis patenka į atskirus rezervuarus, kuriuose jau atsiskiria dujos. Jos naudojamos įrenginių katilinei ir elektros energijai, kuri kol kas dar neparduodama, gaminti. Pagaminamos elektros energijos pakaktų ne tik įrenginiams veikti, bet ir parduoti. Pūdant atliekas, į aplinką išleidžiamas oras yra išvalomas.
Pūdymo sekcijos turi būti šildomos, kad bakterijos nežūtų ir skaidytų atliekas. Po dviejų mėnesių čia atliekos pavirsta į juodžemio spalvos masę. Ji yra perrūšiuojama ir stambesnė masė vėl grąžinama pūdyti, o smulkesnė jau tinkama, tarsi juodžemis, tiesiant ar remontuojant kelius pakelėms, karjerams, sąvartynams uždaryti ir panašioms reikmėms. Žemdirbystei jos negalima naudoti. Dabar supūdytos atliekos naudojamos tam pačiam Jėrubaičių sąvartynui uždengti.
R.Adomaičio teigimu, naujieji įrenginiai išgelbėjo nuo sąvartyno plėtimo, beje, brangiai kainuojančio. Nauja sąvartyno sekcija, jei nebūtų įrenginių, atliekomis užsipildytų per metus, o dabar jos užteks penkeriems metams. Bet svarbiausia — nebeaugs atliekų kalnai, kaip didžiulis taršos palikimas ateities kartoms.