Telšių rajono savivaldybėje sirpinama nauja afera?

Balandžio 30 dienos numeryje rašėme apie Savivaldybės vadų ketinimą rekonstruoti vos pastatytą Telšių centrinio stadiono areną, kuri iš tikrųjų tėra dengta krepšinio aikštelė.

2006 metais Telšių rajonui paskirta 45 milijonai litų Europos Sąjungos paramos, kad būtų įveiktas ekonominis atsilikimas. Už šiuos pinigus sutvarkytos Masčio ežero pakrantės, atlikta nemažai darbų miesto centre, rekonstruotas centrinis stadionas. Sumanyta pastatyti dengtą krepšinio aikštelę vietoje buvusios atviros.

Alvydas Ivoncius

Dengtos aikštelės kaina — įspūdinga
Projektų įgyvendinimas užtruko ilgokai, stadionas baigtas rekonstruoti ir vadinamoji arena pastatyta šiemet. Ši arena — viso labo stogas, sienos su metalinėmis žaliuzėmis. Pastatas net neapšiltintas. Taigi šiame pastate šaltoku metu nėra kas veikti, o karštomis dienomis — kaip orkaitėje. Deja, anuomet rajono valdžiai neužteko įžvalgumo pastatyti normalią salę, tinkančią sporto ir kultūros renginiams: sulipdė nei inkilą, nei kregždės lizdą.
Centrinio stadiono rekonstrukcija kartu su arenos pastatymu turėjo kainuoti 16 milijonų litų, tačiau, bankrutavus rangovui UAB „Dovirma“, padėtis pasikeitė. Už tą pačią sumą kiti statybininkai nenorėjo baigti statybos ir dar prisiimti atsakomybę, galiausiai juk ir kainos pasikeitė. Konkurso būdu parinktas naujas rangovas iš visų kandidatų pasiūlė mažiausią kainą, tačiau ir toji buvo beveik 5 milijonais litų didesnė nei ankstesnė.
Vos pabaigus rekonstruoti stadioną ir statyti areną, rajono valdžia pasiūlė iniciatyvą pastatą apšiltinti, įrengti krepšinio varžyboms tinkamas grindis, ventiliaciją, šildymą, pertvarkyti elektros įrangą. Pagal parengtą preliminarią sąmatą, visi šie darbai turėjo rajono biudžetą palengvinti dar 600 tūkstančių eurų. Arena — dengta krepšinio aikštelė — ir taip jau kainavo 1 mln. 700 tūkst. eurų.

Savivaldybė prasiskolinusi
Gegužės 10 dieną paskelbėme straipsnį „Prasiskolinusiai Savivaldybei — liepto galas“. Rašėme, kad Telšių rajono savivaldybė išnaudojo beveik visą skolinimosi limitą. Primename, kad nuo 2011 metų, kai į valdžią iškopė socialdemokratai, darbiečiai, „valstiečiai“ ir konservatoriai, rajono skola augo greičiau nei grybai po šilto lietaus. Savivaldybės skola kasmet kartais padidėdavo milijonais litų. Šių metų balandžio 1 dienos duomenimis, Savivaldybės skola sudarė 13 mln. 336 tūkst. eurų. Savivaldybė gali skolintis iki 70 procentų savo biudžeto pajamų dydžio. Tačiau, Finansų ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės skolinimosi limitas tesiekė vos 0,9 procento. Taigi tai — tik katino ašaros.
Minėtų partijų atstovai, įstūmę Savivaldybę į didžiulias skolas, suprantama, norėtų naujų iniciatyvų neva rajono žmonių labui. Tačiau iniciatyvoms įgyvendinti reikia pinigų.
Kadangi saviške rajono valdžia pasitikėti negalime, iniciatyva rekonstruoti vos pastatytą areną sukėlė įtarimų. Kažin, kokie ketinimai čia slypi? Šiaip jau noras pastatą-daržinę paversti normalia sale niekuo blogu nekvepia. Deja, rajono valdžios ketinimai ne vienu atveju vėliau paskleisdavo bjaurų kvapą.

Viešosios įstaigos nori didžiulio turto
Panašu, taip nutiko ir šį kartą. Visai neseniai Savivaldybės tarybos kolegija svarstė du įdomius raštus.
Sporto tarybos pirmininkas Valdas Zykas merui Petrui Kuizinui parašė štai ką:
„Susidarius esamai situacijai dėl Telšių arenos netinkamumo eksploatavimui šaltuoju metų laiku, mes, Telšių rajono savivaldybės sporto taryba, prašome atlikti tolimesnius veiksmus:
1. Telšių rajono savivaldybei tapti VšĮ „Telšių krepšinio centras“ dalininke ir paskirti šią įstaigą administruoti bei eksploatuoti Telšių areną;
2. Įpareigoti VšĮ „Telšių krepšinio centras“ savo lėšomis pritaikyti areną kultūros ir sporto renginių veiklos tinkamam vykdymui visais metų laikais;
3. Įpareigoti Telšių rajono savivaldybę padengti visas VšĮ „Telšių krepšinio centras“ patirtas išlaidas minėtam arenos pritaikymui ir jos administravimui.“
V.Zykui atskiru raštu paantrino verslininkas, VšĮ „Telšių krepšinio centras“ direktorius Vidas Kolesinskis: „VšĮ „Telšių krepšinio centras pagal gautą prašymą iš Telšių rajono savivaldybės sporto tarybos neprieštarautų, kad Telšių rajono savivaldybė taptų VšĮ „Telšių krepšinio centras“ dalininku. Taip pat VšĮ „Telšių krepšinio centras“ galėtų pritaikyti Telšių areną kultūros ir sporto renginių veiklai tinkamai vykdyti visiems metų laikams su sąlyga, kad visas patirtas išlaidas minėtam arenos pritaikymui ir jos administravimui padengs Telšių rajono savivaldybė“.
V.Zyko ir V.Kolesinskio prašymus galima apibendrinti keliais žodžiais: atiduokit mums valdišką turtą ir dar primokėkit.

Lobtų biudžeto pinigais?
Keisčiausia, kad šiuos du raštus su visiškai atvirai išdėstytais savivaldybių veiklos skaidrumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančiais ketinimais nagrinėjo Savivaldybės kolegija.
Visų pirmiausia, o kodėl areną reikėtų perduoti „Telšių krepšinio centrui“? Gal verčiau derėtų tokiomis pasakiškomis sąlygomis (atiduokit ir dar primokėkit) skelbti konkursą? Būtų galima pasirinkti bent tokią formą, kuri reikalautų mažiau primokėti. Deja, be ironijos šitokius ketinimus sunkoka vertinti.
Gal „Telšių krepšinio centras“ sumanys areną rekonstruoti už fantastišką sumą. Rajono valdžia gal to ir nori. Juk apie „auksinius įkainius“ daug ką sužinojome iš „auksinio“ Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo remonto. Kas žino, galbūt arenos apšiltinimas nėra vertas 600 tūkst. eurų. Paskelbus konkursą tiems statybos darbams atlikti, ar nepaaiškėtų, jog kaina stipriai mažesnė?
O štai atidavus pastatą „Telšių krepšinio centrui“, jis galėtų rekonstruoti už tokią kainą, kokios užsigeidžia, svarbu, kad visas išlaidas Savivaldybė apmokėtų.
Kodėl Savivaldybė turėtų padengti arenos administravimo išlaidas, pagaliau, kokias sumas jos sudarytų? Čia irgi „auksinis biznelis“. Sakykime, „Telšių krepšinio centras“ arenoje įsteigia dešimt darbuotojų atlyginimų su neva „varganomis“ kelių tūkstančių eurų į rankas algomis. Ir ką? Viską turi apmokėti Savivaldybė, o tiksliau — visi rajono žmonės?
V.Zyko raštas stebina dar ir ultimatyviu tonu. Juk reikalaujama, kad meras įpareigotų Savivaldybę ir „Telšių krepšinio centrą“. Meras to padaryti negali. Sprendimus tokiais atvejais priima Savivaldybės taryba ir pati viešoji įstaiga. Tai buvęs Savivaldybės tarybos narys V.Zykas, nešiojęsis mandatą, privalėtų žinoti. Bet, pasirodo, nežino. Negi neužteko kelerių metų suvokti savivaldos principams ir institucinei sąrangai?

Siūlo pirkti katę maiše
Kai kurie valdantieji mums šias užmačias teisino… praskolintu rajono biudžetu. Esą nebeliko skolinimosi limito, todėl areną reikia perduoti viešajai įstaigai, kuri galės skolintis ir rekonstruoti pastatą.
Manytume, valdantieji, praskolinę rajoną, ieško būdų, kaip sukaupti dar didesnių skolų. Jei „Telšių krepšinio centras“ rekonstruotų areną, tai vis viena, kaip matėte, ne už dyką, o rajono biudžeto pinigus, tik skolą tektų vėliau grąžinti dalimis. Savivaldybė vis viena prisiimtų skolinius įsipareigojimus, nebeturėdama skolinimosi limito.
Reikalavimas padengti nežinia kokias administravimo išvadas, manytume, labai įtartinas. Kažkam užsigeidus, Savivaldybė turi mokėti nežinia už ką. Nei V.Zykas, nei V.Kolesinskis kartu su savo keistais raštais nepateikė jokių duomenų, kokios ir kodėl būtų administravimo išlaidos. Kaip ir nepateikė jokios informacijos, už kiek „Telšių krepšinio centras“ galėtų rekonstruoti areną.
Paklausėme šios įstaigos direktorių V.Kolesinskį, kas yra įstaigos dalininkai. Pasirodo, vienintelis V.Kolesinskis. Jo teigimu, jei Savivaldybė sutiktų, tai dalininke taptų per pusę, tai yra jai priklausytų pusė įstaigos akcijų.
Gana miglotai V.Kolesinskis atsakinėjo į klausimą apie finansinius arenos remonto reikalus. Jis priminė, kad Savivaldybė yra parengusi sąmatą, tačiau toji galbūt jau pasenusi. Pasak V.Kolesinskio, prie tų 600 tūkst. eurų prisidėtų banko paskolos palūkanos. V.Kolesinskis tikino neva tikra kaina nėra žinoma, nes neaišku, už kiek pasiūlytų remontuoti statybininkai.
O jei statybininkai konkurse pareikalautų ne 600 tūkst., o mažiausiai 800 tūkst. eurų? Kaip rengiami konkursai ir sąmatos, jau žinome iš Civilinės metrikacijos skyriaus „auksinio stogo“ remonto istorijos. Todėl tikėti, kad Savivaldybės administracijos parengta preliminari sąmata yra su objektyviomis kainomis, neturime pagrindo. Juk Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo konkursą surengė apklausos būdu, pakviesdami tik tris firmas. Atviro konkurso, galėjusio sumažinti kainą, buvo išvengta. Sakysite, kad arenos rekonstrukcijai būtina suma reikalautų atviro konkurso. Bet juk žinome, kad Savivaldybės administracija įgudusi darbus ir sumas skaidyti į etapus, taip išvengdama atvirų konkursų.
O apie administravimo išlaidas V.Kolesinskis iš viso nieko nepasakė. Esą jos paaiškės tuomet, kai Savivaldybė sutiks tapti „Telšių krepšinio centro“ dalininke.
Savivaldybės tarybos kolegijai pateikti minėti abu raštai nepagrįsti sumanymo finansiniu bei būsimos veiklos vertinimu. Tarybos nariai turėtų, kaip sakoma, pirkti katę maiše.
Mums paminėjus, kad Savivaldybė turėtų rengti dėl arenos rekonstrukcijos ir administravimo konkursus, V.Kolesinskis pastebėjo esą tai ilgai užtruktų, o Telšių krepšininkai neturi kur rungtyniauti. Vargiai ši aplinkybė yra pagrindas skubėti priimti gerai neišanalizuotus ir neįvertintus sprendimus. Juk kalbama apie valstybės piliečiams priklausančių pinigų panaudojimą, todėl negali būti nieko neaiškaus, migloto ar įtartino.

Futbolininkams atiduos … stadioną
Panaši iniciatyva brandinama ir dėl Telšių centrinio stadiono. Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje pasiūlyta stadiono futbolo aikštę ir žiūrovų tribūnas panaudos pagrindais perduoti viešajai įstaigai „Telšių futbolo ateitis“. Čia vėlgi neaišku, kiek tai kainuos rajonui?
Nežinia, kodėl stadionu ir arena negalėtų rūpintis Telšių sporto ir rekreacijos centras. Jis yra atskira Savivaldybės įstaiga. Beje, viename ankstesnių Savivaldybės tarybos posėdžių nutara leisti šiai įstaigai įsteigti naujus stadiono administratoriaus ir valytojų etatus.