Praėjusį ketvirtadienį Regioninės Telšių ligoninės salėje atidaryta fotografijos paroda „Saugok širdį“. Pernai pristatyta Vilniuje Rotušėje ir apkeliavusi daugelį Lietuvos miestų, paroda užsuko į Žemaitijos sostinę. Ją Telšių miesto, rajono gyventojai ir svečiai galės apžiūrėti iki rugsėjo 3 dienos.
Fotografijose — žinomos Lietuvos moterys
Daugiau nei prieš 10 metų idėją raudona suknele (angl. Go Red for Women) atkreipti visuomenės dėmesį į moterų širdies ligas sukūrė Amerikos širdies asociacija. Iniciatyva išplito po visą pasaulį, jai pritarė Europos kardiologų draugija ir kitos organizacijos. Lietuvos širdies asociacija prie jos prisidėjo 2011 metais.
Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, aktorė Nijolė Narmontaitė, televizijos laidų vedėjos Rūta Mikelkevičiūtė ir Irena Pivoriūnienė, žurnalistė Laima Lavastė, dainininkė Joana Gedmintaitė, dizainerė Jolanta Talaikytė bei kitos žinomos šalies moterys nusifotografavo fotomenininko Vaidoto Grigo sukurtoje nuotraukų serijoje „Saugok širdį“. Visos moterys pozavo apsivilkusios raudonais drabužiais arba šios spalvos akcentu. Tokiu būdu prisidėjo prie tarptautinės švietėjiškos akcijos „Raudona suknelė“. Ją mūsų šalyje rengia Lietuvos širdies asociacija. Šios akcijos globėja — Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Renginio ir fotografijų parodos — tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į moterų širdies ir kraujagyslių ligas, kurios yra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, bei paskatinti jas pasirūpinti savo sveikata.
Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė R.Šalaševičiūtė, kardiologas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorius medicinai prof. Pranas Šerpytis ir jauni kardiologai, vykdantys akciją „Ar žinai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius“. Atvykusiems į renginį buvo matuojamas kraujospūdis, vertinamas raumenų ir riebalų masės santykis, nustatomas kūno masės indeksas, matuojamas cholesterolis, teikiamos konsultacijos.
Svečius maloniai sutiko ir padėkojo už naudingą renginį Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė, jos pavaduotoja Jovita Seiliuvienė, akcijos dalyviams nuoširdų ačiū tarė Telšių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Gusarovas.
Pyktis trumpina gyvenimą
„Svarbu, kad žmonės nebūtų tokie pikti. Pyktis ir negatyvios emocijos yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių“,— sakė prof. P.Šerpytis ir trumpai papasakojo apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojų kiekvieno gyvybei. Renginio globėja R.Šalaševičiūtė pateikė išsamią informaciją, kas daroma stabdant Lietuvoje šią grėsmę.
„Statistika nedžiuginanti: pasaulyje nuo šių ligų kasmet miršta daugiau kaip 8 mln. moterų. Toks skaičius prilygsta vidutinio dydžio valstybės gyventojų skaičiui. Lietuvoje — 13 tūkst. moterų, o tai 3,5 karto daugiau nei nuo vėžio. Šia paroda ir akcija mes siunčiame visuomenei pavojaus signalą, tačiau su gera žinia apie viltį išsigelbėti“,— liūdna gaida pradėjo kalbą Seimo narė.
Pasak jos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta visiems Lietuvos žmonėms, o dėmesys lėtinėms ligoms, ypač kardiologijai, yra prioritetinė Sveikatos apsaugos ministerijos sritis. Jau dešimt metų veikia asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei atrankos bei prevencijos priemonių programa, kurios tikslas — nustatyti pastarajai grupei asmenis anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai, parengti taikytinas prevencijos programas, o prireikus siųsti ištirti bei konsultuoti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius. Nustačius, kad tikimybė susirgti ypač didelė, užtikrinti ilgalaikę priežiūrą bei pakartotinai atlikti tyrimus.
Seimo narė pastebėjo, kad mūsų šalies žmonės nelinkę dalyvauti prevencinėse programose, tačiau pastaraisiais metais šios nuostatos keičiasi. Įgyvendinamas asmenų, priskirtų didelės rizikos grupei, prevencijos programos praplėtimo projektas. Dabar programoje gali dalyvauti nuo 40 iki 65 metų amžiaus vyrai ir moterys.
„Pernai pradėjo veikti penki miokardo infarkto gydymo centrai, kurie išdėstyti visoje šalies teritorijoje, tad ligoniams nedelsiant galima suteikti aukščiausios kvalifikacijos pagalbą“,— teigė R.Šalaševičiūtė.
„Ankstesniais duomenimis, Lietuvos stacionarinėse gydymo įstaigose nuo ūmaus miokardo infarkto mirdavo iki 10 proc. visų ligonių, o Europos Sąjungos valstybėse — 6-7 proc. Šiandien jau galima teigti, kad pasiteisino Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas steigti specializuotus dviejų labai sunkių ligų — infarkto ir insulto gydymo centrus (klasterius). Per metus mirtingumas nuo miokardo infarkto sumažėjo 11 proc., o nuo insulto — 6,2 proc.“,— kalbėjo Seimo narė, pastebėjusi, kad tai turėjo įtakos vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimui.
Higienos instituto duomenimis, nuo 1990-ųjų per 24 metus vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo tik 3,6 metų, o per 2014-uosius gyvenimas pailgėjo beveik pusmečiu. Toks pat rodiklis išliko ir praėjusiais metais.
„Vertinant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pasiskirstymą kompensuojamiesiems vaistams pagal ligas, matyti, kad 2014 metais daugiausiai išleista hipertenzijai (ilgalaikiam padidintam kraujospūdžiui) gydyti — 36,6 mln. eurų. (18 proc.)“,— R.Šalaševičiūtė pateikė informaciją apie Sveikatos ministerijos vykdomą vaistų politiką, preparatus širdies ligoms gydyti, kuriuos kompensuoja valstybė.
Ji taip pat informavo, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti statinai, cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys preparatai, supaprastinta jų skyrimo tvarka. Nuo šių metų jie kompensuojami ne tik po insultų ir infarktų, bet ir esantiems rizikos grupėje asmenims“,— pasidalino gera žinia R.Šalaševičiūtė ir kiekvienam palinkėjo „džiaugtis gyvenimu, gyventi santarvėje su visais ir su savo širdimi“.