Neretu atveju sunkoka paaiškinti rinkėjų pozicijas. Balsavimo rezultatai siūlo įvairius vertinimus. Rajone Seimo rinkimų rezultatai rinkimų apylinkėse buvo gana skirtingi, ir ne visai aišku, kokios priežastys tai lėmė.
Alvydas Ivoncius
Pirmajame ture visur lyderiavo Valentinas Bukauskas
Tarp vienmandatininkų Telšių rajone pirmajame ture visur ryškiai pirmavo Valentinas Bukauskas. Tačiau kaimiškose apylinkėse jo rezultatai buvo geresni nei mieste. Taip pat ir „žaliojo valstiečio“ Karolio Martinkaus. Kaimiškose apylinkėse geriau sekėsi socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei. Vis tik ji rajone nesurinko tiek balsų, kiek jos partija.
Kaimiškose apylinkėse didesnė sėkmė lydėjo ir Laimoną Jaką, iškeltą Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų).
Miesto apylinkėse geriau nei kaimiškose sekėsi nepartiniam Algirdui Bacevičiui, tvarkiečiui Kęstučiui Trečiokui, liberalsąjūdininkui Mindaugui Sabaliauskui, konservatorei Alfredai Tamoševičienei.
Tačiau V.Bukauskas rajone gavo gerokai daugiau balsų nei jo partija (32,22 ir 11,89 procento), o K.Martinkus — atvirkščiai (13,04 ir 22,15 procento). Be abejo, V.Bukauskas rajono žmonėms buvo kur kas geriau žinomas nei K.Martinkus, anksčiau nė nepastebėtas politinėje veikloje. Taigi galime spręsti, kad V.Bukausko balsai sukaupti dėl jo veiklos, tuo tarpu už K.Martinkų daugiausia balsuota vien dėl priklausomybės Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
K.Trečiokas rajono žmonėms buvo žinomas, tačiau gavo beveik tiek pat balsų, kaip ir jo partija (10,44 ir 10,21 procento). Liberalų sąjūdžio atstovas M.Sabaliauskas gavo kiek mažiau balsų nei jo partija (7,93 ir 9,04 procento). M.Sabaliauskas daugumai rajono gyventojų taipogi menkai žinomas. Šis „Džiugo“ gimnazijos direktorius labiau buvo žinomas pedagogų bendruomenei.
L.Jakas sulaukė geresnio palaikymo nei jo atstovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (5,20 ir 2,14 procento). O konservatorė Alfreda Tamoševičienė atvirkščiai — atsiliko nuo savo partijos (6,96 ir 14,44 procento). Lygiai tas pats nutiko socialdemokratei R.Šalaševičiūtei (10,74 ir 16,66 procento).
A.Bacevičius partijai nepriklauso, tačiau jį iškėlė Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija. A.Bacevičius rajone gavo daugiau balsų nei ši koalicija (9,49 ir 7,57 procento).
Astą Antanavičiūtę iškėlė politinė partija „Lietuvos sąrašas“. Ji gavo daugiau balsų nei ši partija (3,97 ir 2,80 procento).
Peržvelgę visų rajono apylinkių rezultatus, matome tik vieną stabilų reiškinį — V.Bukauskas pirmavo visur, K.Martinkus — antras buvo didesnėje apylinkių dalyje. Kitų kandidatų vietos rinkimų apylinkėse pagal gautus balsus skyrėsi, dažnai netgi labai.
Prieštaringi balsavimo motyvai
Nėra aiškūs ir rinkėjų balsavimo motyvai. Žinomumas nebūtinai pritraukia daugiau rinkėjų, kaip atsitiko K.Trečiokui, R.Šalaševičiūtei ar A.Tamoševičienei. Labai menkas žinomumas nėra pagrindas netapti rinkimų lyderiu, kaip atsitiko M.Martinkui.
Visgi, jei K.Martinkaus sėkme galima laikyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumą, staigiai pradėjusį augti dėl Sauliaus Skvernelio, tai kitų kandidatų atžvilgiu tai ne visai tinka. Darbo partija, kaip minėta, net rajone gavo mažiau balsų nei V.Bukauskas, o A.Tamoševičienė — vos ne perpus mažiau nei konservatoriai. Vadinasi, partijos didesnis ar mažesnis populiarumas nėra vienintelis veiksnys, kandidatams renkant balsus.
Neturi vienintelės lemiamos įtakos politinė reklama. Štai L.Jakas jos pažėrė gausiau nei M.Sabaliauskas, bet abiejų kandidatų rezultatai priešingi reklamos kiekiui. A.Bacevičius pagal politinės reklamos kiekį buvo priešpaskutinis. Visiškai savęs nepristatinėjo tik A.Antanavičiūtė. Tačiau A.Bacevičius aplenkė keturis kandidatus.
Nėra esminis veiksnys ir rinkimams besiruošianti organizacija. Pagal padėjusių žmonių skaičių, tikriausiai turėjo be V.Bukausko pirmauti R.Šalaševičiūtė ir K.Trečiokas. O ką jau kalbėti apie A.Bacevičių ar L.Jaką, kuriems nepadėjo gausios partinės struktūros.
Miestiečiai labiau palankūs senosioms partijoms
Kalbant apie partijų populiarumą, miesto ir kaimiškose apylinkėse neblogai sekėsi socialdemokratams. Darbiečius, tvarkiečius ir „valstiečius“ didesnė sėkmė lydėjo kaimiškose apylinkėse. Kaip ir N.Puteikio bei K.Krivicko koaliciją. Tačiau mieste geriau nei kaimiškose apylinkėse sekėsi konservatoriams ir liberalsąjūdininkams. Visų rinkimuose dalyvavusių politinių organizacijų rezultatai gerokai kitokesni nei Lietuvos mastu.
Pagal patikslintus duomenis partijos Telšių rajone ir Lietuvoje gavo balsų: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 14,44 ir 21,66 procento, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — 22,15 ir 21,55 procento, Lietuvos socialdemokratų partija — 16,66 ir 14,43 procento. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis gavo 4,88 ir 9,04 procento, Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija — 7,57 ir 6,06 procento, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga — 0,11 ir 5,49 procento, Tvarka ir teisingumas — 10,21 ir 5,33 procento, Darbo partija — 11,89 ir 4,69 procento, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) — 1,90 ir 2,14 procento, Lietuvos žaliųjų partija — 1,71 ir 1,94 procento, partija „Lietuvos sąrašas“ 2,80 ir 1,72 procento, Lietuvos liaudies partija — 0,51 ir 1,01 procento, S.Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ — 0,56 ir 0,54 procento, partija „Drąsos kelias“ — 0,15 ir 0,28 procento.
Vieniems — nuopolis, kitiems — pakilimas
Galime šiuos duomenis palyginti su ankstesniais Seimo rinkimais. 2012 metais svarbiausios partijos Telšių rajone gavo rinkėjų balsų: Darbo partija — 29,24 procento, Lietuvos socialdemokratų partija — 16,55 procento, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai — 9,75 procento, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis — 4,12 procento, Tvarka ir teisingumas — 16,12 procento, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — 3,81 procento.
Kaip matote, per šiuos rinkimus rajone labiausiai smuko Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo rezultatai. Žinoma, labiausiai aukštyn šovė „žaliųjų valstiečių“ populiarumas. Rajono konservatoriai turėtų kuo džiaugtis, jei jų populiarumas šiuose rinkimuose nebūtų smarkiai atsilikęs nuo Lietuvos vidurkio. Socialdemokratų bei liberalsąjūdininkų populiarumas 2012 ir šių metų Seimo rinkimuose rajone beveik toks pat.
Panašu, labiausiai turėtų nerimauti darbiečiai ir tvarkiečiai. Ypač laukdami būsimų Savivaldybės tarybos rinkimų. Lietuvos mastu šios partijos jau tik rusena. Darbiečiai prarado labai svarbų viešosios komunikacijos bastioną — atskirą frakciją Seime. Tvarkiečių galimybės būti plačiau matomiems irgi susiaurėjo, nors ne taip katastrofiškai kaip darbiečių. Abiejoms partijoms teks spręsti lyderystės, įtaigios viešosios komunikacijos bei kitas problemas.
Menkėjant populiarumui Lietuvoje, vietos darbiečiams ir tvarkiečiams kabo grėsmė už kelerių metų per Savivaldybės tarybos rinkimus likti prie suskilusios geldos arba netekti dalies mandatų. Savivaldybės tarybos rinkimuose tvarkiečiai nuosekliai čiuožia žemyn, gaudami vis mažiau mandatų. O ir darbiečių sėkmė labiausiai priklausė nuo V.Bukausko įvaizdžio.
Vietos konservatoriai save smukdo dalyvaudami dabartinės valdančiosios koalicijos veikloje. Antra vertus, jie, kaip ir ne vienos kitos partijos rajono skyrius, neturi stiprios, linkusios atsinaujinti komandos. O „seni vilkai“, panašu, žmonėms pradeda atsibosti.