Demografinės problemos verčia pertvarkyti švietimo sistemą

Telšių rajono savivaldybės tarybai pateiktas mokyklų tinklo pertvarkos planas. Jis labai iškalbingai atspindi rajono demografinį nykimą. Taryba šio plano kol kas nepatvirtino.

Alvydas Ivoncius

Mokyklų nykimas nebesustabdomas
2012-2015 metais likdviduoti vidurinių mokyklų Gedrimų, Kuršų, Nerimdaičių, Mitkaičių skyriai, uždaryta Pavandenės mokykla. Mokyklos buvo uždarinėjamos ir ankstesniais metais.
Dalis vidurinių mokyklų, mažėjant miesteliuose vaikų, tapdavo pagrindinėmis, o galiausiai — pradinėmis. Taip nutiko Ubiškės mokyklai.
Nevarėnų, Žarėnų vidurinės mokyklos tapo pagrindinėmis. Toks pat likimas ištiko ir nemažą dalį Telšių vidurinių mokyklų. Nuo šių metų rugsėjo pirmosios Telšių „Kranto“, „Ateities“, „Atžalyno“, „Germanto“ pagrindinės mokyklos pertvarkytos į progimnazijas.
Gimnazijų statusą dabar be Telšių „Džiugo“ ir Žemaitės mokyklų turi ir Luokės, Varnių, Tryškių miestelių mokyklos. Pokyčius rajono švietimo sistemoje visų pirmiausia sukėlė gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šiuo atžvilgiu Telšiai ir rajonas tėra tipiška gana sparčiai nykstanti provincija, kurią aplenkia reikšmingos verslo investicijos, galinčios stabdyti gyventojų išvykimą kitur.

„Netekome“ vienos seniūnijos
Mokyklų tinklo pertvarkos plane pateikiami demografiniai duomenys, parengti remiantis Statistikos departamento duomenų baze. 2012-2015 metais Telšių rajone gyventojų sumažėjo 2351. Tai — daugiau nei vidutiniškai gyvena kaimiškoje seniūnijoje. Taigi vos per kelis metus „netekome“ vienos seniūnijos. Tikriausiai realybė kur kas niūresnė, kadangi nemaža dalis išvykusių žmonių tebėra registruoti rajone.
2001 metais rajone gyveno 57 tūkst. 743 žmonės, o 2015 metais — jau tik 43 tūkst. 922. Per keturiolika metų rajone sumažėjo 13 tūkst. 821. Reikia manyti, vėlgi šis skaičius tikriausiai yra gerokai didesnis.
Gyventojų skaičius traukiasi dėl mažesnio gimstamumo, visuomenės senėjimo ir, svarbiausia, vidinės bei tarptautinės emigracijos. Jauni žmonės išvyksta studijuoti, o grįžta tiktai menka dalis. Net ir dalis pasilikusių vėliau vis dėlto pasirenka šalies didmiesčius arba užsienio valstybes.
Tokios demografinės tendencijos smogia mokykloms. Mokyklų pertvarkos plane teigiama, kad kasmet vidutiniškai 6,5 procento mažėja vaikų iki 6 metų, 11 procentų — 7-16 metų bei 4,5 procentų — 17-19 metų jaunimo. O iš viso žmonių iki 19 metų amžiaus rajone kasmet sumažėja po 22,5 procento. Rajonui gresia likimas tapti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių kraštu. Štai vien 2012-2015 metais žmonių iki 19 metų amžiaus rajone nuo 10 tūkst. 833 sumažėjo iki 9 tūkst. 450 — net 1380.

Demografinės katastrofos bruožai
Rajone išlieka neigiamas išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų santykis. Ir tai tęsiasi nuo 2000 metų. Nuo tų pačių metų labai sparčiai pradėjo mažėti moksleivių. Dabar moksleivių rajono mokyklose turime beveik šešiais tūkstančiais mažiau nei 2001 metais. Kasmet per 300 vaikų kartu su tėvais išvyksta į užsienį. Vis daugėja tėvų, išvykusių į užsienį, globėjams paliktų vaikų: nuo 65 2012 metais iki 97 2015 metais.
Rajono ekonominę, o kartu ir gyventojų socialinę padėtį iškalbingai apibūdina faktas — penktadalis vaikų gauna nemokamą maitinimą ir paramą mokyklinėms priemonėms įsigyti. Deja, nemažėja vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose. Šiemet tokių — 377 vaikai.

Blogiausia — miesteliuose
Rajone veikia 38 mokyklos ir 5 jų skyriai. Dalis mokyklų yra per mažos ir todėl neperspektyvios. Ypač tai liečia kaimiškas mokyklas. Dėl mažo mokinių skaičiaus jose formuojami jungtiniai komplektai. Jie yra 14 iš 24 kaimiškų bendrojo ugdymo mokyklų.
Šiais metais mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, dirba 828 pedagogai, o 2012 metais dirbo 907. Mokyklų tinklo pertvarkos plane sakoma: „Pedagogų skaičius mažėja, kaitos tendencijos Telšių rajone atspindi bendrą Lietuvos situaciją — mokinių mažėjimas yra daug spartesnis negu mokytojų“.

Šokiruojantys skirtumai
Rajono mokyklose daugėja vyresnių nei 60 metų mokytojų, o jaunų mokytojų iki 29 metų amžiaus — sumažėjo. Daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų moko rusų kalbos, chemijos, fizinės kultūros, lietuvių kalbos, matematikos, pradinio ugdymo mokomųjų dalykų. Rajono mokyklose dirba tik 4,3 procento pensinio amžiaus mokytojų. Kadangi į rajoną atvyksta dirbti labai mažai jaunų mokytojų, tai ateityje jų gali trūkti arba daugės pensinio amžiaus. Bet dabar rajono mokyklose visu krūviu dirba tik beveik 75 procentai mokytojų. Daugiausia mokinių vienam mokytojui tenka miesto mokyklose, šiuo atžvilgiu rajone lyderė yra Vincento Borisevičiaus gimnazija: vienam mokytojui tenka beveik 20 vaikų. O „antilyderė“ — Ubiškės mokykla-darželis,  kur vienam mokytojui tenka 4,5 vaiko. Ne ką daugiau mokytojui vaikų tenka Eigirdžių, Janapolės pagrindinėse, Naujamiesčio, „Vilties“ mokyklose.
Mažiausiai mokyklos patalpų ploto vienam vaikui tenka Žemaitės gimnazijoje — tik 8,15 kvadratinio metro. Užtat rajone vėl iš kitos pusės lyderiauja Ubiškės mokykla-darželis — čia vienam vaikui tenka net 109 kvadratiniai metrai, o Ryškėnų ir Buožėnų pradinėse mokyklose — po 64 ir 61 kvadratinį metrą.
Ir perspektyvos rajono mokykloms nėra džiuginančios. Mokyklų tinklo pertvarkos plane teigiama, kad kasmet pirmų klasių mokinių sumažėja 21,76 procento. Dabar rajone yra 5027 mokiniai, o 2020 metais, kaip prognozuojama, jų gali likti 4613. Taigi „išnyktų“ gana nemaža viena mokykla.

Virsmas į pradines mokyklas
Demografinės tendencijos verčia priimti skaudžius, ypač miesteliams, sprendimus.
Plane numatyta „Vilties“ mokyklą pertvarkyti į socialinių paslaugų tinklą, o ta pati mokykla sujungiama su Naujamiesčio mokykla. Beje, šis sprendimas tebėra diskutuotinas ir jam prieštarauja neįgalių vaikų, kurie mokosi „Vilties“ mokykloje, tėvai.
Vietoje Ubiškės mokyklos-darželio turėtų atsirasti daugiafunkcis centras. Mokykla-darželis išliktų, bet pastatuose būtų teikiamos vaikų poilsio paslaugos, rengiant dienos ir vasaros stovyklas.
Numatoma Upynos pagrindinę mokykla reorganizuoti į mokyklą-darželį, o miestelio vaikų lopšelis-darželis prijungiamas prie reorganizuotos mokyklos.
Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje būtų įsteigta priešmokyklinio ugdymo grupė, o miestelio vaikų lopšelyje-darželyje nebūtų formuojama ikimokyklinio ugdymo grupė.
Žarėnų pagrindinė mokykla, kaip ir Upynos, taptų mokykla-darželiu.

Daugiau: crm sistema