Rašėme apie Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje susidariusią komplikuotą situaciją, kai paauglys skriaudė kitą moksleivį. Pasirodo, vieno neklaužados sutramdymas tapo per sunkiu uždaviniu ne tik gimnazijos, bet ir rajono švietimo vadovams.
Alvydas Ivoncius
Sielojasi dėl vaiko saugumo
Nuskriausto moksleivio tėvas Donatas Pikelis sakė, kad jo mažametis sūnus buvo sumuštas. Neklaužada paauglys pats nemušė, bet reikalavo tai padaryti D.Pikelio sūnaus draugo, kitaip ir šiam klius. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai tryškiečio sūnus mokykloje buvo skriaudžiamas apstumdymu ar patyčiomis.
D.Pikelis net neleido vaiko kelias dienas į mokyklą. Kreipėsi ir į policiją, tačiau ten jam neva pasakė: „O ką mes galime padaryti, juk jis (skriaudikas — Redakcijos pastaba) yra nepilnametis“.
Neapsikentęs tėvas, parašė skundą Savivaldybės tarybos nariui Algirdui Bacevičiui. Anot D.Pikelio, valdininkai rimčiau sukruto tik tada, kai A.Bacevičius pradėjo domėtis tuo smurto proveržiu Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje. Sukruto ir policininkai.
D.Pikelis piktinosi Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos vadovais, kadangi gimnazijos rašte teigiama esą moksleiviai susitaikė, neklaužada nuskriaustojo atsiprašė. „Tai buvo priverstinis, nenuoširdus atsiprašymas“,— sakė vaiko tėvas.
D.Pikelis dėl savo sūnaus nesijaučia ramus. Vyras nemano, kad jo vaikui saugu Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje.
Valdžia tik raginama sukruto
Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius dėl smurto gimnazijoje kreipėsi į merą Petrą Kuiziną, Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną. Buvo sudaryta komisija situacijai narplioti. A.Bacevičius, nors ir prašė, į šią komisiją nebuvo priimtas, tačiau jam pažadėjo: praneš, kai vyks į gimnaziją. Ir iš tikrųjų Švietimo ir sporto skyriaus klerkai paskambino, kai jau buvo… išvažiavę. Vis dėlto A.Bacevičius spėjo paskui „pareigingą“ komisiją atvykti į Tryškius. Gimnazijoje jis pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kas padaryta, kad mokykloje būtų sutramdytas smurtas. Jokių dokumentų tuo metu neparodė.
Neseniai A.Bacevičius gavo ir P.Kuizino, ir S.Urbono atsakymus į savo raštus.
Neva kalti kiti, bet ne mokykla
Savivaldybės administracijos direktorius rašte, kurį parengė Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojas Gediminas Gudas, aiškinama, jog komisija lankėsi gimnazijoje, kalbėjosi su direktoriumi, socialine pedagoge, klasės mokytoja, seniūnijos ir policijos darbuotojais. O lapkričio 9 dieną kalbėtasi su D.Pikeliu.
Dar paaiškinta: mokykla fiksuoja ir nagrinėja kiekvieną smurto ir patyčių atvejį, veikia Vaiko gerovės komisija. Pasamprotauta, kad bendravimo su kitais kultūrą vaikai įgauna iš tėvų: „Kaip tėvai elgiasi su savo vaikais ar aplinkiniais, taip vaikas elgiasi su savo draugais ir mokytojais“.
Ši citata aiškiai rodo, kad rajono švietimo klerkai orientuoja kaltę ir atsakomybę vien tėvams, eliminuodami mokyklos reikšmę ir įtaką asmenybei formuoti. Tokiu atveju, ką reiškia įvardijimas „bendrojo ugdymo įstaiga“? Rajono švietimo klerkams, taip pat merui ir Savivaldybės administracijos vadovams pravartu perskaityti šią Švietimo įstatymo dalį, apibrėžiančią ugdymo mokyklose paskirtį: „Išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi.“
Kaip matome, Švietimo ir sporto skyriaus klerkai nuo šio tikslo linkę pasitraukti, užleisdami vaiko ugdymą vien tėvams.
Švietimo ir sporto skyriaus klerko G.Gudo rašte teigiama: komisija pastebėjusi esą miestelio bendruomenė susipriešinusi, yra neigiamas požiūris vienos šeimos (socialinės rizikos) atžvilgiu. „Dėl šios priežasties kyla konfliktai ir tarp vaikų“,— teigiama G.Gudo parengtame ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame rašte. Jame dar sakoma, kad direktorius įpareigotas užtikrinti „tinkamą mokytojų ir administracijos budėjimą pertraukų metu“. Neklaužada moksleivis bei irgi sunkiai sutramdomi jo broliukai įpareigoti lankyti Telšių krizių centro psichologo konsultacijas. Prirašyta ir daugiau visokių nurodymų, kurie, abejotina, kiek bus įgyvendinti.
Kaip matote, Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojas S.Urbono pasirašytame rašte kaltę suverčia neva susipriešinusiai miestelio bendruomenei. O dėl ko jai susipriešinti? Ką, vieni patenkinti neklaužadų siautėjimu mokykloje, kiti ne? Labai abejotina ir išvada, kad vien neigiamas požiūris į socialinės rizikos šeimos vaikus yra tarp vaikų kylančių konfliktų priežastis.
Matome, kad Švietimo ir sporto skyriaus atstovas nedviprasmiškai bandė suversti kaltę Tryškių miestelio bendruomenei.
Kaltas, nes ieško teisybės
Rašte teigiama, kad komisijos nariai kalbėjosi su D.Pikeliu. Jis mums kai ką paaiškino. Atvyko du valdininkai: vyras ir moteris. Teiravosi, kodėl parašė skundą, ko kreipėsi į A.Bacevičių. „Vos nepalikau kaltas, kad kreipiausi, vos ne esmė ta, kad atseit kažko ant direktoriaus pykstu“,— neslėpė nuostabos D.Pikelis. Jis pastebėjęs atvykusių švietimo klerkų šališkumą.
Beje, tryškietis dar sulaukęs priekaištų, kodėl savo skundą parodė kitai moteriai, kurios vaikas taipogi buvo skriaudžiamas. „Bandė mane apkaltinti, kad aš liepęs tai moteriai skundą rašyti“,— dalijosi įspūdžiais apie valdininkų tyrimą tryškietis.
G.Gudas situaciją aiškino kiek kitaip. Neva D.Pikeliui dėl nieko nepriekaištauta, tačiau paklausta, ar jis buvo susitikęs su kito skriaudžiamo vaiko motina. Kalbėtasi ir su ja, teirautasi, kodėl nori rašyti skundą, užuot bandžiusi spręsti problemas mokykloje.
Mokykloje galima… nesimokyti?
Meras P.Kuizinas pateikė A.Bacevičiui medžiagą, neva turinčią įrodyti Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos pastangas sutramdyti smurtautoją. Ir iš tikrųjų nuo 2014 metų buvo šis bei tas daroma: rašytos charakteristikos policijai, kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jam skirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės. Tačiau dėl viso to kitų vaikų saugumas mokykloje iš esmės nebuvo užtikrintas, ką parodė vėlesni įvykiai.
Tryškių gimnazijos raštuose teigiama, kad neklusnus mokinys vien per 2015 metų penkis mėnesius praleido net 94 pamokas, neturi noro mokytis, yra linkęs meluoti, tyčiotis iš kitų vaikų. Vaikas daugybę pamokų buvo praleidęs ir 2014, ir šiais metais. Pasirodo, Tryškių gimnazijoje įmanoma kopti iš klasės į klasę praleidinėjant pamokas, beveik nesimokant ir smurtaujant bei tyčiojantis iš kitų vaikų. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė sakė, jog perkelti prastai besimokantį moksleivį į aukštesnę klasę nusprendžia mokyklos pedagogų taryba. „Dabar tvarka nebėra tokia griežta kaip anksčiau, liberalesnė“,— patikslino D.Mažeikienė.
Vadinasi, palaiminus mokyklų pedagogų taryboms, prastai besimokantys moksleiviai šiaip ne taip kapanojasi mokymo kursu.