Kai sėkmingai dirbančios ir gerus rezultatus rodančios įstaigos vadovas, ilgus metus jai vadovavęs, susiruošia išeiti iš darbo, kaip mūsuose įprasta, imama karštligiškai ieškoti kaltų, kažkokių intrigų, keistenybių ar baubų…
Lina Dijokienė
Išėjo šalių susitarimu
Panaši situacija atsitiko, kai Telšių kultūros centro direktorė Birutė Juozapavičienė (nuotraukoje) rajono Savivaldybės vadovams įteikė prašymą išeiti iš darbo šalių susitarimu. Jos pasiūlytas sąlygas — šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją — vadovai priėmė, tad nuo birželio vidurio Žemaitijos sostinės kultūros centras, jau dešimt metų gyvenantis be savo kampo (tiek laiko tęsiasi centro pastato rekonstrukcija) liko ir be nuolatinio vadovo.
Domino klausimas „Kodėl?“
Atsirado ne vienas smalsuolis, kurį domino, kodėl po gana gerai įvertinto rimto iššūkio — Telšiai — Lietuvos kultūros sostinė 2016 — įveikimo centro vadovė paliko savo pareigas. Šis „kodėl“ kirbino ir Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narius. Politikė Alfreda Tamoševičienė stebėjosi, kodėl iškart po praėjusios miesto šventės (įvykusios birželio 9-11 d. — aut. past.) pasklido tokia žinia. Be to, moteriai buvo keista, kodėl apie vienos svarbiausios rajono kultūros įstaigos vadovo atleidimą ji, kaip komiteto narė, turinti sužinoti iš kone gandų lygio. „Laikraštis parašė, kad išėjo į nežinią. Mums reikia išsiaiškinti. Tai negera praktika. Taip buvo ir su Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja. Niekas neatėjo, niekas nepristatė — netgi vedėjos. Penktadienį iš ryto buvau, nebuvo vedėjos, po pietų — jau buvo“,— kultūros srities darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka stebėjosi Tarybos narė. Jai antrino ir socialdemokratas Kajatonas Šliogeris: „Žmogus parašo pareiškimą verkdamas. Kodėl taip yra? Ar mes neturėtume turėti visą informaciją apie kultūros ir švietimo įstaigų vadovų priėmimą ar atleidimą? Mums turi normaliai juos pristatyti“.
Pati taip norėjo
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje dalyvavę Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovai — nei Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė, nei Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Edmundas Vaitkevičius negalėjo nieko atsakyti į šiuos politikų pareikštus priekaištus. Tik traukė pečiais — esą žmogus taip apsisprendė. E.Vaitkevičius patikino, kad meras vadovus atleidžia ne pagal laikraštį, o pagal prašymą. Direktorės prašymas sumokėti išeitines buvo patenkintas, tad direktorė nebedirba. Įstaigai vadovauja jos pavaduotojas. Komiteto pirmininkė Vilija Bačionienė pakvietė kolegas svarstyti klausimus pagal darbotvarkę ir nenukrypti į šalį. „Klauskite pačios buvusios direktorės, kodėl ji taip nusprendė. Primenu, kad ji nesikreipė į komitetą, jei reikėjo kokio mūsų patarimo ar užtarimo. Juk galėjo ateiti ir pasikalbėti“,— patarė V.Bačionienė.
Neturi nuoskaudų
Pati Birutė Juozapavičienė, regis, nė kiek neapgailestauja dėl savo pasirinkimo. Tiesiog apsisprendė, ir tiek. „Šiandien keliu sparnus į visai kitą sferą. Galbūt bus mažesnis atlyginimas, tačiau noriu save išbandyti visai naujoje sferoje. Nors net nežinau, ar pavyks ten gauti darbą. Kažkaip labai sureikšminamos tos pareigos. Tačiau tikrai galiu patikinti visus smalsuolius: neturiu jokių nuoskaudų. Viena vertus, noriu save išbandyti naujoje srityje, kita vertus, turiu ir asmeninių reikalų. Apskritai stebuklas, kad ištempiau tiek laiko“,— nuoširdžiai ir optimistiškai kalbėjo B.Juozapavičienė.
Stebėjosi gandais
Pašnekovė sakė buvusi nemaloniai nustebinta sukelto ažiotažo dėl jos paprasčiausio apsisprendimo. Esą buvo ne taip suprastas jos pajuokavimas. „Kultūra — mano šeima. Visko buvo: ir pakilimų, ir nuosmukių. Žinoma, labai daug metų šiam darbui atiduota, buvo jaunystė, energija. Buvo labai geras laikas. Dėl vieno gailiuosi, kad per šituos prabėgusius metus per daug dėmesio surydavo darbas bei per mažai laiko ir dėmesio skyriau savo dukrai. Buvau maksimalistė, viską atidaviau darbui. Išeinu ramia širdimi: nei aš vogiau, nei aš melavau, nei aš kam kenkiau. Neturiu jokių priešų“,— kalbėjo buvusi kultūros centro direktorė. Ji pasakojo, kad gali pasigirti, jog Telšių kultūros centro kolektyve vyravo nuoširdi ir šilta atmosfera. „Man regis, gražiai, žmoniškai gyvenom. Išeinu su didžiausia meile visam kolektyvui. Čia sutikau labai daug gerų ir labai kūrybingų žmonių. Nors sakoma, kad vadovas negali darbe turėti draugų, tačiau aš darbe turėjau daug labai gerų draugų. Linkiu kuo geriausios kloties visiems: ir rajono vadovams, ir kultūros darbuotojams, kad pasisektų išlaikyti tą aukštą kultūros lygį. Be to, linkiu, kad ir pokyčiai būtų pozityvūs, pagaliau sulaukti naujų patalpų. Stebuklas, kad per tiek laiko, kad per tokias darbo sąlygas neišsilakstė kolektyvai, neišbėgo jų vadovai“,— ir apie darbo džiaugsmus, ir apie problemas kalbėjo B.Juozapavičienė.
Atsisveikino gražiai
B.Juozapavičienė pasidžiaugė, jog su ja labai gražiai atsisveikino rajono vadovai. Atvyko asmeniškai, įteikė gėlių, paveikslą, atvežė ir kultūros ministrės, ir rajono Savivaldybės vadovų vardu pasirašytų padėkų už keturiolika nuoširdaus ir sąžiningo darbo metų. Buvusi Telšių kultūros centro vadovė neslėpė, jog tai labai buvę malonu: „Žinoma, kad malonu, jog įvertina. Jei esi, buvai savo vietoje, tai viskas gerai“. Ne ką prastesnį atsisveikinimą su buvusia direktore surengė ir kūrybingasis centro kolektyvas.