Vygantas Mikutavičius (nuotraukoje) Telšių miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriumi dirba nuo 2015-ųjų metų. Didelė miškininko patirtis ir įgimtas pareigingumas jam leidžia sėkmingai darbuotis šiame svarbiame miško apsaugos bare.
Algirdas Dačkevičius
Iš miesto — į mišką
V.Mikutavičius — plungiškis, tačiau mieste gimusį ir augusį jaunuolį patraukė miškas. Iš pradžių baigė tuometį Kauno A.Kvedaro miškų technikumą, o vėliau — Aleksandro Stulginskio universitete Miškų fakultetą. Vygantui dar teko rūpintis kolūkiniais miškais, o stojus Lietuvos nepriklausomybei, pasuko į Plungės girininkiją, vėliau — nuo 1995 iki 2015 — dvidešimt metų — darbavosi Stalgėnų girininkijos girininku. Telšių kraštas jam nesvetimas, nes tėvai kilę iš Žarėnų. Pastebėjęs veiklų ir stropų darbuotoją, Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys jam pasiūlė laisvą miško apsaugos inžinieriaus vietą. Ir neapsiriko. „Puikiai išmano savo darbą, stropus, domisi naujovėmis ir iniciatyvus. Jo darbo diena sunkiai išmatuojama, nes vyksta į reidus ir poilsio dienomis“,— negailėjo gerų žodžių V.Mikutavičiui urėdas.
Miško apsaugos inžinierius pastebėjo, jog jo darbe įvairiausios dokumentacijos netrūksta, be to, pažeidėjams surašytus protokolus reikia sutraukti į Vidaus reikalų informacinę sistemą. Yra ir teisinių naujovių. Iki 2017 metų vadovautasi Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksu, o nuo šių metų sausio 1-osios — Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
Be miško pažaidų apskaitos, reikia vykdyti urėdijos padaliniuose atliekamų darbų kokybės, naudojamų materialinių vertybių, darbuotojų pareigybinių nuostatų ir normatyvinių aktų vykdymo kontrolę. V.Mikutavičius atstovauja urėdijai miškų kontrolės ir kitų institucijų patikrinimuose, ruošia ir tvarko vietinius normatyvinius dokumentus miško apsaugos darbams vykdyti ir jų teisiniam dokumentiniam apiforminimui, supažindina padalinius su teisiniais aktais ir laiku jais aprūpina ir t.t.
Medienos vagysčių sumažėjo
V.Mikutavičius užsiminė, jog urėdijoje nei pernai, nei dar šiais metais pagamintos apvaliosios medienos sortimentų vagysčių iš miško sandėlių nepasitaikė. Neteisėtų miško kirtimų taip pat yra sumažėję. Matyt, po 2014 metų kovo 6-osios, kai buvo priimtas aplinkos ministro įsakymas „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“, ilgapirščiai pabūgsta didžiulių baudų, kurios iki tol buvo simbolinės. Pavyzdžiui, IV grupės miškuose, iškirtus plynaisiais kirtimais, 1 kub. m įvertinamas 115 eurų. Jeigu tai yra pusamžiai — antros brandumo grupės — neteisėtai nukirsti ar kitaip sunaikinti, sužaloti medynai, nustatytas koeficiantas 1,5, kuris dauginamas iš vieno kubinio metro įvertintos medienos sumos, o šiuo konkrečiu atveju: 115 eurų x 1,5. Nesunku paskaičiuoti, kiek pažeidėjui kainuotų 30 kub.m neteisėtai nukirstos medienos. Pateiktame pavyzdyje — viena iš mažesnių baudų, o I, II ir III grupės miškuose, atsižvelgiant į jų brandą, baudos keleriopai didesnės, be to, kai kuriais atvejais jos dauginamos iš dvigubo koeficiento.
Tačiau 2015-ieji metai urėdijai nebuvo ramūs. Varnių girininkijos Skliausčių miške apvalioji mediena pavogta iš medienos sandėlio. Tai urėdijai atnešė didžiulių nuostolių, nes grobstytojų kol kas nepavyko surasti.
Siekiant miškuose apsaugoti apvaliosios medienos sandėlius, ten įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kurios atgraso ieškančius lengvo pasipelnymo valstybės sąskaita asmenis. Be to, į šias vietas rengiami reidai ne tik darbo, bet ir poilsio dienomis. V.Mikutavičius pastebėjo, jog, įsiruošęs į miškus, įveikia per dieną apie 200 kilometrų.
Medžiotojų „gudrybės“ ir kiti savivaliautojai
Rūpindamasis miško apsauga, pernai V.Mikutavičius Telšių ir Žarėnų girininkijose eglaičių jaunuolynuose pastebėjo nutrumpintas medelių viršūnes. Nesunkiai perprasta, jog tokią „gudrybę“ sumanė medžiotojai, kuriems iš medžioklės bokštelių eglaitės trukdė nusitaikyti į viliojimo aikšteles užsukančius žvėris. Pažeidėjai nustatyti ir nubausti. Kontrolę palengvina įsivesta tvarka, jog visose girininkijose turi būti registruojami ne tik medžioklės bokšteliai, bet ir žvėrių šėrimo vietos.
V.Mikutavičius pastebėjo, jog pasitaiko, kad mišką, ypač jo paklotę, niokoja ne tik pavieniai asmenys, bet ir bendrovės. Štai pernai viena bendrovė Telšių girininkijoje, atlikdama žemės grunto vežimo darbus, neleistinai praplatino keliuką, pažeisdama miško paklotę. Už aplinkai padarytą žalą jai teko pakloti 708 eurus, be to, pritaikyta 72 eurų administracinė nuobauda.
Kai kurių asmenų godumas išlenda kertant nuosavą mišką ir gretimai susigundant valstybiniu. Neteisėtas miško kirtimas nustatytas Platelių girininkijoje, kai pernai senjoras „nuklydo“ nuo savo miško valdos į valstybinę, iš ten nukirsdamas 6 kub.m medienos. Už tokį savivaliavimą jam teko pakloti 1931 eurą: 1430 eurų — už aplinkai padarytą žalą, 444 eurus — urėdijai ir sumokėti 57 eurus administracinę nuobaudą.
Šiais metais Žarėnų girininkijoje neteisėtai nupjauti du ąžuolai, kas sudarė 2,78 kub.m medienos. Kadangi medžiai buvo išversti vėjo, žala aplinkai nepaskaičiuota, tačiau urėdijai teko atsekėti 352 eurus, o administracinė nuobauda įvertinta 60 eurų. Pasak V.Mikutavičiaus, žala aplinkai skaičiuojama, kai neteisėtai nupjaunamas žalias medis.
Miško apsaugos inžinierius, užsimindamas apie apvaliosios medienos gabenimą iš miško, dar kartą priminė, jog tuo atveju, kai fizinis asmuo gabena daugiau kaip 1 kub.m apvaliosios medienos, reikia turėti medienos gabenimo lapą, kuriame privalomi rekvizitai: tokio lapo surašymo data, laikas, fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas.
Pašiurpino vandalizmas
V.Mikutavičius papasakojo apie kraupų vandalizmą Platelių girininkijoje, stovyklavietėje „Berželis“. Šių metų birželio 5 dieną užėjęs į stovyklavietę prižiūrėtojas tiesiog nustėro. Panašiai iki žmogaus juosmens, o gal ir aukščiau styrojo kirviu nukirsti dviejų pušų, ąžuolo ir juodalksnio kamiengaliai — iš viso suniokota 1,50 kub.m medienos. Žala aplinkai padaryta už 870 eurų, o kur dar atlygis urėdijai. Žinoma, vandalai būtų baudžiami griežčiausia bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
„Dabar belieka tik spėlioti, kas tokiems žmonėms tuomet šovė į galvas — gal rengė medžių niokojimo varžybas. Juodalksnį reikėjo kirsti net įbridus į vandenį“,— kraupų vaizdą, užfiksuotą fotonuotraukose, rodė V.Mikutavičius. Miškininkai prie suniokotų medžių kamiengalių pritvirtino lenteles su užrašais apie tai, ką gamtai padarė pragaištinga žmogaus ranka. Gal tai kai ką privers giliau susimąstyti. V.Mikutavičius pasidžiaugė, jog pastaraisiais metais mažiau šiukšlinami miškai, tačiau viena kita piktžaizdė išlenda kaip yla iš maišo. Žiūrėk, tai automobilių padangos pakrūmėn paritintos, tai tuščia įvairių gėrimų tara ar plastiko maišeliai mėtosi.
Miškininkas primena, jog, prasidėjus uogavimo ir grybavimo sezonui, vairuotojai savo transporto priemones turi statyti tam skirtose vietose ar kelkraščiuose, nežalojant miško paklotės ir nesudarant nepatogumų pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Jokiu būdu nevalia su transportu brautis prie vandens telkinių — turi būti išlaikytas saugus 25 metrų atstumas, nes kitaip už pažeidimą grės baudos. Palapines statyti ir laužą kurti galima tik stovyklavietėse ir poilsiavietėse, o ne bet kur panorėjus miške. Kurui renkamos tik sausos šakos ir žabai. Viską detaliau reglamentuoja Miško lankytojų taisyklės, kurias nesunku susirasti internete.
Bebrų nesugaudysi, o dektindarius — įmanoma
V.Mikutavičius, plačiai žvelgdamas į miško apsaugą, paminėjo tokius veiksnius, kuriuos ne taip lengva įveikti. Pirmiausia, nemažų rūpesčių kelia didėjanti bebrų populiacija. Čia, ją reguliuodami, daugiau galėtų nuveikti medžiotojų būreliai. Nuo bebrų „statybų“ užpelkėjusiuose miškuose džiūsta medžiai — o tai akivaizdžiai daroma žala aplinkai.
V.Mikutavičius pasakojo, jog dalyvaudamas reiduose ir degtindarius yra pričiupęs. Vykstant akcijai „Miškas 2016“, užsukta į Stalgėnų miškus. Jau iš tolo pamiškėje matėsi stovintis automobilis. „Naminukės“ varytojai davė valią kojoms, o V.Mikutavičius su kolegomis, pranešęs telefonu 112, prie „fabrikėlio“, varančio „velnio lašus“, policijos pareigūnų lūkuriavo apie dvejetą valandų — mat buvo savaitgalis… Visą miško apsaugos inžinieriaus veiklą sunkoka būtų atskleisti. Jau minėjome, kad jo darbo diena neįspraudžiama į griežtus rėmus, o dirbama taip, kad Žemaitijos girios dar ilgai šlamėtų ateinančioms kartoms.