Nuo balandžio iki dabar, liepos pabaigos, daugiau kaip tris mėnesius buvo laukiama dar vienos medžių ligų specialistų išvados — ką vertėtų daryti su Katedros aikštėje augančiais kaštonais. Galop Žemaitijos sostinę pasiekusi žinia nėra gera — medžių ligų specialistai nieko paguodžiančio tiems, kas norėtų išsaugoti Vydūno ir jo mokinių pasodintus kaštonus, negali pasakyti.
Lina Dijokienė
Pjūklai atsitraukė neilgam?
Laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ skaitytojams primename, kad pavasarį, kaip tik per filosofo Vydūno gimtadienį, buvo pradėti pjauti Telšiuose, prie Žemaitės dramos teatro augantys Vydūno beveik prieš šimtmetį čia kartu su savo mokiniais pasodinti kaštonai. Tuokart tiesiogine prasme savo kūnu medžius stojo ginti žemaičių kultūros puoselėtojas Andrius Dacius. Kuriam laikui pjūklai kaštonus paliko ramybėje. Tačiau, regis, neilgam.
Išvadų laikimas užsitęsė
Netrukus po tos skandalingos istorijos Telšių rajono savivaldybė užsakė išsamų Katedros aikštėje augančių kaštonų būklės tyrimą. Jį dar balandžio viduryje atliko Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bakys ir UAB „Arbovita“ direktorius Renaldas Žilinskas.
Iškart po tyrimo Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimundas Račkauskas paaiškino, jog šio tyrimo metu specialiu prietaisu buvo atlikta garsinė tomografija. „Kol kas preliminariai galiu pasakyti, kad tyrimas parodė, jog 2 kaštonai turi didelius puvinius 1,3-1,8 m aukštyje, kiti 2 (buvo tirti 4) — turi puvinius, bet bent vienas, investavus nemažai lėšų, dar galėtų būti kažkiek saugomas“, — tada sakė rajono ekologas.
Nors pirminės išvados buvo liūdnos, tikėtasi, kad medžių ligų specialistai galės Vydūno kaštonams išrašyti dar ir gyvenimo receptą. Tačiau laukimas labai užsitęsė. Paklaustas, kaip gali taip būti, jog net tris mėnesius negaunamos išvados, ir kiek apskritai kainavo tas tyrimas, R.Račkauskas laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“ sakė: „Tie tyrimai buvo pradėti vykdyti privačia A.Daciaus iniciatyva, tačiau po to nuspręsta tų tyrimų rezultatus įsigyti oficialiai. Buvo norima įvairiapusiškiau ištirti medžius, nes jau turėjome dendrologinės ekspertizės duomenis, tuo tarpu dėl kontraversiškos situacijos buvo noras įsigyti ir arboristų rekomendacijas. Tyrimus atliko Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Jų kaina su PVM yra 227,48 eurų. Mes perkame medžių sveikatingumo tyrimo paslaugas, t.y. rezultatus ir rekomendacijas“.
Spręsti teks Savivaldybei
Pagaliau tyrimo išvados pasiekė Telšius. Laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ paprašė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotoją Remigijų Bakį jas pakomentuoti. „Buvau į Telšius nuvykęs dar kartą atšviežinti atmintį. Iš karto galiu pasakyti, kad mes sprendimo už Savivaldybę nepriimame, mes tik nustatome puvinio lokalizaciją, vizualinę medžio būklę ir jo keliamą sąlyginį pavojų aplinkai. Tai tas keliamas pavojus nėra menkas. Mes konstatuojame tiek. Visada yra du keliai: galima medį prižiūrėti, investuoti, norint kiek įmanoma prailginti jo amžių, ir yra kitas kelias — galima medį pakeisti. Kadangi šitie medžiai turi didžiulę istorinę vertę, sprendimą turi priimti savininkas“,— akcentavo pašnekovas.
Vertėtų atsižvelgti į bendruomenės nuomonę
Teigdamas, jog supranta, kad nemaža dalis miestelėnų norėtų dar ilgai matyti žaliuojančius Vydūno kaštonus, specialistas sakė, jog nelengvą sprendimą teks priimti valdžiai. Žinoma, tai susiję su nemažomis investicijomis — kiek — tai turėtų atsakyti arboristai.
„Tai istorinė atmintis. Mes nerekomenduojame nieko kirsti. Savo išvadose surašysime galimas priežiūros priemones. Tačiau turite suprasti: šie medžiai yra pavojingi aplinkai — du tai tikrai, kiti — vidutinio pavojingumo. Pavojus yra. Nieko nepadarysi. Gamta gyvena ciklais. Mes irgi gimstame, gyvename ir mirštame. Kaštonas yra minkštas, trumpaamžis medis. Aišku, galima lajas tvirtinti, galime užsimerkti, kad kyla pavojus praeiviams… Tie kaštonai tikrai nėra tokios būklės, kad nuvirs rytoj, tačiau jų pavojus aplinkai yra realus, nes puviniai kamiene yra išplitę labai plačiai. Jei aš būčiau šeimininkas, susikviesčiau visą bendruomenę ir pasakyčiau, kad du medžiai yra avarinės būklės, o kiti trys dar kokį dešimtmetį gali pastovėti… Tai ką darom?“ — klausimu ir patarimu kaštonų prižiūrėtojams pokalbį baigė R.Bakys.