Aštuoniasdešimtmetį švenčiantis tautodailininkas Pranas Dužinskas pelnė aukščiausius apdovanojimus

Pranas Dužinskas su žmona Onute.

Žemaičių „Alkos“ muziejuje atidaryta aštuoniasdešimtąjį gimtadienį švenčiančio tautodailininko Prano Dužinsko kūrybinė paroda.
Sukakties proga surengtame šventiniame renginyje jį pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, prelatas Juozas Šiurys, kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius, Seimo narių Valentino Bukausko ir Rimantės Šalaševičiūtės sveikinimus bei dovanas perdavė jų padėjėjos Laima Jurytė-Zakarauskienė ir Gitana Piktužytė. Sukaktuvininkui ilgų kūrybingų metų palinkėjo Tryškių seniūnijos ir bendruomenės atstovės, kolegos tautodailininkai, bičiuliai ir giminaičiai, o skambiomis dainomis pradžiugino gitaros mokytojo Adolfo Lukošiaus vadovaujamas ansamblis. Šventinį vakarą vedė Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktorė Elvyra Spudytė.

Menas lydėjo nuo vaikystės
P.Dužinskas gimė 1937 metais lapkričio 19 dieną Karštenių kaime (Žarėnų sen.). Neturtingi tėvai, ieškodami darbo, su vaikais Vincentu, Pranu ir Zita dažnai keitė gyvenamąją vietą. Ankstyvieji meistrystės požymiai išryškėjo Žlibinuose (Plungės r.), kur pradinukas sumeistravo pirmuosius darbelius. Radęs medžio pliauskelę, išdrožė arkliuką, o praaugęs sumeistravo slides. Vėliau iš šiaudelių, kankorėžių žvynelių pradėjo daryti rėmelius, dėžutes, paveikslėlius, atvirukus.
Kai šeima persikėlė į Kantaučius (Plungės r.) ir Pranas pradėjo lankyti septynmetę mokyklą, mokytoja Danutė Radvilavičienė priėmė į šokių būrelį. Taip Pranas susipažino su kitu meno pasauliu — šokiu, daina ir muzika.
Baigęs septynmetę mokyklą, Pranas svajojo tęsti mokslus Telšių dailės technikume, tačiau tėvai tos minties nepalaikė — užtat išpildė kitą norą — nupirko armoniką, o vėliau — seną fisharmoniją. Išmokęs ja groti, sėdo prie vargonų Kantaučių ir Žlibinų bažnyčiose, kur tuo metu dirbo ir abu Prano tėvai.

Pirmoji ir vienintelė meilė
1958 m. šeima persikėlė į didesnę parapiją — Lieplaukės miestelyje. Ten Pranas vėl dirbo vargonininku, vadovavo bažnyčios chorui, o vėliau tapo Lieplaukės septynmetės mokyklos muzikos ir darbų mokytoju. Ten jį aplankė meilė pradinių klasių mokytojai Onutei. Tačiau tais laikais buvo neįmanoma draugystė tarp tarybinės mokytojos ir bažnyčios tarno, todėl jaunuoliams liepta nutraukti užsimezgusius gražius santykius arba vienam iš jų atsisakyti savo profesijos. Pranas pasirinko meilę ir 1961 metais sukūrė šeimą, užaugino sūnų Saulių ir dukrą Nomedą, džiaugiasi anūkėmis Marcele, Agota ir Kotryna. Sutuoktinius lydi darna, santarvė, šviesios, kūrybingos mintys.

Siekė tobulumo
Jausdamas potraukį muzikai ir siekdamas tobulėti, Pranas baigė vienerių metų chorvedybos kursus prie Telšių muzikos mokyklos ir įstojo į Klaipėdos muzikos technikumo chorvedybos specialybės neakivaizdinį skyrių. Baigęs Klaipėdos muzikos technikumo I kursą, perstojo į Kauno technologijos technikumo baldų gamybos neakivaizdinį skyrių ir po ketverių metų įgijo techniko technologo kvalifikaciją.
Panaikinus Lieplaukės mokykloje dirbtuvių vedėjo etatą ir sumažėjus darbo krūviui bei dėl kitų asmeninių priežasčių jauna šeima turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Taip 1966 m. Pranas su Onute įsikūrė Tryškiuose ir iki šiol tebegyvena, puoselėja sodybą, kuri ne kartą pripažinta pavyzdine, o nuo 1989 metų pagalbiniame pastate įsteigė muziejų, kur saugoma per 200 jo sukurtų kūrinių. Dužinskų giminėje daug talentingų žmonių, tačiau Pranas savo talentą išpuoselėjo darbštumu, smalsumu ir išmintingumu.

Intensyvios kūrybos laikas
Nuo 1967 metų Pranas savo darbus eksponuoja Telšių rajone organizuojamose liaudies meno parodose ir be privalomo dvejų metų kandidatavimo 1968 metais tampa liaudies meno draugijos nariu.
Rimtu Prano kūrybiniu išbandymu tapo 1972 metais surengta pirmoji liaudies meistrų kūrybinė stovykla Ablingoje. Vėliau jis dalyvavo kūrybinėse stovyklose Perlojoje, Kėdainių rajone, Juodkrantėje, Telšiuose.
Smalsumo vedamas, Pranas save išbandė kalvystės, juvelyrikos, popieriaus karpinių mene, velykinius margučius puošė sudėtingiausiais raštais, atliktais skutinėjimo technika, tačiau visą savo sielą atidavė medžiui.
Naudodamas įvairius medienos apdirbimo būdus: drožimą, tekinimą, tašymą, skaptavimą iš liepos, beržo, drebulės, uosio ar ąžuolo, be jokių eskizų ar išankstinių maketų jau pusšimtį metų jis kuria dekoratyvines skulptūrines-bareljefines vazas, lėkštes, stalinius ir sieninius laikrodžius, siužetinius paveikslus, kaukes, skulptūras, žvakides, suvenyrus, baldus. Labiausiai vertinami jo sukurti bažnyčioms altoriai, ąžuolinės skulptūros ir koplytstulpiai, kurie puošia Tryškius ir įvairius Lietuvos miestelius. Jo sukurti drožiniai iškeliavo į Rusijos, Vokietijos, Norvegijos, Japonijos, Amerikos, Kanados ir kitų valstybių gyventojų namus. Kaip juokavo vienas aštuoniasdešimtmečio šventėje dalyvavęs Prano bičiulis, žemaičio tautodailininko darbų galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Apie tai, kaip kuria Pranas, šventės dalyviai galėjo pamatyti Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktorės E.Spudytės 2009 metais sukurto edukacinio projekto „Amžių vertybės: tradicijų tęstinumas“ filme (operatorius Algirdas Šimkevičius).

Aukščiausi kūrybos įvertinimai
Nuo 1991 metų Pranas daug darbų pašventė religinei tematikai. Šventųjų skulptūras, sukurtas išsaugant senųjų meistrų tradicijas, jis kasmet pristato rajoninėse, zoninėse, respublikinėse tautodailininkų parodose bei konkursuose ir iš visų parsiveža padėkos raštų, diplomų. Dar 1983 metais už liaudies meno puoselėjimą ir propagavimą pelnė LTSR meno žymūno vardą, o 2005 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu jam suteiktas meno kūrėjo statusas. 2002 metais Rokiškyje laimėjo prestižinę Liongino Šepkos premiją. 2000 metais taip pat Rokiškyje organizuotame respublikiniame, o po poros metų — tarptautiniame prakartėlių konkursuose laimėjo pirmąsias premijas. Sėkmė lydėjo 2003 metais tradicinėje kaukių parodoje-konkurse Plateliuose ir 2008 metais, kai tautodailininkas tapo „Respublikos nacionalinė vertybė 2008“ nominantu. O garbingiausia tautodailininkų premija „Aukso vainikas“ papuošė Prano galvą 2013 metais, tada jis pripažintas konkurso respublikinio turo nugalėtoju. 1987 metais Prano 50-mečio proga surengta pirmoji personalinė paroda Telšiuose, po kurios jo darbai keliavo po Lietuvą ir užsienio šalis, buvo eksponuoti personalinėse ir jungtinėse tautodailės ekspozicijose. Ši Žemaičių „Alkos“ muziejuje surengta jubiliejinė Prano Dužinsko paroda jau penkioliktoji. Ji veiks iki gruodžio 17 dienos. Septyniasdešimtmečio proga išleista Prano kūrybos knyga „Pranas Dužinskas. Biografija, išskaptuota medyje“. („KŽ“ inf.)

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*