Popietė Algirdui Kazragiui atminti

Žemaičių muziejuje „Alka“ surengtoje poeto ir rašytojo Algirdo Kazragio (1928-1969) prisiminimo popietėje dalyvavusi jo jaunėlė sesuo aktorė Doloresa Kazragytė susirinkusiesiems dovanojo pliūpsnį gerų emocijų ir žemaitiškos energijos proveržį.

Lina Dijokienė

Šimtmečio vardo verti
Pradėdama renginį, skirtą A.Kazragiui atminti, Žemaičių muziejaus „Alka“ Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Ingrida Vaitiekienė priminė Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, šio šimtmečio metus ir jų svarbą tautinei kultūrinei savimonei atsirasti. „Kas gi mes būtume, jei nebūtų tų žmonių, jų patirties, jų gyvenimo, to pagrindo, į kurį šiandien remiamės? Vienas iš tokių žmonių — telšiškis, tikrai šimtmečio žmogaus vardo vertas, Algirdas Kazragis“,— sakė I.Vaitiekienė.
Istorijos skyriaus vyr. muziejininkė Irma Kontautienė į renginį susirinkusiesiems pristatė muziejuje saugomą A.Kazragio archyvą, apžvelgė įrengtą teminę parodą ir virtualią parodą.

Tėvai — idealistai
Bene didžiausia dovana — tai į muziejų atvykusi A.Kazragio sesuo aktorė Doloresa Kazragytė. Ji ne tik nuoširdžiai dalinosi prisiminimais apie brolį, tačiau dar visus ir pradžiugino nuotaikingomis žemaitiškomis aktorinėmis miniatiūromis.
„Mano brolis buvo už mane vyresnis trylika metų. Tėvai paprasti žmonės: tėvas — laikrodininkas, mama — siuvėja. Jie užsikrėtė komunistinėmis idėjomis. Mano mama, nes turėjo tikrai blogą tėvą, skriausdavusį savo vaikus, pradėjo maištauti būdama dar šešerių-septynerių. Ji buvo už tą lygybę, todėl tapo tikra komunistinės idėjos svajotoja. Ji nuoširdžiai visą savo gyvenimą norėjo, kad nebūtų vargšų, kad žmonės gyventų lygiai… Kokie jie ten komunistai, Dieve mano, idealistai“,— pasakojimą raiškiu balsu pradeda viešnia. Kai ją, dar mažytę, tėvai parsivežė iš Rusijos, tuomet jau gerokai vyresnis brolis Alius ją draugiškai priėmęs, tuo tarpu vyresnė sesuo Gražina, daug kietesnio būdo,— ne. Tas priešiškumas, anot aktorės, išlikęs ilgai…

Brolis atstojo tėvą
„Galite įsivaizduoti, ką reiškia vardas Doloresa Žemaitijoje? Niekas jo nė ištarti negali, nė suprasti. O Alius mane pavadino Resa“,— juokiasi aktorė.
Brolis labai pamilęs mažąją, su ja žaisdavęs, o sesuo — ne… D.Kazragytė su apgailestavimu prisiminė savo jaunystės metus, tiesiog tai toks laikas, kai jaunam žmogui labai svarbu jis pats, jo gyvenimas, meilė, studijos ir panašiai, o į artimus žmones, jų gyvenimą nelabai ir kreipi dėmesio. Gal todėl, pasak D.Kazragytės, ji negali pasididžiuoti tuo, jog labai gerai pažino savo brolį, žinojo, kuo jis gyvena, kas jam svarbu…
Netrukus tėvai, kai grįžo į Lietuvą, išsiskyrė. Labai jau buvę skirtingi. Tėvas tvirtas, šiek tiek šykštokas, o mama — atlapaširdė. Tad mažoji Resa augusi įsikibusi į Alių. Aktorės atmintyje išlikę epizodai, kai vyresnėlis brolis dviračiu ją veždavęsis prie Germanto maudytis. Pasak jos, A.Kazragis labai mėgęs gamtą, buvęs tikras jos vaikas.
Aktorė dalijosi prisiminimų nuotrupomis: broliui patikę jos mokykliniai rašinėliai. Net sakydavęs, jog jis taip neparašytų…

Buvęs labai jautrus
Tarp prisiminimų — ir skaudžios tautos istorijos trupiniai… „Ne vienas galėtų pasakyti, jog Aliukas juos išgelbėjo nuo tremties. Mat tėvas, sužinojęs, kad vienam ar kitam teko pakliūti į išvežamųjų sąrašus, pasakydavo Aliui, kad šis perspėtų savo mokslo draugus. Taip ne vienas, ne viena šeima išvengė skaudaus, net tragiško likimo“,— sakė D.Kazragytė. Anot jos, Alių labai skaudino tie įvykiai, jis matė, kaip išvežė jo mokytoją…
Jo jautrumas, sąžininga pozicija jam lėmė nelengvą gyvenimą. Bestudijuodamas antrame kurse, anot sesers, Alius padėjęs komjaunuolio bilietą ir pareiškęs nenorįs būti tokios sistemos dalimi… Prireikė nemažų motinos pastangų ir pažinčių, kad sūnus išvengtų tragiško likimo už tokį žingsnį. Žinoma, jis buvo išmestas iš studijų, grįžo į Telšius.
Nuotaikingai aktorė papasakojo apie Algirdo Kazragio pirmosios meilės istoriją. Mylimąją paveržė draugas. Tačiau A.Kazragis vėliau surado savo gyvenimo meilę, tapusią jo žmona. Išmestas iš universiteto, Alius labai išgyveno. Ir sunkiai susirgo. Vėl prireikė milžiniškų motinos pastangų, pažinčių, kad pajėgtų sūnų išplėšti iš mirties nagų… Padėję vaistai už beprotiškus pinigus.
Tąsyk giltinė atsitraukė, vis tik negalavimai A.Kazragį persekiojo visą neilgą jo gyvenimą.