Fotografijos magija: iš praeities išnyrantys Telšiai

Nors sakoma, kad laikas nesustabdomas, tačiau žmonijos išradimas — fotografija turi ypatingą galią — geba ateičiai išsaugoti sustabdytas gyvenimo akimirkas. Net ir praėjusio šimtmečio…

Lina Dijokienė

Fotografijos istorija
Telšiai pelnytai užima svarią vietą Lietuvos fotografijos istorijoje. Žemaitijos sostinėje 1860 m. laikrodininkas Chaimas Arensonas įkūrė fotoateljė — antrąją Lietuvoje nuolat veikiančią fotografijos paslaugas teikiančią įstaigą. Tokia yra Telšių fotografijos istorijos, skaičiuojančios jau 159 m., pradžia. Chaimas Kaplanskis, jo dukros, F.Boruchovičius, Mečislovas Šilinskas, Zenonas Norvaišas — tai žymiausi Telšių fotografai. Vienam jų — Z.Norvaišui pagerbti ir paskirtas Telšių archyvo įgyvendintas projektas apie Telšių praeitį.

Kūrybos ištakos
Pedagogas, kultūros darbuotojas, aktyvus visuomenininkas Z.Norvaišas buvo gerai žinomas Telšiuose, sėkmingai sukosi įvairiuose darbuose — taip fotografas apibūdinamas projekto leidinio įžanginėje dalyje. Z.Norvaišas gimė 1919 m. lapkričio 6 d. Jazdauskiškių kaime, netoli Žemaičių Kalvarijos. Mokėsi Sedos progimnazijoje, Telšių valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje. Nuo 1946 m. dirbo Telšių vykdomojo komiteto architektų grupės braižytoju. 1947 m. įsidarbino Telšių mokytojų seminarijoje, kur mokė darbelių ir jų metodikos pradinėse klasėse. Vėliau Kurčiųjų mokykloje–internate vaikus mokė staliaus amato, fotografuoti. Po to darbo kelias nuvedė į „Masčio“ fabriką, čia jis dirbo iki 1983 m.
„Tai buvo ypatingas žmogus — labai šviesus, kultūringas, maloniai ramaus būdo, ištikimas Lietuvai ir, rodos, nepritapęs prie tarybinio gyvenimo, mėgo bendrauti su inteligentiškais, ne komunistuojančiais žmonėmis, buvo geras fotografas, mylėjo gamtą“,— taip Z.Norvaišą apibūdinusi Telšių šviesuolė, ilgametė „Masčio“ fabriko bibliotekininkė Jadvyga Medžiaušienė.

Derlingi metai
7-8 praėjusio šimtmečio dešimtmečiai, kaip teigiama projekto leidinyje, buvo produktyviausias Z.Norvaišo kūrybinis laikotarpis. „Masčio“ fabrikas buvo jį įpareigojęs fiksuoti fotografijose gamybinius procesus, įamžinti dirbančius žmones, kultūrinį gyvenimą, renginius. Fotografas turėjęs geras darbo sąlygas: aprūpintą medžiagomis ir įranga laboratoriją. Žinoma, teko susitaikyti ir su tam tikrais to meto ideologiniais suvaržymais. Nuotraukose, kino juostose Z.Norvaišas įamžino ir kūrybinius polėkius: Žemaitijai, mūsų krašto istorijai svarbius dalykus.

Fotoobjektyve — Telšiai
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo pastangomis įgyvendinus projektą, Žemaitijos sostinės gyventojai ir miesto svečiai gali atverti dar vieną miesto istorijos puslapį — pažvelgti į Telšių praeitį Zenono Norvaišo, kuriam šiais metais sukanka 100 metų, žvilgsniu.
Koks jis — tas 20 a. šeštasis-septintasis dešimtmetis Telšiuose? Anot jaunųjų Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ (vadovė — režisierė Laimutė Pocevičienė) aktorių, 1962 m. Telšiuose buvo 16 tūkst. gyventojų, jau buvo pradėję veikti Telšių muzikos ir dailės mokykla, Telšių duonos kombinatas, vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas, teatras, buvusios amatų mokyklos patalpose atidaryta taikomosios dailės mokykla, vėliau reorganizuota į aukštesniąją dailės mokyklą, išplėstas „Masčio“ fabrikas ir įkurtas naujas Pirštinių cechas, Kelių statybos valdyba ir t.t.

Fotografijos vertė
Projekto vadovė — Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja Alma Jankauskienė parodos atidaryme džiaugėsi tokiu didžiuliu visuomenės susidomėjimu šiuo projektu.
„Ką žmonės jaučia, žiūrėdami į senas fotografijas? Ką aš pati jaučiau, kai man Remigija Norvaišaitė-Vitkauskienė į archyvą perdavė dalį fotografijų. Aš sėdėjau ir šypsojausi. Ir galvojau, kažin kodėl aš čia šypsausi. Savo kolegėms parodžiau nuotraukas. Žiūriu — jos irgi šypsosi. Ypač vyresnės. Pasirodo, mokslininkai įrodė, kad, žiūrint fotografijas, suaktyvėja smegenų centras, kuris yra atsakingas už mūsų emocijas. Vadinasi, mes patiriame gerų emocijų, grįžta prisiminimai“,— kalbėjo A.Jankauskienė. Ji pasakojo, jog projektas prasidėjo nuo fotografo dukters Remigijos, su kuria, kaip prisipažino projekto vadovė, jau tapusios tikromis geromis draugėmis. Anot pranešėjos, vos pamačiusi fotografijas, ji supratusi, jog jų negalima sudėti tiesiog į archyvo stalčių.
Projekte buvo atrinkta keturiasdešimt fotografijų. Kai kurias miesto vietas net sudėtinga atsekti šiandienos Telšiuose. Per projektą buvo išleistas leidinys bei kompaktinis diskas, kuriame, be nuotraukų, yra dar ir dokumentinis filmas apie fotografą Zenoną Norvaišą. A.Jankauskienė padėkojo visiems, padėjusiems ir prisidėjusiems prie projekto sėkmės: R.Norvaišaitei-Vitkauskienei, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkei Marinai Petrauskienei, fotografams Modestui Normantui ir Marijui Breitmozeriui.

Saugomas palikimas
Architektas Algirdas Žebrauskas, žvelgdamas į nuotraukas, kalbėjo apie miesto vaizdų kaitą. „Nuotraukos užfiksuoja tam tikrą laiką. Daugybė pastatų atgimė. Senoji fotografija yra atramos taškas, į kurį remiasi architektai, istorikai, tyrinėjantys miesto ar pastatų istoriją. Fotografijos — tai galimybė atrasti tikrąjį pastato veidą“,— sakė A.Žebrauskas, išreiškęs viltį, jog toks padovanotas nuotraukų archyvas labai svarbi dovana miesto istorijos išsaugojimui.
Muziejininkė M.Petrauskienė sakė, jog norintiems plačiau susipažinti su fotografo Z.Norvaišo kūryba, reikėtų aplankyti „Alkos“ muziejų, ten saugoma daug jo darbų. Ji priminė, kad būtent muziejininkai prieš kelerius metus pirmieji pradėjo daryti parodas, rinkti, rengti, komplektuoti medžiagą. Tada ir pasirodė, kad Z.Norvaišo kūryba yra šalia žinomų kitų Telšių fotografų darbų.
„Muziejuje Z.Norvaišo darbų turime daug. Jie pas mus atėjo per kelis etapus. Pirmiausia pats fotografas labai daug bendravo su muziejininkais, dirbo kartu su istoriku Vitu Valatka, važinėjo į ekspedicijas, yra išlikę jo nufilmuotų dokumentinių kadrų Getautės ekspedicijoje bei daugybė nuotraukų. Po fotografo mirties apsilankėme jo namuose. Jo žmona atidavė dalį palikimo: filmų ir nuotraukų negatyvų. Galop dukra Remigija atidavė dar kitą dalį jo darbų“,— pasakojo muziejininkė, priminusi, jog Z.Norvaišas yra sukūręs dokumentinį filmą apie vargonininką, muzikos mokytoją Abiną Jasenauską.

Prisiminimai
Sūnus Saulius Norvaišas pasidalijo savo prisiminimais apie tėvą fotografą Zenoną Norvaišą, nuo kurio mirties jau praėjo 33 metai. „Tėvelis viską fiksavo. Aš prisimenu, pavyzdžiui, senąją Telšių autobusų stotį. Jis tada net kelis kartus fotografavo. Tuomet stebėjausi, kam to reikia. O dabar palyginti labai įdomu“,— sakė S. Norvaišas. Jis papasakojo, kaip gimė 1960 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos išleistas atviruko formato albumas „Telšiai“, kokie buvo fotografo, tuomet dar giedojusio bažnyčios chore ir dėl to užsitraukusio nemalonę, ir tuometės valdžios atstovų santykiai.
Parodos atidarymu pasidžiaugė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas ir LR Seimo narys Valentinas Bukauskas.
Paroda „Telšiai. Atgal į praeitį“ Telšių viešosios Karolinos Praniauskaitės bibliotekos skaitykloje veiks iki liepos 12 dienos.