Birželio pabaigoje įvykusiam Savivaldybės tarybos posėdžiui skubotai buvo pateikta net dešimt sprendimų projektų, kuriais raginta dvidešimčia procentų prisidėti įgyvendinant melioracijos projektus. Posėdyje paaiškėjo, kad trūksta informacijos, o Savivaldybės taryba dar nežino, kokių projektų reikės atsisakyti, kadangi trūksta pinigų. Dauguma Tarybos narių siūlė melioracijos projektams prisidėti dešimčia procentų, net nesidomėdami, ar tai Savivaldybė išgalės padaryti.
Alvydas Ivoncius
Kur rasti vietos vienam procentėliui?
Birželio mėnesį įsisteigė dešimt asociacijų dėl melioracijos projektų įgyvendinimo. Projektai įgyvendinami už Europos Sąjungos fondų lėšas, tačiau reikėtų prisidėti ir patiems ūkininkams. Kad jų kišenės nepalengvėtų, paruošta dešimt sprendimų projektų Savivaldybei prisidėti prie kiekvieno projekto dvidešimčia procentų.
Sprendimų aiškinamuosiuose raštuose, visuose vienoduose, išskyrus asociacijų ir kaimų pavadinimus, sakoma:
„Tai didelis ūkininkų, o tuo pačiu ir valstybės turtas. Šis turtas dėvisi, genda, didėja užmirkusios žemės plotai. Valstybės finansavimo nepakanka gedimams šalinti ir melioracijos sistemoms rekonstruoti. Žemės savininkai ir naudotojai dėl užmirkusios žemės patiria didelius nuostolius. Pagal naująjį Melioracijos įstatymą, ūkininkai kartu su žeme gavo ir joje esančias drenažo sistemas. Melioracijos statiniai funkcionuoja tik sujungti į sistemą, todėl jų priežiūra vieno savininko žemėje yra mažai veiksminga.
Pagrindinis asociacijos tikslas — užtikrinti gerą asociacijos narių žemės drenažo funkcionavimą. Nemažą įtaką, gerinant melioracijos sistemų infrastruktūros būklę, turi ir Europos Sąjungos lėšos. Paraiškas paramai gauti gali teikti ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Projektams finansuoti bus teikiamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos priemonę „Parama žemės vandentvarkai“.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 53 (10165)