Ateik, susipažink, įsigyk naują knygą! Taip skaitytojus — knygos gerbėjus, ir didelius, ir mažus, — kvietė jau trečioji knygų mugė.
Lina Dijokienė
Netrūko gero pojūčio
Geri, žmones suburiantys amžinąsias vertybes puoselėti skatinantys renginiai Žemaitijos sostinėje nėra retenybė. Smagu, kad į tokių renginių sąrašą jau treti metai galima įtraukti ir Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos organizuojamus Telšių knygų mugės renginius.
Šiųmetė knygų mugė dedikuota Tarptautinei mokytojų dienai — minimai spaliui brendant per medžių auksinių lapų pusnis. Tokiom pat ryškiom, sodriom rudens spalvom nušvito ir mugės knygos.
Kaip įprasta šventėje (o juk susitikimas su knyga, su jos kūrėju — rašytoju ar poetu — argi ne šventė?), netrūko įvairių susitikimų, pokalbių, diskusijų ir, žinoma, gero pojūčio, skleidžiant dar leidyklų dažais kvepiančių knygų puslapius.
Susitikimai
Nuo ryto, dešimtą valandą, mažieji Žemaitijos sostinės skaitytojai rinkosi į susitikimą su vaikų rašytoja Liudmila Petkevičiūte, naujos knygos „Saulės spalvos poringės: GELTONA“ sutiktuves. Kiek vėliau — kitas susitikimas: šįkart su vaikų rašytoja Zita Gaižauskaite.
Popiet susitikti kvietė leidykla „Raidynėlis“. Užsiėmimą „Tariu, skaitau, rašau“ vedė Šiaulių „Dainų“ progimnazijos mokytojos Irena Kazymirkienė bei Aušra Ramanauskienė.
Vakarop susitikimų ciklą baigė žurnalisto, istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio naujausios knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“ pristatymas.
Muzika ir pokalbiai
Po darbų suskubusiems pasidairyti po Telšių knygų mugę ūpą kėlė nuotaikingas Telšių YAMAHA muzikos mokyklos auklėtinių koncertas (vadovė Valdareza Laurinavičienė).
Šiųmetėje knygų mugėje savo leidinius siūlė leidyklos „Andrena“, „Charibdė“, „Lieparas“, „Raidynėlis“, „Žara“, „Mijalba“, dalyvavo Prancūziškas ir Katedros knygynai, su skaitytojais bendravo rašytojai Vytautas Račickas, Liudmila Petkevičiūtė, Zita Gaižauskaitė, Vytautas Stulpinas, Vidmantas Valiušaitis.
Žemaitijos metais aktualu tai, kad Telšių knygų mugėje būta ir žemaitiškos dvasios: čia buvo galima įsigyti Eglės Čėjauskaitės-Gintalės ir Viktorijos Daujotytės knygą „Žemaitijos balsai ir daiktai“ bei fotomenininko Mečislovo Šilinsko knygą „Žemaitijos sostinė Telšė“.
Sentimentai Telšiams
Žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis, atvykęs antrąkart į Telšius, savo naujausios knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“ pristatyme sakė turįs daug sentimentų Telšiams — jo dėdė baigė Telšių kunigų seminariją. Kitas dėdė buvęs Telšių gimnazijos matematikos mokytojas. „Pagrindinis dalykas, dėl kurio čia atvykome, tai naujausia knyga. Ji irgi susijusi su Telšiais. Pagrindinis veiksnys, dėl ko atsirado ši knyga, tai buvo istorikas, daktaras Augustinas Idzelis, Telšiuose gimęs ir daug sentimentų šiam miestui reiškęs“,— apie A.Idzelį — Amerikos lietuvį, pernai mirusį, pasakojimą pradėjo rašytojas. Taigi knyga gimusi iš noro prisiminti ir pagerbti neeilinę asmenybę, nors Lietuvoje, deja, dar mažai žinomą.
Teisės dokumentika
Pasak rašytojo, knyga pavadinta „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ todėl, kad A.Idzelio pasakojimas skiriasi nuo įprastų dabartinių diskusijų. „Tai yra visi tie sunkūs klausimai. A.Idzelis, manyčiau, buvo geriausiai įsigilinęs į tą tragišką 1940-1941 m. laikotarpį, į pirmąją bolševikų ir nacių okupacijas. Į jo rankas buvo atėję per 20 tūkst. dokumentų ne per istoriją, o per teisę. Jis buvo trijų sričių daktaras: istorikas, teisininkas ir geografas“,— kalbėjo V.Valiušaitis.
A.Idzelis, baigęs teisės mokslus, turėjo ir advokato praktiką. Viena jo darbo sričių — karo nusikaltėlių paieška. Susitikime V.Valiušaitis pasidalijo ne viena įdomia istorija iš šios praktikos. Kaip A.Idzelis atsidūrė Telšiuose? Jo tėvas dirbo Lietuvos banke ir gavo paskyrimą į Švenčionis sovietinės okupacijos išvakarėse. Patyrę nacių okupacijos siaubą, atsidūrė Telšiuose. Tuo metu A.Idzelio motina laukėsi.
V.Valiušaitis susitikime, be kitų temų, nevengė ir nūdienos aktualijų — pavyzdžiui, atminimo lentų tam tikriems veikėjams nukabinimo ir pan. „Mūsų politikai, stokodami istorijos žinių, priiminėja sprendimus. Tokie, žinote, „sofos riteriai“. O tuo metu žmonės rizikuodami savo gyvybe turėjo gyventi ir dirbti. Tokie politikų sprendimai nesąžiningi. Savo nežinojimą, istorijos spragas jie dangsto tariamu moralumu“,— samprotavo žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis, pakvietęs telšiškius sudėtingai diskusijai.