Vilma Valstietė vaišina valdoviukus

Et, smagi kartais būna mūsų Vilma Valstietė. Ta, kuri tris pradines, keturias vidurines, dvi aukštąsias baigė. Sekasi anai ant savo kailio ką nors tokio leptelėt, kad paskui gramdo nenugramdo ištisomis dienomis.
Taigi posėdžiavo kartą mūsų seimelinukai. Dalijo pinigėlius iš kaimo, tai yra — dvarponių, rėmimo fondo. Skurdus tas kunigaikštijos biudžetas, kaip Platelių Ubagų salos vargetos. Nu, išeina kiekvienam tipo vargstančiam dvarponiui po pusantro tūkstančio auksinų tos paramos. Vilmutė, jau kiek įkalusi gimtadienio proga, padūko: „Nu pipiec, ką čia siūlot? Ubagai mes, ūkinykai? Tiek mums pietums kaži ar užteks“. Bet atlyžo, gimtadienio proga gavusi kvietkų. Pavaišino visus pakrosyta „Gaspadoriaus rugine“.
Nu, o valdoviukai surūgę riogso krėsluose. Kas dantis krapštosi, kitas žiovauja, o Jolanta Liberalė dildele nagučius šveičia. „Medin lipsi ar pelių gaudyt susiruošei?“ — patraukė per dantį Kęstas Zadanija. Jolanta Liberalė žagtelėjo, bet nieko neatsakė. Įgriuvo nuo melo batelių kojas vos pavelkanti, ale gerai įkalusi Vilma Valstietė. Drėbė kerčion savo skaidrumo vėliavos kotą, tėkštelėjo ant stalo pakrosytos ruginės: gimtadienis jos šiandien. „Nu, vyrai, trauk jus šimtas, ką čia rezgat?“ — trekšt atsuko butelio kamštį Vilmutė.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 14 (10226)