Telšių apskrities komendantūros kūrimasis 1919 m.

Telšių komendanto įsakymas Nr. 1 (rankraštis).

2018 m. minint Lietuvos kariuomenės įkūrimo šimtmetį, Žemaičių muziejuje „Alka“ vykdytas projektas „Telšių istorijos mozaika. Lietuvos kariuomenės kūrimasis Telšiuose“. Ieškant informacijos apie karinius dalinius, dislokuotus Telšiuose pirmaisiais Lietuvos Respublikos kūrimosi metais, muziejaus darbuotojos lankėsi Lietuvos centriniame valstybiniame archyve. Čia, tarp daugybės tarpukario Lietuvos dokumentų, saugomi ir Telšių apskrities karo komendanto 1919 m. kovo-rugsėjo mėnesiais priimti įsakymai (LCVA, F. 499, ap. 1, b. 246, 248.). Atidžiau patyrinėjus šias bylas, sužinota, kaip prieš šimtą metų kūrėsi Telšių apskrities komendantūra, kokie buvo jos santykiai su vietos valdžia ir gyventojais ir kas tapo pirmaisiais savanoriais, stojusiais ginti besikuriančios Lietuvos valstybės.

Irma Kontautienė
Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr.muziejininkė

1918 m. lapkričio 11 d. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vokiečių okupacinė kariuomenė traukėsi iš Lietuvos. Tuo pasinaudodama, bolševikinės Rusijos Raudonoji armija pradėjo veržtis į Lietuvos teritoriją ir per kelis mėnesius užėmė didžiąją jos dalį, 1919 m. sausio 25 d. pasiekė ir Telšius. Kylant naujos okupacijos grėsmei, 1918 m. lapkričio 23 d. pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Krašto apsaugos ministro M.Velykio įsakymu Nr.29, nuo 1919 m. vasario 11 d. Telšių miesto ir apskrities komendantu paskirtas karininkas Bronius Zaleskis.
Telšių apskrities komendantūra savo veiklą pradėjo 1919 m. kovo 3 d. Pirmuoju komendanto įsakymu 44 kareivių kuopa, kuriai vadovavo karininkas Antanas Liaudanskas ir padėjėjas puskarininkis Bonaventūras Lappo, rytdienai išsiunčiama į Raudondvarį. Kuopos vadams nurodyta kareiviams išaiškinti, kad niekas iš jų neturi tiesos kalbėti, kur jie važiuoja ir su kokiu reikalu. Kareiviams išduoti dienpinigiai po 8 markes dienai, kad, sustoję nakvynei kaimuose ar miesteliuose, ne reikalautų maisto iš vietos gyventojų, o patys susimokėtų už jį, įspėjant, kad reketuotojai bus griežtai nubausti. Nupirkti ir prie kareivių rūbų prisiūti 25 herbai ir 7 Vyčio ženklai — naujos Lietuvos kariuomenės simboliai.
Kovo 5 d. komendantūros kanceliarijos ūkvedžiu paskirtas raštininkas Bronislovas Šimkevičius, o kovo 29 d. iždininko pareigas pavesta eiti Jonui Tautkevičiui. Nuo birželio 16 d. kanceliarijos raštvedžiu dirbo Kazys Januševičius.
Kovo 3 d. prie Telšių komendantūros kuopos prisiregistravo pirmasis savanoris — Viktorinas Jencius. Vėliau su valdininku Aleksandru Petkevičiumi atvyko 9 savanoriai. Iš viso per kovo mėnesį Telšių komendantūros kuopa pasipildė 68 savanoriais.
Balandžio 10 d. Viekšnių apylinkėse surinkti 33 savanoriai, kurie po apžiūros išsiųsti į Kauną.
Balandžio mėnesį komendantūroje prisiregistravo 49 savanoriai. Vėliau savanorių mažėjo: gegužės mėnesį jų atvyko 18, birželio — 7, liepos — 10, rugpjūčio — 1, rugsėjo — 3. Paaiškėjus, kad savanoris Kazys Burneikis dar neturi 17 metų, jis iš kariuomenės paleistas.
Balandžio pradžioje, neatsargiai elgiantis su ginklais, buvo peršautas kareivis Bytautas. Tuojau pat komendantas B.Zaleskis pavedė incidentą ištirti puskarininkiui Vladui Songailai, į komendantūrą paskirtam nuo kovo 25 d. Kuopos karininkams nurodyta instruktuoti kareivius dėl saugaus ginklų naudojimo, uždrausta kareiviams slėpti šovinius, šaudyti be reikalo, prigrasinant griežtomis bausmėmis. Kad tokie nelaimingi atsitikimai ateityje nepasikartotų ir kareiviai išmoktų elgtis su ginklais, įsakyta juos (būriais po 15-20 žmonių) vesti už miesto šaudymo pratyboms.
Kovo 22 d. į Telšių apskrities komendantūrą priimtam valdininkui Aleksandrui Petkevičiui pavesta registruoti ir ištirti pribuvusius raudonajai armijai gaivalus. Areštuotuosius uždarydavo Sarakų dvare. Komendantūros kareiviai pradėti siųsti į Telšių apskrities miestelius ir kaimus tvarkai palaikyti ir naujokams rinkti — dažniausiai į Plungę, Tverus, Žarėnus, Alsėdžius, Barzdžius, Varnius, Kuršėnus, Rietavą. Komandiruotuosius kelioms dienoms priimdavo valsčių valdybos, vietiniai dvarininkai ar paprasti žmonės. Pavyzdžiui, Luokės valsčiaus valdybai sumokėta 1365 auksinai 50 skatikų už kareivių maitinimą 19 dienų, o Plungės dvaro prievaizdui Zubavičiui — 630 auksinų.
Telšių apskrities komendantūrai trūko pagrindinės susisiekimo priemonės — arklių. Kovo mėnesį iš dvarininkės Gorskienės nupirktas arklys už 3000 markių, balandžio mėnesį — brika iš Šošeno už 1000, arklys iš Danilavičiaus už 2400 markių. Arkliams laikyti buvo suremontuotos arklidės. Iš ūkininko Kačanausko išnuomota žemė ir joje pasėtas pašaras arkliams. 1919 m. gegužės 9 d. prie Telšių kuopos priskirti I husarų eskadrono husarai Juozas Cepauskas ir Vladas Zomerlatte. Pastarasis dažnai vykdavo į komandiruotes ne tik Telšių apskrityje, bet ir į Šiaulius, Kauną.
Naujai kuriamai komendantūrai reikėjo visko: nuo patalpų komendanto kanceliarijai ir kareivinėms iki puodelių ir šaukštų. Komendantūra įsikūrė buvusiose Taikos teisėjų suvažiavimo patalpose. Kovo 11 d. komendantas įsako: užimtame bute Telšiuose palaikyti tvarką, sienų ir kitų daiktų negadinti, nebraižyti ir nekalinėti be reikalo daug vinių į sienas. Kiemas turi būti išvalytas ir mėšlas prašalintas. Iškabą naujai komendantūrai pagamino Maleras, Lietuvos trispalvę vėliavą nudažė Satkūnas. Buvusios gimnazijos pastatas suremontuotas ir pritaikytas kareivinėms.
Kareivių aprūpinimą maistu organizavo Telšių Vietos komitetas, o miesto ir apylinkių gyventojai tiekė reikalingas prekes. Komendanto įsakymuose užfiksuotos sumos, kiek reikia sumokėti Bytautui už avižas ir šieną arkliams, Viten — už botagus, muilą, Gurevičiui už kubilus, raštinės reikmenis, Šmuelovičiui, Udvinui, M.Kasparavičiui — už pieštukus bei kitas kanceliarines prekes, Milevičiui ir Činskiui — už popierių, Joffe — už lempas, bliūdus ir samčius, Iciksonui — už pjūklus ir pieličes, Peirosui — už bezmeną ir spynas, Laudui — už vinis, Rabinovičiui — už drobę, Danieliui Barsteigai, Marijonai Mockevičaitei ir Leonorai Valavičaitei — už milą, Abraomui Olšvangui, Ore Haitinui — už rūbus ir batus, Levitinui — už viedrus, Geldneriui — už vaistus, karbolį, lezgius, benziną, Šošenui — už rūbus, batareikas ir lempikes, Braudei — už liktarnas, alivą, vazeliną, solomiaką, Abeliui Bajui — už alivą, patkavas, strongus ir vinis, Mendelsonui ir Šurai — už žvakes, Brasienei — už muilą, Šleiniui — už šluotas. Jurkus parduodavo ir taisydavo batus, Gabrelsonas siuvo kepures kareiviams, E.Frejeras kaustė arklius, taisė dviračius, vežimų ratus ir šautuvus, Krochas darė remontą ligoninėje, Aronas Krautas iškūrendavo pirtį, D.Platakis ir Fridmanas kirpdavo kareiviams plaukus, Slonimskis savo spaustuvėje spausdino komendanto įsakymus ir liudijimus, miškų urėdas parūpindavo malkų. Virš tūkstančio markių kovo mėnesį sumokėta Telšių miesto savivaldybei už gautas antklodes, paklodes, rankšluosčius, marškinius, apatines kelnes. Visi nupirkti daiktai būdavo įtraukiami į kuopos turtą ir įrašomi į specialią knygą — kaptinarmusą. Jei kareivis nešiodavo savo rūbus ar maitinosi pats, jam išmokėdavo piniginę kompensaciją.
Kiekvienas naujai atvykęs savanoris, naujokas ar iš kitų miestų komandiruotas kareivis buvo maitinamas Telšių komendantūros sąskaita, t.y. priskiriamas prie katilo. Maisto produktus tiekdavo vietos dvarininkai ir ūkininkai. Balandžio 28 d. komendantūra iš Gaudiešiaus įsigijo tris paršiukus. Jie nebuvo iškart suvalgyti, bet įtraukti į kuopos turto balansą, kad, panaudojant maisto atliekas, užaugtų riebiais paršais.
Kareivių sveikata ir gydymu taip pat rūpinosi komendantūra. Įrengė ligonbutį Kenstavičiaus bute, nuo kovo 30 d. paskyrė Aleksandrą Dobrovolskį gydytojo padėjėju, aprūpindavo vaistais, tvarstomąja medžiaga ir… konjaku bei vynu, mokėjo algas gydytojui, jo padėjėjui ir slaugėms. Ligoniams tiekdavo geresnį maistą. Naujokus, atvykus į kuopą, privalėjo apžiūrėti gydytojo padėjėjas. Balandžio pabaigoje už sergančio kareivio operavimą gydytojui Mikulskiui sumokėta 150 markių, o Telšių apskrities komiteto valdybai už ligonių gydymą ir slaugą — 2264 auksinai 76 skatikai. Rugpjūčio viduryje už trijų kareivių gydymą daktarui Šimkevičiui sumokėta 500 auksinų, rugsėjo pradžioje E.Staponavičaitei už dantų traukimą ir plombiravimą kareiviams — 224 auksinai.
Taip pat buvo rūpinamasi kareivių švara. Suremontuota ir balandžio pradžioje pirmą kartą iškūrenta pirtis komendantūros kareiviams. Gegužės pradžioje gydytojo padėjėjas Dobrovolskis įpareigotas patikrinti visų kuopos kareivių sveikatą. Jei kuris sunkiai susirgdavo ir nebegalėdavo tarnauti, sudaryta komisija įvertindavo jo sveikatos būklę. Kareivis, nebetinkantis tolimesnei karo tarnybai, būdavo atleidžiamas nuo karo prievolės.
Kovo 18 d. užfiksuotos pirmosios kareivių mirtys. Tai ne karinių veiksmų, o ligų ir prastos mitybos aukos. Mirę kareiviai buvo laidojami komendantūros sąskaita pagal komendanto patvirtintą ceremoniją. Mokėta klebonui Korzonui už laidojimo apeigas, Kveidisui, Alilavičiui, Vilčinskiui, Luiniui, Mikalauskui už karstus, Kondrotienei už vainikus, Volpertui už stončkas vainikui. Mirusiojo tėvams atiduodami jo daiktai, uždirbta alga ir pašalpa (65-229 markių).
Suprasdamas, kad ligos plinta ne tik tarp kareivių, bet ir tarp civilių, komendantas B.Zaleskis 1919 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 2 nurodo Telšių miesto ir apskrities gyventojams: 1) gatves nušluoti, sąšlavas ir mėšlus pašalinti; 2) kiemus užlaikyti kuo švariausiai, nušluoti ir įvairius nešvarumus išvežti; 3) žmonių susirinkimų vietose (bažnytkiemiuose, turgavietėse), o kaimuose net prie kiekvienos gryčios, būtinai įtaisyti išėjimo vietas, kurias užlaikyti kuo švariausiai; 4) miestų, miestelių ir kaimų šulinius aptaisyti rentiniais, apdengtais stogiukais, uždaromomis durikėmis ir apipilti žvyru; 5) visi gyventojai turi pasirūpinti įsicepijimu nuo rauplių ir karščių, o ypač pasirūpinti įcepijimu vaikų.
Visos šios priemonės davė rezultatų: nors susirgusių Telšių komendantūros kareivių buvo, bet nuo birželio mėnesio pradžios neužfiksuota nė vieno jų mirtis.
Ne ką mažiau komendantas B.Zaleskis rūpinosi ir arklių sveikata. Balandžio 17 d. įsakymu Nr. 3 visiems apskrities gyventojams nurodo sergančius arklius registruoti savo parapijos komitete, kuo skubiau pradėti jų gydymą, kreipiantis į Telšių apskrities gyvulių gydytoją Gano, gyvenantį Telšiuose, Kalno g., griežtai draudžia sergančius arklius laikyti su sveikais, važinėtis jais po kaimus ir miestelius, bet leidžia juos naudoti ūkio darbams.
Ir bausmė už abiejų įsakymų nevykdymą tokia pati: grasinama 500 rublių bauda ir kalėjimu iki 1 mėnesio. Liepos 1 d. užfiksuotas pirmas kritęs arklys. Mirties priežasčiai nustatyti buvo sudaryta net keturių žmonių komisija: komendantas B.Zaleskis, veterinarijos gydytojas Gano, viršila Novomeiskis ir kareivis Žilinskis privalėjo išsiaiškinti, ar nepradėjo plisti kokia užkrečiama arklių liga. Juk šių pagrindinių transporto priemonių komendantūroje turėta tik 20.
1919 m. balandžio 12 d. komendanto įsakymuose užfiksuotas pirmas dezertyravimo atvejis. 5 kareiviai ne tik pasišalino iš kuopos, bet ir pabėgo su valdiškais rūbais. Vienas jų, Pijus Rukštelis, sugrįžo gegužės 5 d. ir gavo 5 dienas arešto. Vėliau paaiškėjus, kad jis silpnos sveikatos ir netinkamas karo tarnybai, iš kariuomenės atleistas. O liepos 25 d. iš kuopos pabėgo savanoriai Juozas Buivydas, Juozas Jokubauskis ir Pranas Jankūnas. Tai vienintelis savanorių dezertyravimo atvejis Telšių apskrities komendantūroje per septynis pirmuosius jos veiklos mėnesius. Iš kuopos dažniausiai pasišalindavo šauktiniai. Kai kurie net ir apsivogdavo: rugsėjo 29 d. pasigesta trijų kareivių, kurie išnešė 2 šinelius, 2 mundurus, 2 kelnes viršutines, 6 marškinius, 6 apatines kelnes, 2 poras batų, 2 poras pančiakų, 2 poras autų, 2 pakakles, 2 diržus, 4 kepures, 2 katiliukus, 2 kaldras, 1 pagalvį, 2 rankšluosčius. Šauktinių dezertyravimo atvejų per mėnesį pasitaikydavo po kelis, nors kai kurie dezertyrai netrukus savanoriškai grįždavo į kuopą.
Komendantas Bronius Zaleskis stengėsi savo kuopos kareiviams sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, ypač prieš šventes. Kovo 31 d. iš Braudės nupirkta 180 svarų marmuliado dėlei kareivių. Prieš šv. Velykas, balandžio 16 d. 6 val. ryto visa kuopa ėjo išpažinties. Kitą dieną, šeštadienį, vėl, vietoj pratybų, kareiviai buvo išsiųsti į bažnyčią mišių.
Atėjus pavasariui, kaimuose labai trūko vyriškų rankų. Neturtingiems tėvams išmokama pašalpa laikinai netekus sūnaus darbininko — juk dauguma kareivių buvo valstiečiai. O kad kareiviai pailsėtų nuo tarnybos ir nebėgiotų savavališkai namo, balandžio mėnesio pabaigoje pradėta juos leisti kelių dienų atostogų ar švęsti šeimos šventes — ant vaišių.
Lietuvos kariuomenei pradėjus aktyvesnius karinius veiksmus prieš bolševikus rytinėje Lietuvos dalyje, gegužės mėnesį paskelbtas naujokų šaukimas. Telšių apskrities komendantas įsakymu Nr. 4 ir pakartotinai — Nr. 5 ragino visus 21-22 metų amžiaus vyrus gegužės 18 d. prisistatyti į komendantūrą. Įsakymo nevykdančius asmenis pagrasino patraukti karo teisman. Savanoriškai atvyko 78 vyrai, kurie gegužės 25 d. buvo išsiųsti į Kėdainius. Birželio 2 d. prie Telšių kuopos priskirtas 21 naujokas. Įsakymu Nr. 6 komendantas kviečia jau patikrintus naujokus atvykti į Telšių komendantūrą birželio 10 d., o neprisiregistravusiems paskutinį kartą suteikia galimybę išvengti bausmės: visiems naujokams, gimusiems 1897 ir 1898 m., kurie dar nestojo, įsakau 15 birželio pribūti į Telšių komendantūros butą, kame bus paskutinė komisija. Birželio 14 d. 29 naujokai priskirti prie Telšių komendantūros kuopos katilo. Birželio 19 d. kuopa pasipildė šešiais naujokais iš Vėžaičių. Tą pačią dieną 44 naujokai buvo išsiųsti į Šiaulius. Birželio 23 d. prie kuopos priskirti 7 „sugaudyti“ naujokai, savanoriškai neprisistatę į komendantūrą.
Liepos 11 d. Telšių apskrities komendantas įsakymu Nr. 8 skelbia: Visi piliečiai, pas kuriuos slapstosi pabėgusieji iš kariuomenės dalių kareiviai arba kurie užlaiko prie savęs jaunus vyrus, gimusius 1897 ir 1898 m. t.y. naujokus, privalo pranešti apie tai tuojau neatidėliojant artimiausiai milicijos arba kariškai įstaigai. Visi, pas kuriuos bus sugauti pabėgę kareiviai (dėzėrtirai) arba atrasti nepristatyti naujokai, bus smarkiausiai baudžiami pagal kariškų įstatų. Tai paskatino šaukiamojo amžiaus jaunuolius savanoriškai atvykti į komendantūrą. Liepos 23 d. iš Telšių į Šiaulius išsiųstas 71 naujokas, 28 d. — 53, 31 d. — dar 8 naujokai. Per liepos mėnesį komendantūros pastangomis surasti ir į karinę tarnybą pristatyti 103 vyrai. Jei kovo mėnesį Telšių komendantūros kuopoje buvo tik 62 kareiviai, tai rugpjūčio viduryje jau 199. Žinoma kareivių skaičius kuopoje nuolatos kito dėl komandiruojamųjų išvykimo ir grįžimo, naujokų surinkimo ir išsiuntimo į kitas komendantūras.
Liepos 18 d. įsakyme įrašytos algos komendantūros personalui už pusę mėnesio: Telšių apskr. komendantui B.Zaleskiui — 600 auksinų, karininkams A.Liaudanskui — 500, B.Lappo — 400, jaunesniajam karininkui V.Songailai — 400, iždininkui J.Tautkevičiui — 250, felčeriui Dobrovolskiui — 300, raštvedžiui K.Januševičiui — 300 auksinų, kariško ligonbučio tarnautojoms Dombrauskytei — 100, Bričkaitei ir Zarackaitei — po 20 auksinų. Eiliniam kareiviui už pusę mėnesio tarnystės mokama apie 50 auksinų (palyginimui, batų pora kainavo apie 100-120, kibiras — 12-16, viršutinės kelnės — 20 auksinų). Taigi mėnesį atitarnavęs kareivis gaudavo 100 auksinų — lygiai tiek, kiek tuo metu kainavo karstas…
Gerai tarnybą atliekantys kareiviai būdavo paaukštinami kariais ar puskarininkiais, raštingi ir sumanūs gaudavo tarnybą raštinėje, o gabiausieji siunčiami į Karo mokyklą Kaune. Birželio mėnesį išsiųsti Zenonas Drongis, liepą — Felicijonas Bortkevičius, Vladas Zommerlatte, Jonas Underavičius, rugpjūčio pradžioje — Tadas Bytautas. Tačiau po kelių savaičių V.Zommerlatte, J.Underavičius ir T.Bytautas dėl nežinomų priežasčių grįžo atgal į Telšių komendantūros kuopą.
Į Telšius komendantūros reikalais dažnai atvykdavo ir vokiečių kareiviai. Jiems išduodami dienpinigiai po 8 markes dienai, kaip ir vietiniams komandiruojamiems kareiviams. Vokiečių kareivis Vilhelmas Mulbergas už 3 dienas, praleistas tyrinėdamas vokiečių kareivius, gavo 24 markes dienpinigių. Už 4 protokolų vertimą į vokiečių kalbą Pukštaitei sumokėta 40 auksinų.
Rugpjūčio pabaigoje padažnėjo telefono ir telegrafo linijų gedimo (o gal tyčinio gadinimo) atvejų. Kuopos kareiviai buvo siunčiami jas taisyti. Rugsėjo 11 d. komendantas B.Zaleskis išleido įsakymą Nr. 9, kuriuo grasinama telefonų ir telegrafų linijų, stulpų ir kito valstybinio turto niokotojus ant vietos be teismo sušaudyti, o vietos valdžios institucijoms nurodo padaryti atatinkamus žygius apsaugojime jų.
Rugsėjo pabaigoje nurašius susidėvėjusius rūbus ir batus, buvo suskaičiuotas visas Telšių komendantūros kuopos turtas ir įrašytas į kaptinarmusą: šinelių 125 štukos, mundirių 146 št., kelnių viršutinių 160 št., marškinių 428 št., kelnių apatinių 492, kaldrų 232 št., sienikų 156, pagalvių 150, batų 218 porų, pančiakų 200 porų, autų 70 porų, kaskų 150, apykaklių 200, kepurių 157, rancų 200, diržų 200, katiliukų 50, baklažkų 200, patrontašų 200, krizmikų 150, makščių prie durtuvų 100, kutosų 100 št., šautuvų vokiškų 176, šovinių vokiškų 25130, rusiškų 28900, granatų vokiškų 120, revolverių 10, kulkosvaidžių 3, vežimų 6, komplektai balnų 18, paponų 18, arklių 20, vienas iš jų nuosavybe karininko Liaudansko ir batų 150.
Taip prieš šimtmetį Telšiuose, per trumpą septynių mėnesių laikotarpį susikūrė stiprus Lietuvos kariuomenės dalinys, kartu su Kretingos bei Sedos komendantūromis užtikrinęs tvarką ir saugumą Žemaitijoje pirmaisiais Lietuvos valstybės kūrimosi metais. (Kalba netaisyta)

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.