Keramikės rankose net žuvys prabyla…

Tautodailininkė Birutė Petrikienė.

Tautodailininkė Birutė Petrikienė, sukūrusi 58 įvairių figūrų molio švilpukus, jų įvairove tapo nepralenkiama Žemaitijoje ir, ko gero, visoje Lietuvoje. Tačiau kantriai žemaitei nemažai teko paplušėti, kol jos kūriniai įgavo balsus. Įdomu, koks kiltų alasas, kai visi drauge — avinėliai, oželiai, arkliukai, naminiai ir laukiniai paukščiai, net… žuvys — užtrauktų savo balsais, kuriuos jiems dovanojo kūrybingoji moteris.

Algirdas Dačkevičius

Žiemą ir vasarą — brolis
Tautosakoje apie krosnį (pečių) sakoma: „Vasarą molis — žiemą brolis“, nes ir dabar daug kur jis nuo žvarbumos šildo žmones, o Birutė su moliu panoro broliautis visais metų laikais ir jį savo kūrybingomis rankomis šildyti.
Kaip tautodailininkė rašo savo išleistoje knygutėje „Švilpukai“, ji gimė Mažeikių rajone, Domėnų kaime. Vėliau gyveno Žemaičių Kalvarijoje. Baigusi aštuonias klases, įstojo į tuometį Telšių taikomosios dailės technikumą, kur įgijo dailiosios keramikos specialybę. Tokią profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes nuo vaikystės mėgo minkyti molį. Iš jo lipdydavo įvairius gyvūnėlius, gėlytes, indelius.
Baigusi mokslus, Birutė iš pradžių įsidarbino dailininke keramikos gamyklos „Jiesė“ Kuršėnų ceche, vėliau — Kaune. 1971 metais sukūrusi šeimą, išvyko gyventi į Ukmergę. Augino sūnų ir dirbo Kolūkių statybos projektavimo instituto Ukmergės skyriuje. Bet Žemaitija nepaliovė traukusi, ir 1976 m. su šeima persikėlė gyventi į Telšius, kur įsidarbino Kolūkių statybos projektavimo instituto Telšių skyriuje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dirbo Alsėdžių Virginijaus Barzdžiaus individualioje keramikos įmonėje, Telšių trikotažo gamybiniame susivienijime „Mastis“ ir UAB „Awa ir Co“ porceliano įmonėje Degaičiuose. Tuomet sekėsi gerai. Birutė stažavosi Lenkijoje, kur išmoko gaminius dekoruoti auksu. Bet atėjo tokie laikai, kai įmonė Degaičiuose baigė savo gyvavimą ir reikėjo kitur darbo ieškotis.

„Nenuleisk rankų. Tavo „arkliukas“ — švilpukai!“
Taip pasakė Telšių apskrities tautodailininkų vadovė Sigita Dacienė, kai Birutė, kone ašarodama, kreipėsi į ją patarimo, ką reikėtų toliau daryti, netekus darbo. Patarimas kurti švilpukus keramikei buvo prie širdies.
„Tačiau laukė vienas iš svarbiausių rūpesčių, kaip padaryti, kad sukurtas „padarėlis“ švilptų. Pamenu labai naudingą seminarą Kuršėnuose, kurie dar vadinami keramikų ir puodžių sostine. Ten šiaulietė specialistė ir atskleidė švilpimo paslaptį. Pasirodo, jei neišlaikai 45 laipsnių kampo nuo švilpuko skylutės iki jo pagrindo — kūrinėlis neišleis nė garso. Mokytoja man pagrasino net nagus nudaužysianti, jeigu jos patarimų nepaisysiu“,— šypsodamasi į prisiminimus nuklydo pašnekovė.
Tautodailės veikloje B.Petrikienė dalyvauja nuo 2001 metų, o 2003-iaisiais priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Menininkė lipdo ne vien švilpukus, varpelius, bet ir dekoratyvines skulptūrėles, medalius, indus, kitus suvenyrus. Tačiau labiausiai yra vertinami jos sukurti keramikiniai švilpukai. Jie visada yra menotyrininkų atrenkami eksponuoti respublikinėse parodose.
Kūrėja noriai savo patirtį perduoda jaunimui, veda seminarus. Mielai apsilanko ir pas žingeidžius moksleivius, kur parodo savo sukurtas švilpynes, papasakoja, kokį kelią nueina molio gabalėlis, kol tampa tokiu gražiu daiktu. Vaikai, maigydami molį, susipažįsta su jo savybėmis. Jiems įdomu klausytis patarimų, kaip ugdytis pastabumą, analizuojant gyvūnų formas, kokius ypatumus perteikti juos lipdant.

Parodose — su geriausiais tautodailininkais
Pasak B.Petrikienės, ji stengiasi, kiek įmanoma, dalyvauti visose parodose. Ypač moteriai įsiminė paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai — 50“. Čia buvo eksponuojami ir penkių telšiškių tautodailininkų — Sigitos Dacienės, Prano Dužinsko, Stepono Kamino, Birutės Petrikienės, Jadvygos Mačiūnienės — darbai.
Ši jubiliejinė paroda buvo tarsi ataskaita, pristačiusi kūrybos kryptis ir požymius, apžvelgianti autorius ir žanrus. Eksponuojami menininkų darbai specialistų buvo atrinkti regioninėse parodose.
Birutei įsimintina ir 2018 metais vykusi Telšių apskrities tautodailės paroda-atranka į Respublikinės Dainų šventės Liaudies meno parodą „Gyvos jungtys“. Tuomet į Vilniuje organizuojamą parodą pateko Telšių rajono tautodailininkai: medžio skulptoriai Pranas Dužinskas, Romanas Vagnorius, Steponas Kaminas, taikomojo meno kūrėjai Vytautas Savickis, Jonas Berenis, keramikė, švilpukų meistrė Birutė Petrikienė, margučių meistrė Jadvyga Mačiūnienė, riešinių kūrėjos Benisė Vagnorienė, Rasa Vozbinienė, Sigita Dacienė, kalvis Evaldas Rimkūnas, tapytojas Jonas Igaris.
Pasak B.Petrikienės, vienas iš didžiausių jos kūrybos įvertinimų — 2010 metais prestižiniame tautodailininkų konkurse „Aukso vainikas“ pelnyta trečioji vieta. Pernai tautodailininkei suteiktas Meno kūrėjo statusas. Keturiasdešimt rūšių B.Petrikienės švilpukų yra įsigijęs Žemaičių „Alkos“ muziejus.
Šiais metais koronaviruso pandemija šiek tiek sujaukė tautodailininkės planus, nes negalėjo išvykti į parodą Šiauliuose, tačiau ji nesėdėjo rankų sudėjusi: per tą laiką nulipdė aštuonis švilpukų modeliukus, kuriuos išdegs specialioje krosnyje, po to glazūruos nuvykusi į namelį sodų bendrijoje. Tada molinių švilpiančių gyvūnėlių būryje bus 58 įvairiausios figūros. „Kol sukuriu įdomesnį švilpuko modelį, kartais prireikia 5-6 valandų“,— atviravo telšiškė.
„Džiaugiamės ne tik Birute Petrikiene, bet ir kitais Telšių krašto tautodailininkais, jų iniciatyvomis ir darbais, kurie garsina Telšių rajoną visoje Lietuvoje. Etnokultūros ir liaudies kūrybos sritis yra pamatas ateities kartoms, nuo kurių priklausys istorijos bei tradicijų išsaugojimas“,— įsitikinusi Telšių apskrities tautodailininkų vadovė Sigita Dacienė.